- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-182-744/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria V. Š. skirti teismo įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2018 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) 2018 m. rugsėjo 14 d. teikimas Nr. 86-S-10547, kuriuo buvo prašoma V. Š. skirti teismo įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau – ir Užkardymo įstatymas).
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Telšių apskrities VPK teikimas buvo patenkintas. Teismas konstatavo, kad V. Š. po oficialaus perspėjimo, paskirto 2017 m. spalio 16 d., nesilaikė šio perspėjimo reikalavimų, tinkamų išvadų nepadarė ir toliau galimai dalyvauja organizuotos nusikalstamos grupuotės veikloje, nenutraukė veiksmų, keliančių grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui, viešajai tvarkai, asmenų teisėms ir laisvėms, toliau užmaskuota forma reikalauja turto ar jo dalies iš vieno Telšių mieste gyvenančio verslininko. Teismas, vadovaudamasis Užkardymo įstatymo 7 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais ir 2 dalimi, nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. V. Š. 6 mėnesių laikotarpiui skyrė šiuos teismo įpareigojimus: nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamoje vietoje; nepalaikyti ryšio tiesiogiai ar per kitus asmenis, techninėmis, ar kitomis priemonėmis su šiais asmenimis: V. A., gimusiu (duomenys neskelbtini). balandžio 16 d., J. A., gimusia (duomenys neskelbtini), E. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. A., gimusia (duomenys neskelbtini); nesilankyti V. A. priklausančiose įmonėse ar įstaigose, esančiose T. mieste bei rajone, o būtent: AB „T.“, esančioje (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), biliardo klube „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), sporto klube „S.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas V. Š. skundžia Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir prašo priimti naują sprendimą – panaikinti jam paskirtus įpareigojimus.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad jis nesutiko ir su jam anksčiau paskirtu perspėjimu vieneriems metams, nes tai varžo ir jo, ir kitų žmonių teises ir laisves. Pažymi, kad Lietuvos Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra nurodęs, kad asmenų ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais reiškia, jog vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindėtų tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus.
3.2. Pasak pareiškėjo, V. A. pateikė pareiškimą policijai piktnaudžiaudamas jam suteiktomis įstatymu teisėmis, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė dėl jo pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad pareigūnų taikytas oficialus perspėjimas yra tik formalus įstatymo taikymas bei jo persekiojimas ir terorizavimas prisidengiant deklaratyviais teiginiais. Nurodo, kad V. A. inicijuoti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, o per tą laikotarpį jis nebuvo pažeidęs jokio įstatymo, todėl nėra pagrindo jo persekioti ir riboti jo teises ir laisves. Tvirtina, kad aptariamu atveju žvalgybinės informacijos teisėtumas yra abejotinas, todėl, pasak pareiškėjo, nėra jokio įstatyminio pagrindo bauginti jį ir jį persekioti bei varžyti jo teises ir laisves pareiškus formalų bei nepagrįstą įspėjimą, taikyti teisių ir laisvių apribojimus.
3.3. Nurodo, kad jis oficialiai dirba, eina atitinkamas pareigas, moka mokesčius ir laikosi įstatymų, iš ankstesnių savo nuteisimų yra pasimokęs, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti oficialaus įspėjimo ir patvirtinti teisių ir laisvų apribojimus. Pareigūnų veiksmus pareiškėjas vertina kaip jo persekiojimą. Teigia, kad šiuo metu jokių nusikalstamų veikų nedaro ir nedarys, nebendrauja su įtartinais, teistais asmenimis ar asmenimis, linkusiais nusikalsti, nesilanko baruose, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais, neturi jokių draudžiamų daiktų, nesiverčia jokia nelegalia veikla.
3.4. Pažymi, kad susipažinęs su skundžiama nutartimi, jis nesuprato, kuo yra kaltinamas, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokiu pagrindu jam yra skirti teisių ir laisvių apribojimai, o šiuo metu jam skirti teisių ir laisvių apribojimai labai suvaržo bei trukdo jo verslui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjo V. Š. skundą Telšių apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį.
