Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimio, vedęs, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

A. R. 2022 m. lapkričio 17 d., apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, mažiausiai 1,54 promilės neblaivumas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą, su kaimynu išgėręs 4 butelius alaus, važiavo parsivežti pas kitą kaimyną buvusio ir sukarščiavusio aštuonerių metų sūnaus. Kadangi buvo šaltas vakaras, nenorėjo, kad sergantis vaikas eitų pėsčias namo. Atstumas iki kaimyno yra apie 100 m. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam buvo nustatytas girtumas. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo brolio žmona J. R.. Šeimoje augina du mažamečius vaikus, ūkininkauja, žmona nedirba, nes augina vaiką iki dviejų metų.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXI skyriuje „Bylų supaprastintas procesas“ antrame skirsnyje numatyta pagreitinto proceso ir BPK 273 straipsnio tvarka. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 17 d., apie 21.15 val., policijos pareigūnai, patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris staiga pasuko į dešinėje buvusį žvyro dangos kelią. Pasivijus ir sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad jo vairuotojas A. R. yra neblaivus, alkotesteriu nustatytas: 21.18 val. 1,57 promilių, o 21.36 val. 1,54 promilių girtumas. Automobilis vilkiku buvo nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti šalia pastato (duomenys neskelbtini) Apžiūrėtas gatvėje (žvyrkelyje) stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tyrimui reikšmingų objektų nestebima (b. l. 12-22).

2022 m. lapkričio 17 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 0122000381863 nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Telšiai, Šiaurinės g. 6B (b. l. 23).

Neblaivumo nustatymo akte fiksuojama, kad kaltinamajam A. R. 2022 m. lapkričio 17 d. alkotesteriu „Alcotest 6820“ 21.18 val. nustatytas 1,57 promilių, o 21.36 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 26).

Kaltinamojo brolio žmona J. R. pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinio brolį, kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (b. l. 73). Ji charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, jos ir sutuoktinio V. R. šeimoje auga dvi mažametės dukros (b. l. 74, 75, 76, 77).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teismo posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių. Kaltinamojo A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (nustatytas mažiausias 1,54 promilių neblaivumas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėja advokatė Jovyta Piekienė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą. Prokurorė neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydama, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją J. R., jos paaiškinimus, darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra dirba, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Jo brolio žmona J. R. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos vyro brolis, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Išklausęs laiduotoją, teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes su juo sutaria gerai, dažnai bendrauja šeimomis, padeda vieniu kitiems, gyvena netoli, todėl pripažįsta, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Po įvykio jie aptarė jo aplinkybes bei neigiamas tokio elgesio pasekmes, kaltinamasis padarė išvadas. Laiduotoja J. R. šeimoje su kaltinamojo broliu augina dvi mažametes dukras, nėra teista, administracine tvarka nebausta, laiduotoja pasižadėjo teigiamai įtakoti kaltinamojo pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Atleidus kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam A. R. padarė teigiamą poveikį ir reikiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikų ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų.

Siekiant eliminuoti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nedaug viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas už analogiškas veikas, nustatytinas minimalus šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančią pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl gynėjo dalyvavimo procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 123,15 Eur išlaidas (b. l. 70).

Teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama BK 40 straipsnio pagrindu atleidžiant kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, sprendžia, kad priteisti kaltinamojo gynybos išlaidas nėra tikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52-55) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant J. R..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d.

Konfiskuoti A. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. R., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.