Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-998-341/2015 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

- išreikalauti iš B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą žalą 2461,32 Eur (8498,44 Lt). Nurodė, kad 2009-09-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad po P. M. mirties 1975-05-12 jo palikimą faktiškai, pradėdama valdyti, priėmė S. M.. 1993 m. kovo mėn. ieškovė padavė prašymą į Rokiškio žemėtvarkos skyrių dėl 1940 m. nacionalizuotos P. M. ir jo mamos E. M. 1/2 žemės dalies grąžinimo. Ieškovės vyrui ir jo motinai priklausanti 1/2 žemės dalis ieškovei grąžinta nebuvo, kadangi visa M. šeimai priklausanti 33,98 ha žemė buvo grąžinta D. M. sūnui B. M., perduodant jam nuosavybės teises į 33,98 ha žemės. Tai buvo padaryta neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Tai liečia ir 25,38 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vietoj 8,60 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) (vėlesniuose dokumentuose nurodyta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), perduodant 7,90 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymoje Nr. 2622 nurodyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-20 įsakymu Nr. 689-41 B. M. suteiktas 7,90 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu žemė, esanti (duomenys neskelbtini), po kompensacijos priklauso: (duomenys neskelbtini). P. M. 4,59 ha - 0,39 ha = 4,20 ha, D. M. 4,01 ha - 0,31 ha = 3,70 ha. Viso: 8,60 ha - 0,70 ha = 7,90 ha. Nurodė, kad J. M., atsakovo senelis, mirė 1922-01-10, todėl jis negalėjo būti po 1940-06-15 nacionalizuoto, ar kitaip nusavinto turto savininkas. Remiantis LR CK 2.2 str. l d., nuosavybės teisės subjektu (savininku) gali būti tik civilinį teisnumą turintis asmuo. J. M. sutuoktinė E. M. po savo vyro mirties priėmė palikimą - ji ir toliau su vaikais gyveno ūkyje ir jį tvarkė iki pat žemės ir kitokio turto nacionalizavimo. Paveldėję J. M. turtą, jie tapo šios turto dalies savininkais ir jais išliko iki pat turto nacionalizavimo. Realiais žemės savininkais 1940 m. buvo ieškovės vyras P. M., jo brolis D. M. (atsakovo tėvas) ir jų motina E. M., ir būtent jų žemė buvo nacionalizuota 1940 m., t.y. iš E. M. buvo nacionalizuota 12,88 ha; iš P. M. - 11,50 ha; iš D. M. - 8,62 ha. Žemės perskirstymas bežemių naudai buvo pradėtas 1940 m. rugpjūčio mėn. ir baigtas 1941 m. P. M. 11,50 ha nacionalizuota žemė buvo perduota bežemiui P. R., D. M. 8,62 ha nacionalizuota žemės buvo perduota bežemiui P. S.. E. M. mirė 1963-12-13. Pagal galiojančius įstatymus palikimą vaikai paveldi lygiomis dalimis. Motinos E. M. mirties metu gyvi buvo du sūnūs — P. ir D. M., todėl visa nuosavybė sūnums turėjo pereiti lygiomis. Tą dieną, kai buvo atkurta žemės nuosavybės teisė, žemė priklausė ne mirusiam J. M., o sūnui P. M. ir sūnui D. M.. Ieškovei, kaip teisėtai vyro P. M. turto paveldėtojai, turėtų priklausyti 18,42 ha arba 54 % visos M. šeimos žemės. Atsakovo tėvas D. M. pateikė prašymą grąžinti 1922 m. mirusio J. M. tariamai nacionalizuotą žemę. Visa J. M. nenacionalizuota 33,98 ha žemė jam buvo grąžinta neteisėtai, remiantis prašymu grąžinti žemę, nurodant netikrą žemės savininką - 1922 m. mirusį J. M., kai iš tikro realiais savininkais buvo J. M. žmona E. M. ir sūnūs D., bei P. M.. Pats neturėdamas teisės atgauti J. M. nenacionalizuotos žemės, D. M. fiktyvią teisę į nuosavybės atkūrimą perdavė savo sūnui atsakovui B. M. pagal 1994-05-18 ir 1995-06-07 sutartis. B. M. 33,98 ha dydžio žemę, priklausiusią visai M. šeimai, atgavo neteisėtai. Įstatymas nesuteikia teisės atkurti nuosavybę į nenacionalizuotą žemę, tame tarpe ir fiziniams asmenims, ar jo palikuonims, iš kurių žemė nebuvo paimta. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teisė į žemę galėjo būti atkurta į asmenų realiai nuosavybės teise valdytą žemę 1940 m. Dėl šios priežasties D. M. pateiktas prašymas dėl J. M. valdytos žemės grąžinimo neturėjo jokios teisinės galios - J. M. žemė nebuvo nacionalizuota. Taigi atsakovo B. M. turimi dokumentai dėl žemės grąžinimo faktiškai yra fiktyvūs ir jis yra fiktyvus savininkas. B. M. tėvas D. M. prašymą padavė dėl netinkamo žemės savininko, o dėl jam asmeniškai ir motinai priklausančios žemės dalies prašymo iki 2001-12-31 nepadavė. Nei į savo, nei į motinai priklausančią žemės dalį jam nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, kadangi jis praleido prašymo pateikimo terminą. Ieškovei, kaip P. M. turto paveldėtojai, teisėtai turėtų priklausyti 18,03 ha jam grąžintos žemės dalies: 13,83 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). savivaldybėje ir 4,20 ha miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad D. M. sąmoningai pretendentu nenurodė savo brolio P. M., norėdamas gauti brolio Povilo žemę ir ją neteisėtai gavo. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimu neteisėtai iš ieškovės priteisė B. M. naudai advokato išlaidas apmokėti. Tokiu būdu teismas padarė ieškovei didelę materialinę ir moralinę žalą. Jos ieškinys buvo atmestas, paliekant žemę valdyti atsakovui B. M., kuris nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė nurodė, kad jos skola nuolatos didėja ir ji neturi lėšų skolai apmokėti (LR CK 6.237 str., LR CPK 4 str., 5 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (LR CPK 137 str.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje teisės normoje nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas grindžiamas draudimu tapačius reikalavimus nagrinėti teisme pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia.

Įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 ieškovės reikalavimas išreikalauti iš atsakovo B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), buvo atmestas. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 buvo pareiškusi atsakovui tapatų reikalavimą - išreikalauti iš B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-28 nutartyje pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas yra tapatus, kaip ir pagal įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010.

Nagrinėjamu atveju ieškovė antrą kartą pareiškė tam pačiam atsakovui reikalavimą išreikalauti iš B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), remdamiesi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir anksčiau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2239-647/2010. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tapačiais ieškiniais pripažintini ieškiniai, kuriuose yra tapatūs visi trys elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ir išnagrinėtoje byloje šalys yra tapačios: ieškovė ir atsakovas, ieškovė tą patį reikalavimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareikštas tapatus ieškinio reikalavimas išreikalauti iš B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kai yra įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pažymi, jog CPK 29 str. nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju antrasis ieškovės reikalavimas yra priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą žalą 2461,32 Eur, kuris pagal bendrąjį teritorinį teismingumą, atsižvelgiant į atsakovo nurodytą adresą (duomenys neskelbtini), yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą žalą 2461,32 Eur yra neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, bet yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas pažymi, jog teismingumas yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinio reikalavimą, jeigu jis neteismingas tam teismui.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti ieškinį:

- dėl ieškinio reikalavimo išreikalauti iš B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha miško žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kai yra įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

- dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą žalą 2461,32 Eur, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, išaiškinant, kad šis reikalavimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 18 str., 137 str. 2 d. 2 p., 4 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.