4.1. Pažymi, kad, pareiškus V. Š. oficialų perspėjimą, iš jo nebuvo gauta jokių prieštaravimų – nei žodinių, nei raštiškų, jis nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad po to, kai V. Š. buvo pareikštas oficialus perspėjimas, 2018 m. liepos 20 d. Telšių apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34610-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį dėl užmaskuoto vertimo perduoti turto dalį neturint tam teisinio pagrindo, naudojant psichinę prievartą. Nurodo, kad šiame tyrime nukentėjusysis V. A. teigė, kad V. Š. naudojasi savo kriminaline praeitimi kaip buvusios organizuotos nusikalstamos grupuotės, veikusios Telšių mieste ir rajone, lyderis. Taip pat nurodo, kad Telšių apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje yra surinkta kriminalinės žvalgybos informacija apie V. Š. ryšius su kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose gyvenančiais asmenimis, sietinais su organizuotu nusikalstamumu, ir šie duomenys atsispindi 2018 m. rugsėjo 13 d. pažymoje, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra pateikta teismui.
4.2. Taip pat nurodo, kad iš V. Š. skundo galima daryti išvadą, kad jis turi interesą atgauti pinigus iš V. A., todėl yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali siekti pinigus susigrąžinti ir nusikalstamais veiksmais, naudojant psichologinę prievartą. Tai, jog tokie reikalavimai buvo išreikšti, rodo ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o jokių duomenų, kad V. A., norėdamas nuo savęs nukreipti dėmesį ar tokiu būdu slėptu tariamas nusikalstamas veikas, rašo skundus V. Š. atžvilgiu, nėra gauta.
4.3. Pažymi, kad nors pradėtas ikiteisminis tyrimas aukštesniojo prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, tačiau kriminalinės žvalgybos vienas pagrindinių uždavinių yra nusikalstamų veikų prevencija, taip pat nusikalstamų veikų išaiškinimas, rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas, todėl pareiškėjui nustatyti reikalavimai laikytis įstatymų nėra bauginamoji ar apribojanti jo teises ir laisves priemonė. Tvirtina, kad oficialus perspėjimas niekaip neapribojo V. Š. teisių ir laisvių, nes tai tik rašytinis įspėjimas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ir tik gavus duomenų, kad V. Š. pažeidė prevencinės poveikio priemonės – oficialus perspėjimo reikalavimus, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl griežtesnės prevencinės poveikio priemonės taikymo tam, kad apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.
4.4. Kad V. Š. gali daryti nusikalstamas veikas, pasak viršininko, patvirtina tai, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime yra priimtas prokuroro nutarimas dėl šio asmens apklausos specialaus liudytojo statusu, o ankstesniame ikiteisminiame tyrime V. Š. buvo apklaustas kaip įtariamasis. Nurodo, kad surinktais kriminalinės žvalgybos duomenimis yra nustatytas pakankamas ratas asmenų, su kuo V. Š. palaiko ryšius, ir šie ryšiai siejami su organizuotu nusikalstamumu ar jų atskirais nariais, kurie gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Teigia, kad teismo įpareigojimuose yra numatytas draudimas bendrauti tik su V. A. ir jo šeimos nariais, nesilankyti tik V. A. priklausančiose įmonėse ir įstaigose bei nustatytu laiku, nakties metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, todėl nesutinka, kad šie ribojimai atsilieptų pareiškėjo vykdomam verslui ir jo teisėtiems lūkesčiams. Atkreipia dėmesį, kad V. Š. jo paties prašymu yra išleidžiamas išvykti jam reikiama kryptimi tvarkyti verslo reikalus, todėl jo teisės ir laisvės šiuo atžvilgiu tikrai nėra apribotos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
5. Pareiškėjas V. Š. nagrinėjamojoje byloje nesutinka su teismo nutartimi, kuria tenkintas Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teikimas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, V. Š. 6 mėnesių laikotarpiui skirti teismo nustatyti įpareigojimai.
6. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus.
7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTS vyriausiojo tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 86-AT2-14 V. Š. buvo paskirta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal šio įstatymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
8. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pagrindas kreiptis į teismą su teikimu dėl teismo įpareigojimų skyrimo V. Š. buvo pažyma dėl V. Š. atžvilgiu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos ir informacija apie tai, kad 2018 m. liepos 20 d. V. Š. atžvilgiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl užmaskuoto vertimo perduoti turto dalį neturint tam teisinio pagrindo naudojant psichinę prievartą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos papildomos informacijos matyti, kad šiame tyrime V. Š. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau įtarimai nei jam, nei kitiems asmenims šioje byloje kol kas nėra pareikšti. Vadinasi, toje byloje neužtenka duomenų pranešimui apie įtarimą pareikšti. Be to, iš tos pačios informacijos matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. Telšių apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. atžvilgiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tačiau 2018 m. gegužės 23 d. buvo priimtas nutarimas šį ikiteisminį tyrimą nutraukti (šis nutarimas yra įsiteisėjęs).
9. Kadangi Užkardymo įstatymas teismo įpareigojimų skyrimą sieja su oficialaus perspėjimo reikalavimų nesilaikymu (Užkardymo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis), o oficialaus perspėjimo (kaip ir teismo įpareigojimų) taikymas siejamas su šio įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka, kilus ginčui dėl teismo paskirtų įpareigojimų taikymo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju turi būti patikrinta, ar Užkardymo įstatyme numatytos prevencijos poveikio priemonės buvo paskirtos esant įstatyme numatytiems pagrindams, o taip pat ir tai, ar asmuo po oficialaus perspėjimo paskyrimo nesilaikė jo reikalavimų.
10. Pažymėtina, kad Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą, valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti, tačiau, kaip minėta anksčiau, aiškindami Užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymą, teismai yra pabrėžę, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008 ir kitos). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2007 m. lapkričio 27 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009 m. balandžio 21 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009 m. balandžio 21 d. T. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. G. prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03).
11. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos informacijos matyti, kad teismo nutartis pareiškėjui V. Š. skirti teismo įpareigojimus dėl to, kad jis nesilaikė pareikšto oficialaus perspėjimo, iš esmės buvo grindžiamas tik įslaptinta medžiaga. Akcentuotina, kad skundo nagrinėjimui gauta papildoma informacija rodo, jog vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. atžvilgiu skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo nutrauktas, o kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. (duomenys neskelbtini)) V. Š. kol kas yra apklaustas tik specialiuoju liudytoju, o daugiau byloje nei vienam asmeniui nėra pareikšti įtarimai. Apie kitus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad V. Š. net nėra baustas administracine tvarka. Be to, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys nėra informatyvūs ir jų nepakanka nustatyti pareiškėjo nuolatiniams ryšiams su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla, bei pripažinti pareiškėjo veiksmus, keliančiais grėsmę visuomenės saugumui, ir tuo pačiu pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus bei daryti išvadą, jog V. Š. nesilaikė prevencines poveikio priemonės – oficialaus perspėjimo ir jo atžvilgiu reikia taikyti teismo skirtus įpareigojimus, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Iš riboto naudojimo pažymos dėl V. Š. atžvilgiu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad paskutiniai duomenys apie jo tikėtinus ryšius su asmenimis, kurie galimai susiję su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, fiksuoti tik 2016 metais, tai yra dar iki tol, kol jam buvo paskirta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Net ir šioje riboto naudojimo pažymoje nėra jokių duomenų apie V. Š. ryšius su asmenimis, kurie galimai susiję su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, po 2017 m. spalio 16 d. oficialaus įspėjimo. Po 2017 m. spalio 16 d. pažymoje dėl V. Š. atžvilgiu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos yra duomenys tik apie V. Š. veiksmus V. A. atžvilgiu, tačiau dėl šių pažymoje minimų veiksmų buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas buvo nutrauktas, o kitame nepakanka duomenų V. Š. net įteikti pranešimą apie įtarimą galima padarius pažymoje nurodytą veiką. Be to, nei pažymoje dėl V. Š. atžvilgiu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos, nei kituose kartu su skundu pateiktose dokumentuose nėra jokios informacijos apie tai, kad V. Š. veiksmus V. A. atžvilgiu galimai atliko veikdamas su kokiais nors kitais asmenimis, susijusiais su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, ar šių asmenų interesais. Iš su skundu pateiktų duomenų akivaizdu, kad tarp V. Š. ir V. A. yra tarpusavio nesutarimų, galimai susijusių su jų anksčiau turėtais sandoriais, tačiau nėra duomenų, kad juos pareiškėjas V. Š. būtų sprendęs bendraudamas su asmenimis, susijusiais su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais.
12. Byloje pateikti neįslaptinti įrodymai Užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymo prasme nėra reikšmingi svarstant paskirtos prevencinės priemonės – oficialaus perspėjimo nesilaikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju nebuvo įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie pareiškėjo V. Š. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar pakankamo pagrindo manyti, kad V. Š. gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, konstatuotina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme, pareiškėjui V. Š. buvo paskirti neteisėtai, nesant Užkardymo įstatyme 4 straipsnyje numatyto faktinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 14 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 14 d. teikimo Nr. 86-S-10547 netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.