Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-34/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
2A-34/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko
Trečiasis asmuo
G. J., E. L., V. B.
Advokatai
Dalius Baranauskas
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-34/2012Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4.; 22.3.1.; 63.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovui E. A.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atstovui advokatui Daliui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2337-230/2010 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Heraldijos statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: G. J., E. L., V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB Medicinos bankui, BUAB „Kerida“ ir BUAB „Heraldijos statyba“, prašydamas pripažinti 2007 m. spalio 12 d. sudarytus vekselį, vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ir paskolos sutartį negaliojančiais, kaip sudarytus dėl suklydimo, spaudimo ir apsimestinumo; taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje juos sudarant, taisykles – perkelti vekselio davėjo teises ir pareigas UAB „Kerida“ bei perkelti vekselio turėtojo ir paskolos pagal paskolos sutartį davėjo teises ir pareigas UAB Medicinos bankui ir pripažinti, kad UAB „Heraldijos statyba“ pagal vekselį laidavo už vekselio davėją UAB „Kerida“. Nurodė, kad 2007 spalio 12 d. išdavė UAB Medicinos bankui paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 95 000 Lt sumai, už jį laidavo UAB „Heraldijos statyba“. Tą pačią dieną iš karto po pinigų gavimo su UAB „Kerida“ sudarė 95 000 Lt paskolos sutartį, kuria pastarajai perskolino visą iš banko gautą sumą pagal vekselį. Šie sandoriai yra apsimestiniai, jų tikslas buvo sudaryti ne du, o vieną paskolos sutartį tarp UAB Medicinos bankas ir UAB „Kerida“. Ieškovui paskola nebuvo reikalinga, kadangi prieš 10 dienų iš UAB „Kerida“ buvo įsigijęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir paėmęs kitą paskolą iš kito banko. Nurodo, kad tuo metu jis buvo UAB „Kerida“ darbuotojas – statybos darbų vadovas, su šios įmonės vadovu V. B. jį siejo artimi draugiški santykiai, todėl juo pasitikėjo. V. B. kreipėsi į ieškovą, kad šis gautų pinigų iš banko ir juos perskolintų įmonei, kadangi tuo metu įmonei trūko apyvartinių lėšų, nurodė, jog tai yra būtina siekiant išsaugoti įmonę, o tuo pačiu ir jo darbo vietą. UAB „Kerida“ direktorius garantavo, kad ieškovas niekuo nerizikuoja ir kad viskas bus tinkamai įforminta, ir bankas iš jo pinigų nereikalaus, o už jį laiduos UAB „Heraldijos statyba“, kurios direktorė E. L. yra jo dukra. Pasitikėdamas direktoriumi, ieškovas banke iš anksto suruoštus dokumentus pasirašė net neskaitęs. Pagal tikrąją šalių valią vekselio davėjas ir paskolos gavėjas yra ne ieškovas, o atsakovas UAB „Kerida“. Tai patvirtina tas faktas, kad pinigų reikėjo UAB „Kerida“ veiklai palaikyti, kad tokio finansinio instrumento sumanytoja ir įgyvendintoja buvo ši įmonė, pinigus gavo ir naudojo taip pat ji. Be to, dokumentus ieškovas pasirašė dėl UAB „Kerida“ ekonominio spaudimo, klysdamas, jog jis veikė išimtinai jos interesais ir jos naudai, ir jokios naudos iš šių sandorių negavo. UAB „Kerida“ yra iškelta bankroto byla, o UAB „Heraldijos statyba“ reikalauja įvykdyti prievolę. Ieškovo nuomone, UAB Medicinos bankas suprato ir žinojo, kad tikrasis vekselio davėjas ir paskolos gavėjas yra UAB „Kerida“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. spalio 12 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 95 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo UAB Medicinos bankui iki 2008 m. balandžio 10 d. sumokėti nurodytą sumą. Už šį vekselį laidavo UAB „Heraldijos statyba“. Tą pačią dieną UAB Medicinos bankas ir ieškovas pasirašė vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ir banko sąskaitos sutartį. Pagal vekselį UAB Medicinos bankas ieškovui sumokėjo 1 000 Lt grynais ir į sąskaitą pervedė likusią vekselio pirkimo kainą 86 732,62 Lt, atskaitęs vekselio administravimo ir kitus mokesčius. Ieškovas tą pačią dieną mokėjimo nurodymu į UAB „Kerida“ sąskaitą tame pačiame UAB Medicinos banke pervedė 86 732,62 Lt ir su UAB „Kerida“ pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolos gavėjui UAB „Kerida“ paskolino 95 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2008 m. balandžio 10 d. Tą pačią dieną ieškovas pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo atsakovui UAB „Kerida“ likusią 8 267,38 Lt sumą. Per vieną dieną, dalyvaujant skirtingiems asmenims, buvo atliktos kelios bankinės operacijos tame pačiame banke: ieškovas pasirašė vekselį, jam į sąskaitą ir grynais pinigais buvo sumokėta vekselio pirkimo suma, o ieškovas pervedė ir grynais pinigais sumokėjo šią sumą UAB „Kerida“.

Teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas vekselį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pirmiausia turėtų įrodyti vekselio turėtojo nesąžiningumą, remiantis vekselio išdavimo metu buvusiomis aplinkybėmis. Ieškovas įrodinėjo, kad tikrasis vekselio davėjas buvo UAB „Kerida“, o vekselio turėtojo – UAB Medicinos banką nesąžiningumą grindžia tuo, kad bankas žinojo apie susitarimus dėl pagal vekselį gautų pinigų perskolinimo. Teismo vertinimu, ši UAB Medicinos banko nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė nėra įrodyta. Pats ieškovas yra nurodęs, kad kuomet V. B. vertė pasirašyti vekselį, UAB Medicinos banko atstovas nedalyvavo. Atsakydamas į ieškovo argumentą, kad visi dokumentai banke buvo iš anksto paruošti, teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad dokumentai vekselio pasirašymui banke buvo paruošti UAB „Kerida“ iniciatyva ir su jos dalyvavimu. Ieškovas dar 2007 m. spalio 4 d. davė UAB Medicinos bankui sutikimą gauti ir naudotis informacija vekselio pasirašymui, todėl ta aplinkybė, kad visi dokumentai buvo paruošti ir pasirašyti 2007 m. spalio 12 d., negali niekaip patvirtinti, jog jie buvo suruošti UAB „Kerida“ užsakymu ir jai susitarus su banku. Pats ieškovas parašė pareiškimą, kad gautas lėšas už parduotą vekselį panaudos automobilių pirkimui, o vekselį išpirks iš pelno, gauto už parduotus automobilius, taip pat buvo pateikta ieškovo ir jo sutuoktinės vedybų sutartis. Tai patvirtina, kad pats ieškovas buvo nesąžiningas, kadangi UAB Medicinos bankui nurodė melagingas aplinkybes, nes lėšas panaudojo ne nurodytu tikslu. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jam nereikėjo pinigų, įgytų pardavus vekselį, kadangi jis prieš vekselio pasirašymą buvo gavęs kitą kreditą namo įsigijimui, teismo nuomone, taip pat negali patvirtinti vekselio įgijėjo ir jo turėtojo nesąžiningumo. Ieškovas bankui buvo nurodęs kitą kredito panaudojimo tikslą (prekyba automobiliais) ir bankui buvo žinoma apie ankstesnį ieškovui suteiktą kreditą. Ieškovas įrodinėjo, kad bankas, įsigydamas vekselį, elgėsi rizikingai, neatsakingai ir aplaidžiai, neišsiaiškinęs ieškovo finansinio pajėgumo ir jo galimybių grąžinti kreditą, neužsitikrindamas kredito grąžinimo kitais būdais. Teismas atmetė šį argumentą, nes iš banko pateiktos su vekselio pasirašymu susijusios medžiagos matyti, kad banko paskolų komiteto posėdyje buvo apsvarstyti ieškovo turtinę padėtį apibūdinantys duomenys ir įvertinta tai, jog ieškovas planavo automobilių pardavimo verslą. Be to, ieškovas paraiškoje buvo nurodęs ir pajamas, nesusijusias su darbo santykiais, o už įsipareigojimus pagal vekselį laidavo UAB „Heraldijos statyba“. UAB Medicinos bankas surinko informaciją apie ieškovo turėtą nekilnojamąjį turtą, išsiaiškino ieškovo ir laiduotojo finansinius įsipareigojimus. Tai rodo, kad bankas atliko visus būtinus UAB Medicinos banko paprastųjų vekselių pirkimo taisyklių reglamentuotus veiksmus. Ieškovo teigimu, UAB „Kerida“ direktorius turėjo gerus santykius su UAB Medicinos banku, todėl jam buvo sudarytos galimybės parduoti vekselį, nors jis turėjo didelių finansinių įsipareigojimų pagal ankstesnį kreditą. Tai, kad UAB „Kerida“ buvo UAB Medicinos banko klientas, nėra pakankamas įrodymas daryti išvadą, jog ji įtakojo vekselio pasirašymą, o kitokių įrodymų nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, neįrodyta ir aplinkybė, kad UAB „Kerida“ negalėjo kredito gauti pati tiesiogiai iš banko, kas galėjo įtakoti būtinybę įgyti lėšas per kitą asmenį.

Ieškovas įrodinėjo, kad vekselį, vekselio pirkimo-pardavimo ir paskolos sutartis pasirašė ekonominio spaudimo įtakoje, kadangi UAB „Kerida“ direktorius grasino, jog priešingu atveju jis neteks darbo. Teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Analogišką išvadą teismas padarė ir dėl kito ieškovo nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo – suklydimo, jam suklydus dėl sandorių esmės, t. y. supratus, kad prievolės jam nereikės įvykdyti. Teismo vertinimu, toks ieškovo suklydimas nebūtų pateisinamas ir atsižvelgiant į tai, kad jis pakankamai jaunas, kartu jau turintis gyvenimiškos ir tam tikros bankinės patirties (ėmęs ne vieną kreditą), išsilavinęs žmogus. Ieškovo elgesį pasirašant vekselį, po to darant patvarkymus dėl lėšų pervedimo UAB „Kerida“ ir pasirašant paskolos sutartį negalima pripažinti apdairiu, sąžiningu, teisingu ir protingu.

Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta, jog vekselio įgijėjas būtų žinojęs apie kokius nors vekselio pardavimo trūkumus (defektus) ir nepaneigia vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijos. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo pat pradžių žinodamas, kad vekselio pasirašymas neatitinka tikrosios jo valios, turėjo nedelsdamas jį ginčyti, tačiau to nedarė iki to momento, kai jį apmokėjo laiduotojas ir pareikalavo iš ieškovo įvykdyti prievolę teismine tvarka. Toks ieškovo elgesys taip pat nelaikytinas atitinkančiu apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Be to, ieškovas, gindamas savo teises paskolos sutarties, sudarytos su UAB „Kerida“, pagrindu, yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „Kerida“ bankroto byloje, kas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl savo teisių gynimo, pripažindamas paskolinius santykius su UAB „Kerida“.

Teismo vertinimu, UAB „Heraldijos statyba“, kaip laiduotojo, nesąžiningumas taip pat nėra įrodytas, nes nėra įrodyta, kad UAB Medicinos bankas būtų žinojęs apie UAB „Kerida“ dalyvavimą šiuose susitarimuose, todėl nepaneigta, kad vekselio davėjas yra ieškovas, o vekselio turėtojas – UAB Medicinos bankas. Be to, ginčijant vekselį, vekselio pirkimo-pardavimo ir paskolos sutartis, kaip apsimestinius sandorius, apsimestinio sandorio sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis). Ieškovas neįrodė, kad UAB „Heraldijos statyba“, sutikdama laiduoti ir laidavusi, būtų žinojusi, jog laiduoja ne už ieškovą, o už UAB „Kerida“. Ieškovas UAB „Heraldijos statyba“ nesąžiningumą grindė faktu, kad šios bendrovės vadovė E. L. yra UAB „Kerida“ direktoriaus V. B. duktė. Tačiau ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Heraldijos statyba“ vadovu buvo G. J., o E. L. nebuvo net šios bendrovės akcininkė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. A. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovas BUAB „Kerida“ su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad paskola iš tikrųjų buvo reikalinga ne ieškovui, o jo darbdaviui – UAB „Kerida“. Iš gautų pinigų UAB „Kerida“ tą pačią dieną atsiskaitė su kitu įmonės darbuotoju, sumokėdamas jam 87 000 Lt, kuris dar anksčiau paskolino UAB „Kerida“ panašią sumą labai panašiomis aplinkybėmis. Teismo išvada, kad neįrodytas atsakovo UAB „Kerida“ nebegalėjimas pačiam gauti paskolą iš banko, prieštarauja bankroto administratoriaus paaiškinimams. Buvęs UAB „Kerida“ vadovas ir vienintelis akcininkas V. B. šiuo metu slapstosi, jam yra pareikšti įtarimai FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl UAB „Kerida“ veiklos, todėl užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje buvo neįmanoma.

2. Kitas sutartinių santykių dalyvis – atsakovas UAB Medicinos bankas teikė teismui tik tokius įrodymus, iš kurių neįmanoma objektyviai spręsti apie galimai nesąžiningą jo elgesį, nes nesąžiningas asmuo natūraliai slepia savo nesąžiningumo įrodymus. Teismas nepagrįstai netenkino dviejų ieškovo prašymų kviesti į bylos nagrinėjimą iš esmės nei vieno šio banko darbuotojo, betarpiškai dalyvavusio sudarant vekselį ir jo pirkimo sutartį, ruošiant ir pildant kitus svarbius su ieškiniu susijusius banko dokumentus. Šie veiksmai susiję su galėjimu įrodyti banko nesąžiningumą. Apelianto nuomone, bankas buvo nesąžiningas. Pirma, pieš pirkdamas vekselį, bankas 2007 m. spalio 3 d. ėmėsi tikrinti ieškovo finansinę būklę neturėdamas sutikimo tam veiksmui. Antra, vekselio išdavimo bylos nuorašą ir Vekselių pirkimo taisykles bankas pateikė teismui tik 2010 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje, todėl ieškovas negalėjo detaliai su šiais įrodymais susipažinti. Trečia, bankui buvo suteikta galimybė kviesti į teismo posėdį liudytojus, o ieškovo prašymas kviesti banko darbuotojus į teismo posėdį buvo atmetamas. Ketvirta, atsakovo UAB Medicinos banko atstovo teigimu, ieškovo paraiškoje gauti 95 000 Lt sumą, užpildytoje banko darbuotojos J. P., turėjo būti dokumentas, patvirtinantis ieškovo 7 200 Lt mėnesines pajamas, nesusijusias su darbo santykiais, tačiau pateiktame vekselio išdavimo bylos nuoraše tokio dokumento nėra, todėl dėl liudytojų neapklausimo bylos esmė liko neatskleista. Penkta, ieškovas paraišką ir kitus dokumentus bankui pateikė 2007 m. spalio 12 d., o jau nuo 2007 m. spalio 8 d. viešajame registre buvo išviešintas jo įsigyto namo ir sklypo faktas, įsiskolinimas už įgytą turtą. Todėl bet kuris sąžiningas bankas privalėjo paraiškos gavimo ir vekselio pirkimo dieną (2007 m. spalio 12 d.) patikrinti ieškovo turtinę padėtį ir įsitikinti, kad ieškovo įsipareigojimai kitiems kreditoriams vien pagal nekilnojamojo turto sandorius viršija šešių mėnesių ieškovo gautiną atlyginimą, tiek ir vekselio sumą kartu sudėjus. UAB Medicinos bankui pakako ieškovo paraiškos. Darytina išvada, kad bankui sąmoningai nerūpėjo tikrintis ieškovo viešai registruotus duomenis apie jo turtą, kadangi, bankroto administratoriaus tvirtinimu, su UAB „Kerida“ vadovu V. B. banko darbuotojai glaudžiai bendravo. Šešta, teismui ir bankui nekilo pagrįstų abejonių, kodėl ir kokiu protingu pagrindu bankui reikėtų taip rizikuoti, vekseliu skolinant vos šešiems mėnesiams 95 000 Lt sumą fiziniam asmeniui, kuris vos prieš dešimt dienų įsigijo naują namą su žemės sklypu už 117 566 eurų paskolą, nepateikė 7 200 Lt mėnesinių pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų, darbo pajamos yra 2 228,45 Lt per mėnesį, ankščiau neužsiiminėjo jokia automobilių pirkimo-pardavimo veikla, paraiškoje nenurodė automobilių įsigijimo tikslo, o 2007 m. spalio 12 d. paraiškoje – jau kitą tikslą, t. y. vartojimo reikmėms.

3. Visiškai nesuprantamas yra vekselio išdavimo bylos nuorašo 63 lapo turinys, banko darbuotojos J. P. parašu fiksuojant ieškovo prašomą sandorio sumą 147 000 Lt su 12 proc. palūkanų norma, kai ginčo veiksliu ieškovui buvo išduota 95 000 Lt suma su 15 proc. palūkanų norma. Didelių abejonių banko veiklos skaidrumu kelia vekselio laiduotojo – UAB „Heraldijos statyba“ akcininkų susirinkimo nutarimas leisti laiduoti bankui už ieškovo 147 000 Lt kreditą (vekselio išdavimo bylos nuorašo 15 lapas). Matyti, kad iki vekselio 95 000 Lt sumai išrašymo tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo aktyvūs pasirengimo veiksmai gauti 147 000 Lt kreditą atsakovui UAB „Kerida“, paskui po neigiamo banko atsakymo – jau tik 95 000 Lt kreditą, o tik vėliau – 87 835,42 Lt vekselio pirkimo kainą. Ieškovas apie tai nieko nežinojo ir sutikimo tam nedavė, nors bankas ėmėsi tikrinti jo turtą jau 2007 m. spalio 3 d. Vekselio išdavimo bylos nuorašo 20 lape yra įdėtas ieškovo sutikimas gauti ir naudotis informacija, datuotas 2007 m. spalio 4 d., tačiau jame nėra banko darbuotojo parašo, patvirtinančio šio dokumento gavimo datą. Ieškovas visus banko pateiktus dokumentus pasirašė vienu metu – 2007m. spalio 12 d. atvykęs į banką.

4. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie gerus laiduotojo UAB „Heraldijos statyba“ santykius su UAB „Kerida“, nepagrįstai neprijungė dokumentų, patvirtinančių jų ryšius. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad laiduotojas (UAB „Heraldijos statyba“) dviem sandoriais paskolino atsakovui UAB „Kerida“ 89 230 Lt. Byloje šie sandoriai liko neištirti, taip pat jų įtaka ginčijamų sandorių apsimestinumui. Iš prieštaringų G. J. paaiškinimų ir E. L. veiksmų matyti, kad tarp minėtų bendrovių buvo susiklostę didelio tarpusavio pasitikėjimo ir akcininkų giminystės santykiai, kurie patvirtina, kad laiduotojas laidavo ne už ieškovą, o už UAB „Kerida“.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Kerida“ bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą remdamasis dabar ginčijama paskolos sutartimi. Tačiau jau šio reikalavimo teikimo metu ieškovas aiškiai nurodė apie ekonominio spaudimo ir grasinimo aplinkybes. Negalima teigti, kad ieškovas pripažino savo teises ir pareigas pagal paskolos sutartį.

6. Teismas citavo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį, tačiau ieškovas ir įrodinėjo ieškinį banko veikimu ieškovo nenaudai ir UAB „Kerida“ naudai. Teismas nesivadovavo vekselio pirkimo sutarties sudarymo, t. y. teisinio santykio ir sandorio tarp ieškovo ir banko atsiradimo, faktu ir ieškinyje cituota Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-508/2008. Vertinant UAB Medicinos banko sąžiningumo prezumpciją šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tokios prezumpcijos nebuvimo įrodymus, aptariamus minėtoje nutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

7. UAB „Medicinos banko“ patvirtintose kreditavimo taisyklėse, kurių bankas sąmoningai nepateikė teismui, nurodyta, kad jos pagal sąvoką „kreditas“ taikomos ir vekseliams ir yra privalomos teikiant bet kokias kreditavimo paslaugas. Šios taisyklės atsitiktinai 2010 m. gegužės 11 d. pateko ieškovo atstovui atstovaujant kitus klientus (ieškovus) civilinėje byloje su UAB „Kerida“ ir UAB Medicinos banku. Kadangi jos buvo gautos po paskutinio teismo posėdžio, nebuvo galimybės prašyti prijungti jas prie šios civilinės bylos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo prijungti šias taisykles prie bylos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB Medicinos bankas prašo netenkinti apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prie bylos prijungimo, skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Bankui niekada nebuvo pateikti duomenys, kad UAB „Kerida“ darbuotojai, kuriems bankas suteikė pinigines lėšas, realiai niekada neišreiškė valios naudotis suteiktais kreditiniais ištekliais, o juos kokia nors forma perduoda UAB „Kerida“. Kadangi pervedus pinigus į ieškovo sąskaitą, jie tapo ieškovo nuosavybe, jis galėjo juos panaudoti savo nuožiūra, žinoma, nepažeidžiant jų panaudojimo paskirties. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad V. B. veiklą ir tikslus gali patvirtinti UAB „Kerida“ bankroto administratorius, nes jis gali nurodyti tik konkrečias faktines aplinkybes, patvirtinamas rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

2. Apelianto teiginiai, kad iš banko pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti banko nesąžiningumo, tik patvirtina, jog nėra aplinkybių, kad bankas siekė apgauti ieškovą arba buvo iš anksto susitaręs su UAB „Kerida“. Bankas pateikė teismui visus teismo nurodytus dokumentus.

3. Bankas informaciją apie ieškovą ir vekselio laiduotoją UAB „Heraldijos statyba“ pradėjo rinkti 2007 m. spalio 3 d., po to, kai iš ieškovo gavo jo vedybų sutartį. Kadangi nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2007 m. spalio 12 d. praėjo tik kelios darbo dienos, bankas prieš išmokėdamas lėšas pakartotinai į viešuosius registrus nesikreipė. Ieškovas sąmoningai nepranešė apie po 2007 m. spalio 3 d. AB DnB NORD banke prisiimtus įsipareigojimus, todėl jo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Be to, ieškovas sąmoningai suklaidino banką, nes niekada nesirengė įsigyti perpardavimui automobilių ir už gautas lėšas atsiskaityti su banku.

4. Apeliantas teigia, kad nesupranta kaip bankas galėjo juo pasitikėti. Pažymėtina, kad didžioji dalis asmenų iš principo elgiasi sąžiningai, t. y. jų nurodomos aplinkybės ir faktai atitinka tikruosius ketinimus. Kadangi pats apeliantas nurodo, kad neketino gautų pinigų panaudoti pagal bankui raštu nurodytą jų panaudojimo paskirtį, ieškinys turėjo būti atmestas ir pagal CK 6.227 straipsnio 3 dalį.

5. Apeliantas ginčija savo 2007 m. spalio 4 d. sutikimą leisti bankui gauti ir naudotis informacija, kuriame jis pats įrašė šio sutikimo surašymo datą. Sutikimas buvo pateiktas ne banko raštinei, todėl jame nėra banko raštinės spaudo su jo gavimo data.

6. Apelianto argumentai, kad tarp UAB „Kerida“ ir UAB „Heraldijos statyba“ buvo geri santykiai, atmestini. Bankas, pirkdamas vekselį, nežinojo ieškovo nurodomų aplinkybių apie minėtų asmenų santykius. Ieškovas nenurodė bankui, kad jis siekia gautas lėšas perskolinti UAB „Kerida“.

7. Aplinkybės, kad ieškovas paskolos sutarties, pasirašytos su UAB „Kerida“, pagrindu pareiškė kreditorinį reikalavimą šios įmonės bankroto byloje patvirtina, kad jis pačią paskolos sutartį suvokė teisingai.

8. Apelianto argumentai, susiję su išmokėtų lėšų panaudojimu ir neva neatsakingu banko elgesiu, netinkamai įvertinant ieškovo mokumą, nėra pagrindas tvirtinti, kad bankas tyčia veikė jo nenaudai. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 19 straipsnis reikalauja įrodyti ne vekselio neatsargumą ar nerūpestingumą, o jo tyčinį veikimą skolininko nenaudai.

9. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad bankas sąmoningai nepateikė banko kreditavimo taisyklių. Šios taisyklės nebuvo pateiktos, nes jų teismas nereikalavo. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 314 straipsnio numatyti reikalavimai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turėtų minėtas taisykles, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Kerida“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tikrasis vekselio pirkėjas yra atsakovas UAB „Kerida“, kuris ir yra ydingo finansinio instrumento sumanytojas ir įgyvendintojas. Surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo sandorio laikotarpiu pats atsakovas UAB „Kerida“ pasiimti paskolos negalėjo, todėl naudojosi finansine schema, pagal kurią paskolas už UAB „Kerida“ imdavo su įmone susiję asmenys.

2. Ginčo santykių susiformavimo metu UAB „Medicinos bankas“ buvo nesąžiningas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Heraldijos statyba“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Paties apelianto nurodomos aplinkybės akivaizdžiai įrodo ne atsakovų, o jo paties nesąžiningumą, nes ieškovas pateikė bankui klaidingą informaciją.

2. UAB „Kerida“ bankroto administratoriaus pozicija šioje byloje vertintina kritiškai.

3. Ieškovas, pasirašydamas vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei jis abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, tai turėjo prieš tai pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas E. A. 2007 m. spalio 12 d. atsakovui UAB Medicinos bankas (toliau – bankas) išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 95 000 Lt sumai, laiduotojas – UAB ,,Heraldijos statyba“ (t. 1, b. l. 10). Vekselyje nurodytą 95 000 Lt sumą ieškovas bankui turėjo apmokėti iki 2008 m. balandžio 10 d. Tą pačią dieną šalys sudarė vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė bankui 95 000 Lt vekselį už 87 835,42 Lt, sudarė banko sąskaitos sutartį, pagal kurią bankas ieškovui atidarė sąskaitą, į kurią pervedė ieškovui pinigus už parduotą vekselį (t. 1, b. l. 14-15).

Iš vekselio pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad pagrindas išduoti vekselį buvo paskolos iš banko gavimas, tačiau paskoliniai santykiai tarp šalių buvo įforminti ne paskolos sutartimi, o ieškovui (vekselio davėjui) išduodant bankui (vekselio turėtojui) 95 000 Lt vekselį, kurį bankas iš ieškovo nupirko už 87 835,42 Lt.

Ieškovas bankui išduotą vekselį ir vekselio pirkimo-pardavimo sandorį ginčija remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiant tikrąją sandorio šalį. Sprendžiant klausimą dėl vekselio pirkimo-pardavimo sutarties, vekselio apsimestinumo, svarbu išsiaiškinti, ar ieškovas, sudaręs vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ir išdavęs bankui vekselį, iš tikrųjų ketino įsigyti iš šių sandorių kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar priešingai, tik formaliai pasirašė šiuos sandorius, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis ir naudojosi.

Ieškovas reikalavimą pripažinti su banku sudarytus sandorius apsimestiniais grindžia aplinkybėmis, kad paskolos iš banko jis neketino gauti, kad iš tikrųjų gauti iš banko paskolą buvo reikalinga UAB ,,Kerida“ ir tą aplinkybę patvirtina faktas, jog tą pačią dieną, kai bankas į jo sąskaitą pervedė pinigus, iš jo sąskaitos pinigai buvo pervesti į UAB ,,Kerida“ sąskaitą.

Byloje nustatyta, kad, kaip ir nurodė ieškovas, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. spalio 12 d., kai ieškovas išdavė bankui vekselį ir sudarė vekselio pirkimo-pardavimo sutartį su banku, bankas į ieškovo sąskaitą pervedė 86 732,62 Lt, buvo su UAB ,,Kerida“ sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė iš ieškovo pasiskolino 95 000 Lt ir įsipareigojo 2008 m. balandžio 10 d. šią sumą ieškovui grąžinti (t. 1, b. l. 21-22). Taigi paskolos suma ir jos grąžinimo terminas atitinka ieškovo bankui išduoto vekselio sumą ir grąžinimo terminą.

Ieškovas nurodė, kad tokį paskolos iš banko gavimo mechanizmą organizavo UAB ,,Kerida“ direktorius V. B. ir finansų direktorė N. B., kad UAB ,,Kerida“ trūko apyvartinių lėšų ir V. B., apeliuodamas į tai, jog būtina išlaikyti ieškovo pareigybę ir algą, reikalinga skubi pagalba gauti iš banko paskolą, užtikrino, kad paskolos grąžinti nereikės, kad banke sutvarkys dokumentus, reikalingus paskolai gauti, ką ir padarė. Aplinkybės, kad UAB ,,Kerida“ vadovas, manipuliuodamas savo darbuotojais įkalbėdavo juos iš bankų gauti paskolas, susitardavo su banku dėl paskolų suteikimo, pateikdavo bankui reikalingus dokumentus, o darbuotojai, gavę iš banko paskolas, pinigus pervesdavo UAB ,,Kerida“, patvirtina liudytojų R. M., R. B. parodymai, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatytos aplinkybės (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-700-254/2010, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo byloje pateikta specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Kerida“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. 2 b. l. 49-103).

Liudytoja R. B., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje, parodė, kad iš banko 2007 m. gavo 742 000 Lt paskolą, kurią visą pervedė į UAB ,,Kerida“ sąskaitą. Visus reikiamus dokumentus sutvarkė N. B. ir V. B., o paskolą bankui vėliau grąžino UAB ,,Kerida“. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. B. patvirtino, kad su banku dėl paskolos gavimo nebendravo. Jos darbo užmokestis buvo minimalus ir bankas jai tokios didelės paskolos nebūtų davęs, tačiau bankui UAB ,,Kerida“ pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal numatytą verslo planą ji ateityje uždirbs po 18 000 Lt.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo byloje nurodė, kad V. B. 2007 m. paprašė jos, kad ji būtų tarpininkė perkant žemės sklypą, nes UAB ,,Kerida“ negali iš banko gauti paskolos. Tartis dėl paskolos banke ji nebuvo, dokumentus sutvarkė N. B.. Gautą iš banko 974 440 Lt paskolą pervedė UAB ,,Kerida“. Apeliacinės instancijos teismui liudytoja R. M. parodė, kad bankas nedavė bendrovei paskolos ir siūlė surasti žmones, kuriems bankas suteiktų paskolas, kad banke buvo tik du kartus pasirašyti dokumentus ir pervesti pinigus į UAB ,,Kerida“ sąskaitą. Dokumentus gauti paskolą sutvarkė N. B.. Nors jos atlyginimas buvo 800 Lt, bankas jai suteikė 974 440 Lt paskolą.

Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams BUAB ,,Kerida“, AB SEB bankui ir V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatyta, kad A. S., UAB ,,Kerida“ darbuotojams iš AB SEB banko gautą paskolą pervedė UAB ,,Kerida“ kreditoriui Nordea Bank Finland Plc – 400 000 Lt, ir 106 100 Lt į V. B. asmeninę sąskaitą. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad visus dokumentus, reikalingus gauti iš banko paskolą, tvarkė N. B., kad UAB ,,Kerida“ 2007 metų pabaigoje buvo nemoki.

BUAB ,,Kerida“ administratorius atsiliepime į ieškinį ir apeliacinį skundą nurodė, kad UAB ,,Kerida“ naudojosi savo darbuotojais, siekdama per juos pasiskolinti iš banko pinigų, kad gauti iš ieškovo pinigai tą pačią dieną buvo panaudoti atsiskaityti su kitu darbuotoju, kuris taip pat buvo suteikęs bendrovei paskolą, kad iš bendrovės finansinės analizės dokumento matyti, kad pati bendrovė paskolos iš banko gauti nebegalėjo. Iš UAB ,,Kerida“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų matyti, kad bendrovė 2007 metais dirbo nepelningai, nuostoliai sudarė 774 693 Lt ir jau 2007 metų pabaigoje buvo nemoki. Turto turėjo 8 535 950 Lt sumai, per vienerius metus mokėtinų sumų – 4 389 987 Lt, o po dviejų mėnesių turto sumažėjo iki 5 321 581 Lt, o įsipareigojimai išaugo iki 7 252 952 Lt. Paskutinės paskolos iš banko pagal išduotus vekselius UAB ,,Kerida“ buvo gautos 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 229 004,16 Lt, ir rugsėjo 7 d. – 246 155 Lt. UAB ,,Kerida“ 2007 m. gruodžio 31 d. pagal išduotus vekselius liko skolinga bankui 371 445 Lt (specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Kerida“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultato“, t. 2, b. l. 49-105).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pateiktus įrodymus, sprendžia, kad UAB ,,Kerida“, panaudodama savo darbuotojus kaip statytinius, tame tarpe ir ieškovą, gaudavo iš banko paskolas. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad bendrovės vadovai V. B. ir N. B. sutvarkydavo banke paskolos gavimo reikalus, patvirtina R. M. ir R. B. parodymai. Ant ieškovo paraiškos dėl paskolos suteikimo yra banko darbuotojos J. P. parašas apie dokumentų iš ieškovo priėmimą (t. 1, b. l. 11-12). Apeliacinės instancijos teisme apklausta kaip liudytoja J. S. (buvusi P.) parodė, kad paraiškos iš ieškovo nepriėmė, kas pateikė dokumentus paskolai gauti nežino, su ieškovu susitikusi nebuvo. Šie liudytojos parodymai taip pat patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dokumentų bankui pateikimui paskolos gavimu rūpinosi UAB ,,Kerida“ vadovai V. B. ir N. B., o jis atvykęs į banką tik pasirašė pateiktus dokumentus ir iš karto gavo paskolą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina esminę aplinkybę, kad ieškovas buvo ne tikroji paskolos gavimo iš banko šalimi, o UAB ,,Kerida“ statytiniu (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad vekselyje įtvirtintą mokėjimo prievolę ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, kad vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. su tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tačiau kasacinis teismas konstatavo, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikros vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įpareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis į apyvartą gali pateikti visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovas ir bankas yra tiesioginiai ginčijamo vekselio teisinių santykių subjektai. Vekselio davėjas (ieškovas) ir bankas (pirmasis vekselio turėtojas) tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (paskolos sutarties), kuris buvo pagrindas vekselį išduoti. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad pirmajam vekselio turėtojui vekselio viešo patikimumo taisyklė visa jos apimtimi negalioja, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais ir privalo įrodyti, kad nebuvo pagrindo vekselio išduoti arba tas pagrindas negalioja. Minėta, ieškovo įsipareigojimas pagal vekselį bankui sumokėti 95 000 Lt atsirado paskolos sutarties pagrindu, t. y. vekselis buvo išduotas piniginei skolai bankui patvirtinti ir skolą grąžinti. Nustačius, kad ieškovas iš tikrųjų iš banko suteiktos paskolos ir iš jos pagrindu išduoto vekselio ir vekselio pirkimo-pardavimo sutarties neketino įgyti teisių ir pareigų, nesinaudojo gauta paskola, o tik formaliai pasirašė vekselį ir vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, o teises į paskolą įgijo kitas asmuo – UAB ,,Kerida“, kuri iš tikrųjų ir naudojosi paskola, laikytina, kad faktinis vekselio davėjas ir vekselio pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjas yra ne ieškovas, o UAB ,,Kerida“.

Ar bankas, įformindamas paskolos suteikimą ieškovui, išduodant bankui vekselį ir sudarant vekselio pardavimo-pirkimo sutartį, buvo sąžiningas, reikalinga nustatyti ar ginčijamų sandorių sudarymo metu bankas turėjo ką nors žinoti apie tai, kad paskola reikalinga ne ieškovui, o jo darbdaviui UAB ,,Kerida“ ir, kad tikrasis paskolos gavėjas yra UAB ,,Kerida“. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Kerida“ buvo banko pastovus klientas. Bankas finansavo UAB ,,Kerida“ ne tik vekselių išdavimo forma, bet ir suteikiant kreditą pagal paskolos sutartis. Aplinkybę, kad UAB ,,Kerida“ vadovybė (direktorius ir finansų direktorė) tarpininkaudavo dėl paskolų darbuotojams iš banko gavimo, tame tarpe ir ieškovui, patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojų R. M. ir R. B. parodymai. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jų darbo užmokestis buvo nepakankamas gauti didelės apimties paskolas, tačiau UAB ,,Kerida“ paruošdavo dokumentus apie ateityje numatomą gauti didesnį darbo užmokestį ir bankui pakakdavo tokio įrodymo apie finansinį pajėgumą grąžinti paskolas. Suteikiant ieškovui paskolą, bankui pakako pareiškimo, kad jis grąžins paskolą nupirkęs automobilius Europos Sąjungoje ir juos brangiau pardavęs. Tokį ieškovo pareiškimą bankas įvardija kaip ,,verslo planą“. Tokiu būdu esant nepatikimiems įrodymams apie finansinį pajėgumą grąžinti paskolas, paskolos buvo suteiktos ne tik ieškovui, bet dar keletui UAB ,,Kerida“ darbuotojų (R. M., R. B., A. S.). Bankas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę pastebėti, kad paskolų gavėjai (UAB ,,Kerida“ darbuotojai) iš karto gautus pinigus perveda į UAB ,,Kerida“ sąskaitą ir suprasti, kad tikrasis paskolos gavėjas yra UAB ,,Kerida“. Pažymėtina, kad patys darbuotojai paskolų gavimu nesirūpino, reikalus banke tvarkydavo UAB ,,Kerida“ direktorius ir finansų direktorė, paskolų gavimas buvo įforminamas per vieną dieną. Tai reiškia, kad UAB ,,Kerida“ vadovybė dėl paskolų suteikimo jų darbuotojams su banku bendradarbiavo. Todėl šiuo atveju, suteikiant paskolą ieškovui įforminant paskolinius santykius išduodant vekselį ir sudarant vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, bankas turėjo žinoti, kad iš tikrųjų paskolos gavėjas yra ne ieškovas, o UAB ,,Kerida“. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės paneigia banko sąžiningumą.

UAB ,,Heraldikos statyba“ įsipareigojo bankui atsakyti, jeigu ieškovas, už kurį UAB ,,Heraldijos statyba“ laiduoja, neįvykdys prievolės, t. y. nustatytu terminu neapmokės bankui vekselio. Laidavimo prievolė yra papildoma prievolė, todėl negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir laidavimas (CK 6.87 straipsnio 5 dalis). Tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB ,,Heraldijos statyba“ buvo žinoma, kad UAB ,,Kerida“ yra nemoki ir negali gauti iš banko paskolos, todėl buvo bendras šalių susitarimas gauti paskolą per statytinį – E. A.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi glaudžius tarpusavio UAB ,,Kerida“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ asmeninius, finansinius ir ūkinės veiklos santykius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Kerida“, UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ buvo tarpusavyje susijusios bendrovės. UAB ,,Heraldija“ iki 2007 m. gruodžio 19 d. buvo vienintelė UAB ,,Heraldijos statyba“ akcininkė. UAB ,,Haraldija“ akcininkai G. J. ir E. L., turintys 100 proc. akcijų, 2007 m. spalio 10 d. davė sutikimą UAB ,,Heraldijos statyba“ laiduoti už ieškovo paskolos bankui grąžinimą (t. 2, b. l. 133-156). E. L., UAB ,,Heraldijos“ akcininkė yra UAB ,,Kerida“ direktoriaus ir vienintelio akcininko V. B. duktė, o G. J. tuo metu buvo UAB ,,Heraldijos statyba“ generalinis direktorius. UAB ,,Kerida“, UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ buvo tarpusavyje susiję ne tik asmeniniais šių bendrovių dalyvių ryšiais, bet ir vykdoma veikla. UAB ,,Kerida“ užsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu, o žemės sklypus supirkinėdavo iš UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ (specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Kerida“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ rezultatų, t. 2, b. l. 71-73). Bendroves siejo ir finansiniai ryšiai; pagal 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį UAB ,,Heraldijos statyba“ paskolino UAB ,,Kerida“ 20 000 Lt; 2007 m. spalio 11 d. UAB ,,Kerida“ išdavė UAB ,,Heraldijos statyba“ 69 230 Lt paprastą ir neprotestuotiną vekselį ir sudarė vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurį UAB ,,Kerida“ pardavė UAB ,,Heraldijos statyba“ 69 230 Lt vertės vekselį, o UAB ,,Kerida“ 19 230 Lt užpajamavo barterine pažyma, o likusią sumą pervedė į sąskaitą UAB Medicinos banke; 2007 m. vasario 28 d. UAB ,,Kerida“ išdavė UAB ,,Heraldijos statyba“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 834 910 Lt sumai, šį vekselį pasirašė UAB ,,Kerida“ direktorius V. B. ir UAB ,,Heraldijos statyba“ generalinė direktorė E. L., prie vekselio pridėjo barterines pažymas 834 910 Lt sumai, kuriose nurodė, kad kreditorius ir debitorius yra UAB ,,Heraldijos statyba“ (t. 1, b. l. 26-28, specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Kerida“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, t. 2, b. l. 77).

Pripažinus UAB ,,Kerida“ vekselio davėju ir vekselio pirkimo-pardavimo sutarties pardavėju, 2007 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino UAB ,,Kerida“ 95 000 Lt, pripažįstama negaliojančia, nes ji nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 282,48 Lt su procesinių dokumentų viešu paskelbimu susijusias išlaidas, 25,78 Lt su paieška VĮ Registrų centro duomenų bazėje susijusias išlaidas, taip pat 4 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų BUAB „Heraldijos statyba“ ir UAB Medicinos banko, t. y. iš kiekvieno po 2 154,13 Lt. Iš atsakovo BUAB „Kerida“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes šis atsakovas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Be to, ieškovas už ieškinį buvo sumokėjęs 127 Lt žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą – 50 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinys buvo pareikštas atsakovams, iš kurių viena buvo bankrutavusi įmonė (kitam atsakovui bankroto byla iškelta šios bylos nagrinėjimo metu), sprendžia, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procesinio kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2007 m. spalio 12 d. 95 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą E. A. (vekselio davėjas) UAB Medicinos bankui (vekselio turėtojas), ir 2007 m. spalio 12 d. 95 000 Lt vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir pirkėjo UAB Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077), negaliojančiais.

Pripažinti, kad 2007 m. spalio 12 d. 95 000 Lt paprastojo neprotestuotino vekselio davėjas yra UAB ,,Kerida“ (juridinio asmens kodas 300149239), vekselio turėtojas – UAB Medicinos bankas, laiduotojas – UAB ,,Heraldijos statyba“ (juridinio asmens kodas 300526512).

Pripažinti, kad pagal 2007 m. spalio 12 d. 95 000 Lt paprasto neprotestuotino vekselio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas yra UAB ,,Kerida“, pirkėjas – UAB Medicinos bankas.

Pripažinti 2007 m. spalio 12 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp E. A. ir UAB ,,Kerida“, negaliojančia.

Priteisti ieškovui E. A. iš atsakovų BUAB „Heraldijos statyba“ ir UAB Medicinos banko po 2 154,13 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 13 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui E. A. iš valstybės biudžeto sumokėtą 177 Lt (vieno šimto septyniasdešimt septynių litų) žyminį mokestį.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė