Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-942-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
1-942-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46329-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Renata Todesaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-942-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46329-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Aistei Bareikei,vertėjaujant Audronei Adomavičienei, Irinai Pikčilingienei,dalyvaujant prokurorui E. M.,kaltinamajam D. P. (D. P.), jo gynėjai advokatei Renatai Todesaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2017 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.07 val., Vilniuje, nuo Verkių gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki Apkasų gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu organizme nustatyta 2,30 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. 18.00 val. buvo biliardinėje, žaidė biliardą, išgėrė porą taurelių. Kai baigėsi, nusprendė, kad nėra tiek girtas, kad negalėtų vairuoti, važiuoti reikėjo 500 metrų. Jis važiavo lėtai. Nuvažiavo į aikštelę, ten truputį išgėrė. Liudytojai atėjo, iškvietė policiją. Į policijos alkoholio matuoklį pripūtė, prašė pūsti. Sutinka, kad jo kraujyje matuojant alkotesteriu buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija. Sutinka su neblaivumo lygiu. Pripažįsta, kad buvo daugiau, nei 1,5 promilės. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jis buvo paimtas. Automobilis, kuriuo važiavo, „Chrysler Town & Country“, jam priklauso nuosavybės teise. Dėl automobilio konfiskavimo, jei teismas pripažins kaltu, sutinka su tokia poveikio priemone. Gailisi, ką padaręs, toliau taip neatsitiks. Pirmą kartą gyvenime taip atsitiko. Sutinka, kad brolis laiduotų. Jis jaunesnis, bet gali daryti jam teigiamą įtaką, draugauja su juo. Jie vienas kitą gerbia, atsižvelgia į vienas kito nuomonę, nemano, kad amžius kliudys. Brolis dirba, padės jam. Reikės į polikliniką nuvažiuoti, reabilitacijos kursas prasideda. Dvi operacijos laukia, rankas operuoti reikia, brolis padės. Kadangi medicininių problemų turi, alkoholio visai negalės vartoti. Su broliu geri, normalūs santykiai, kaip brolių, žvejodavo seniau. Dabar laisvalaikio nelabai daug turi dėl ligos. Jis dažniausiai namuose būna ar į polikliniką važiuoja į reabilitaciją. Brolis kelis kartus vežė.

Apklaustas laiduotojas M. P. (M. P.) parodė, kad prašo leisti būti laiduotoju, jo brolis labai gailisi dėl to, ką padarė, jis įsitikinęs, kad ateityje nepažeis įstatymų, to nedarys. Jis pasistengs būti šalia brolio, padės jam sunkią minutę, veš į reabilitacijos procedūras, daugiau laisvo laiko su juo praleis. Dirba, neteistas, administracine tvarka buvo baustas. Su broliu paskutiniu metu bendrauja daugiau, jam pagalbos ir palaikymo reikia, jo sveikata sušlubavo, po to ilgą laiką jis streso būklėje buvo, brolis pats į save nebuvo panašus, jam buvo reikalinga parama, ateity skirs laiko pagal galimybes, kontroliuos, kad nepasikartotų. Dabar, kai jo sveikata bloga, eis į gryną orą pasivaikščioti, pažvejoti, viską, ko reikės, jis darys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. O. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 00.00 val., ji su savo draugu A. J. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į balkoną parūkyti ir tuo metu išgirdo automobilių kontakto garsą gatvėje. Pažiūrėjusi į gatvę pamatė, jog Verkių gatve, tiesiog po jos balkonu, link Apkasų gatvės labai lėtai važiuoja automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris savo dešiniuoju šonu kliudė ir prabraukė visą šoną bei nulaužė veidrodėlį gatvėje prie važiuojamosios dalies krašto pastatytam automobiliui „Citroen“. Tada ji greitai išbėgo į lauką, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo automobiliui „Chrysler“ iš paskos, kadangi šis važiavo labai lėtai ir labai stipriai vingiuodamas po visą važiuojamąją dalį. Kai ji sėdo vairuoti į savo automobilį, matė, jog automobilis „Chrysler“ jau išsukęs iš Verkių gatvės į Apkasų gatvę ir įsukinėja į kiemą prie Apkasų g. (duomenys neskelbtini) namo. Nuo eismo įvykio vietos iki šio kiemo yra maždaug 350 metrų. Automobilio „Chrysler“ vairuotojas gilyn į kiemą nevažiavo, o užsuko dar kartą ir pasistatė automobilį ant pėsčiųjų tako. Ji tuo pat metu sustabdė savo automobilį važiuojamojoje dalyje, užtverdama išvažiavimą iš kiemo, išlipo iš automobilio ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įtariamą neblaivų vairuotoją, tuo metu buvo apie 00.07 val. Tuo metu nuo jos namų atbėgo ir jos draugas A. J.. Jie nuėjo prie automobilio „Chrysler“, ji beldė vairuotojui į durelių stiklą, bandė atidaryti jo dureles, tačiau vairuotojas užsirakino. Vairuotojas salone buvo ne vienas, priekinėje sėdynėje sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, tikriausiai vairuotojo žmona. Kadangi ji su A. J. nuo automobilio „Chrysler“ nesitraukė, automobilio „Chrysler“ vairuotojas bandė važiuoti toliau, tačiau išvažiuoti į kitą kiemą jam neleido įkasti stulpeliai (įrengti ten tam, kad pėsčiųjų taku nevažinėtų automobiliai). Tada vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas, bet pamatęs, kad ji su draugu atsistojo prie išvažiavimo, vėl važiavo į priekį, o paskui vėl atgal ir galiausiai atbulas pradėjo sukti į jos automobilio pusę. Pamaniusi, kad vairuotojas gali atsitrenkti į jos automobilį ir jį sugadinti, ji įsėdo ir savo automobilį patraukė nuo išvažiavimo. Vėl nubėgo prie automobilio „Chrysler“. Tada vairuotojas su moterimi išlipo iš automobilio. Moteris taip pat buvo neblaivi, kalbėjo rusų kalba, bandė su jais tartis, kad nekviestų policijos, o vairuotojas tylėjo, svirduliavo, laikėsi pasirėmęs į automobilį, nuo jo net nekalbančio sklido alkoholio kvapas. Nuo jos skambučio tarnyboms buvo praėjusios maždaug 5 minutės, o dar po poros minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems nurodė vairuotoją ir parodė eismo įvykio vietą. Nori pažymėti, jog kol automobilio „Chrysler“ vairuotojas jos akivaizdoje važinėjo, ji nematė, kad jis vairuodamas automobilį būtų gėręs kokius nors gėrimus, o kai išlipo, taip pat nieko negėrė iki policininkų atvykimo (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 00.00 val., jis su savo drauge M. O. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo balkone, kai išgirdo automobilių kontakto garsą gatvėje. Pažiūrėjęs į gatvę pamatė, jog Verkių gatvės važiuojamojoje dalyje, ties jo butu, link Apkasų gatvės labai lėtai važiuojantis automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniuoju šonu kliudė ir prabraukė visą šoną bei nulaužė veidrodėlį prie važiuojamosios dalies krašto pastatytam automobiliui „Citroen“. Automobilis „Chrysler“ lėtai važiavo toliau, o jis su M. greitai išbėgo į lauką, M. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo automobiliui „Chrysler“ iš paskos. Jis, pamatęs, kad automobilis „Chrysler“ maždaug už 170 metrų esančioje sankryžoje su Apkasų gatve pasuko į kairę ir jau įsukinėja į Apkasų g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, nubėgo bėgte. Bėgdamas matė, kad automobilis „Chrysler“, įsukdamas į kiemą, kliudė metalinį stulpelį prie šaligatvio, tačiau jo nenuvertė. M. sustojo ties įvažiavimu į kiemą, o automobilio „Chrysler“ vairuotojas gilyn į kiemą nevažiavo, užsuko į dešinę ir sustojo ant pėsčiųjų tako. Jis taip pat netrukus atbėgo į įvykio vietą. M. išlipo iš savo automobilio ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įtariamą neblaivų vairuotoją, tuo metu buvo apie 00.07 val. Jis su M. nuėjo prie automobilio „Chrysler“, beldė vairuotojui į durelių stiklą, bandė atidaryti jo dureles, tačiau vairuotojas užsirakino. Vairuotojas salone buvo ne vienas, priekinėje sėdynėje sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, tikriausiai vairuotojo žmona. Kadangi jis su M. nuo automobilio „Chrysler“ nesitraukė, automobilio „Chrysler“ vairuotojas bandė važiuoti toliau, tačiau išvažiuoti į kitą kiemą jam neleido įkasti stulpeliai (įrengti ten tam, kad pėsčiųjų taku nevažinėtų automobiliai). Tada vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas, bet pamatęs, kad jis su drauge atsistojo prie išvažiavimo, vėl važiavo į priekį, o paskui vėl atgal ir galiausiai atbulas pradėjo sukti į M. automobilio pusę. Tada M. nubėgo prie savo automobilio, įsėdo ir patraukė automobilį nuo įvažiavimo. Netrukus vairuotojas sustabdė automobilį, su moterimi išlipo į lauką. Moteris taip pat buvo neblaivi, kalbėjo rusų kalba, bandė su jais tartis, kad nekviestų policijos, o vairuotojas tylėjo, svirduliavo, laikėsi pasirėmęs į automobilį, nuo jo net nekalbančio sklido alkoholio kvapas. Policijos pareigūnai atvažiavo praėjus maždaug 10 minučių po iškvietimo, jiems nurodė vairuotoją ir parodė eismo įvykio vietą. Nori pažymėti, jog kol automobilio „Chrysler“ vairuotojas jo akivaizdoje važinėjo, jis nematė, kad šis vairuodamas automobilį, būtų gėręs kokius nors gėrimus, o kai išlipo, taip pat nieko negėrė iki policininkų atvykimo (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K., apie 00.09 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Apkasų g. (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras su automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme kliudė pranešėjos kaimyno automobilį ir bandė šalintis. Šiuo metu pranešėja su draugu neleidžia jam išvažiuoti, vyras stipriai neblaivus. Atvažiavus minėtu adresu, pastebėjo automobilį, „Chrysler“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį Apkasų g. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, kuris buvo apdaužytas (po eismo įvykio). Šalia stovėjo pranešėja M. O., kuri paaiškino, kad apie 00.00 val., būdama namie, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į balkoną ir pamatė kaip automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį „Citroen“, stovėjusį šalikelėje. „Chrysler“ vairuotojas vingiuodamas toliau nuvažiavo Verkių gatve. M. O., įtardama, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, įsėdo į savo automobilį ir pradėjo ieškoti minėto „Chrysler“ automobilio. Minėtas automobilis lėtai važiavo gatve. M. O. su savo draugu A. J. sustabdė minėtą automobilį „Chrysler“ Apkasų g. (duomenys neskelbtini), kuris prieš sukdamas į Apkasų g. (duomenys neskelbtini) kiemą atsitrenkė į kieme esantį stulpelį. M. O. nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai D. P., kuris vairavo „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir vairuodamas kliudė kitą automobilį („Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie nurodyto vyro, kuris stovėjo prie „Chrysler“ automobilio, prisistatė, ir paklausė, ar tai jo automobilis, šis atsakė, kad jo, tačiau neigė, kad jį vairavo (vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija stipriai sutrikusi, kalba nerišli). Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo. D. P. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir paaiškinta, kad bus patikrintas jo blaivumas. Alkotesteriu („Alkotest 7510, Nr. ARJK-0146, patikros sertifikato Nr. 0624086) patikrinus D. P. blaivumą, nustatytas 2,30 promilės girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas V1823, eismo įvykiui įforminti ir kitiems reikalingiems veiksmams atlikti. D. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą tyrimams atlikti. Priklausomybės ligų centre vyras atsisakė duoti kraują tyrimams bei pakartotinai pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. NLC gydytojas surašė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Priklausomybės ligų centro vyrą pristatė į pirmą policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi (b. l. 20).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 rodmenyse užfiksuota, jog 2017 m. rugsėjo 9 d., 00.14 val., D. P. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 2,30 promilės (b. l. 6).

2011 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikatas Nr. 2383, iš kurio matyti alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio Alcotest 7510 (Drager) techninės specifikacijos bei charakteristikos bendrosiose charakteristikose yra nurodyta, kad Alcotest 7510 skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui. Alkoholio koncentracija kraujyje (dydis apskaičiuojamas) (0,00...6,00) promilės. Leidžiamos paklaidos – alkoholio koncentracija kraujyje ± 0.017 (iki 1,000 promilės ); ±1,7 (nuo 1,001 promilės) (b. l. 8-14).

2017 m. rugsėjo 9 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog išvada, dėl D. P. neblaivumo nepadaryta, nes tiriamasis atsisakė medicininės apžiūros, neduoda kraujo tyrimui. Akte taip pat nurodoma, kad tyrimo metu D. P. svyruoja ir griuvinėja eidamas, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati, vangi, verksmingas, ginčijasi su pareigūnais, keikiasi. Orientacija sutrikusi, mąstymas nenuoseklus, minčių eiga sutrikusi. Kalba garsi, lėta, nerišli. Ryškus alkoholio kvapas (b. l. 17).

Pažyma iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56 2000), „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“ (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641), „Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641).

Taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Taisyklių 10 punktas). Ši nuostata svarbi todėl, kad atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai negali būti laikomi patikimais.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir kitose biologinėse terpėse žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Promilė – tai alkoholio kiekis 1000 g biologinės terpės, gramais. Metodikos 11.4. punkte nurodyta, jog, nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); sunkus (alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog, tikrinant blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Būtent gautas rezultatas, t. y. alkoholio koncentracija kraujyje promilėmis (o ne iškvėptame ore) ir parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Tai reiškia, kad atspausdinus alkotesterio parodymus, matome alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Tai patvirtina ir Matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikatas Nr. 2383 bei prie jo esantis priedas (b. l. 8-12). Pagal šio priedo 2.1.1. punktą matyti, kad alkotesterio matavimo vienetai gali būti programuojami į mg/L arba ‰. Pagal pateiktą alkotesterio spausdintą kvitą (b. l. 6) darytina išvada, kad alkotesteris buvo nustatytas rezultatą rodyti promilėmis, kas reiškia, kad buvo matuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Priešingu atveju, matuojant alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, būtų rodoma mg/L, bet ne promilės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-40/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. D. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.07 val., Vilniuje, nuo Verkių gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki Apkasų gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu organizme nustatyta 2,30 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs, alkoholio matuoklio rodmenimis, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuriame aprašyta kaltinamojo būklė (D. P. svyruoja ir griuvinėja eidamas, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati, vangi, verksmingas, ginčijasi su pareigūnais, keikiasi. Orientacija sutrikusi, mąstymas nenuoseklus, minčių eiga sutrikusi. Kalba garsi, lėta, nerišli. Ryškus alkoholio kvapas), VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininkus, Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikatu Nr. 2383, taip pat paties kaltinamojo D. P. prisipažinimu ir duotais parodymais, kita bylos medžiaga. D. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. P. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, vedęs, tiek pačiam kaltinamajam, tiek jo sutuoktinei nustatytas dalinis darbingumas, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų iki padaryto nusikaltimo neturėjo, baustas kelis kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 64-66), neteistas (b. l. 63), taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį M. P., kuris yra brandaus amžiaus, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, ne už šiurkščius KET pažeidimus. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo brolis šiuo metu artimai bendrauja, dažnai matosi, M. P. broliui padeda, teigia kartu leisiantis laisvalaikį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo brolis M. P. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 2 metams, laiduotoju paskiriant M. P., o baudžiamoji byla D. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis D. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas be to, kad atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismas, be kita ko, įvertina ir tai, jog iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 9 d., laikinas leidimas vairuoti jam neišduotas, vadinasi, kaltinamasis teise vairuoti transporto priemones faktiškai nesinaudoja nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 9 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, priklauso D. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis „Chrysler Town Country“ konfiskuotinas.

Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

2017 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimu (teismo nutartimi pratęsta) laikinai dalinai apribotos kaltinamojo D. P. nuosavybės teisės į jam įvykio metu priklausiusį turtą – automobilį „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (b. l. 26-27).

Kaltinamajam D. P. 2017 m. rugsėjo 9 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. P. (D. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato M. P. (M. P.), nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti D. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka