Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-230-744/2009 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2; 1.1.2.2; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.3; 1.1.8.8; 1.1.13; 1.2; 1.2.14; 1.2.14.7; 1.2.14.7.1; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5. (S)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas darbo biržoje), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G., dirbdamas UAB „T.“ vairuotoju – ekspeditoriumi, 2008 m. rugpjūčio 21 d. 02:19 val. Rusijos Federacijoje, Sebežo rajone, Zasitino kaime, degalinėje „Aris“, įpylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamam vilkikui į kuro baką 500 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 1269,28 Lt, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tą pačią naktį, 02:31 val., toje pačioje degalinėje, įpylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamam vilkikui į kuro baką 83 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 210,69 Lt, už kurą atsiskaitydamas UAB „T.“ išduota kreditine kuro kortele „Aris card“ Nr. 70800401100861314, tokiu būdu išvaistydamas jo žinioje buvusį svetimą - UAB „T.“ priklausantį – turtą – 583 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 1479,97 Lt, tuo padarydamas UAB „T.“ 1479,97 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „T.“. Su bendrovės jam patikėtais vilkikais vykdavo į komandiruotes pergabenti krovinių. Viso per darbo laiką šioje bendrovėje buvo 4 ar 5 komandiruotėse. Krovinius veždavo iš vakarų Europos šalių į Maskvą. 2008 m. rugpjūčio mėnesį su vilkiku „MAN“, kurio valstybinio numerio neatsimena, taip pat vežė krovinį į Maskvą. Kai vykdavo į Rusiją, kurą pildavosi šios valstybės teritorijoje, nes ten jis pigesnis. Rusijoje dyzelinį kurą reikėdavo piltis „Aris“ tinklo degalinėse, nes su šiuo tinklu UAB „T.“ buvo sudariusi sutartį. Už kurą reikėdavo atsiskaityti kreditine kortele, kuri būdavo priskirta prie kiekvieno vilkiko. Į kitus vilkikus pilti kurą ar kitaip jį panaudoti nebuvo galima. Vėliau, kaip jis supranta, UAB „T.“ už kurą pagal pateiktas sąskaitas atsiskaitydavo degalinių tinklui „Aris“. Pakeliui į Maskvą iš jo buvo pavogti pinigai, kuriuos jam buvo davęs pažįstamas, kad parvežtų brangų įrenginį. Tai atsitiko netoli Šachovskaja miesto esančioje aikštelėje, prie kavinės. Pinigus su pinigine jam kažkas ištraukė iš kišenės. Pažįstamas jam buvo davęs apie 700 eurų, o toje piniginėje buvo puse tos sumos, t.y. apie 350 eurų. Į miliciją dėl vagystės nesikreipė, nes vagių vis tiek nebūtų ieškoję. Grįždamas atgal sugalvojo kompensuoti prarastus pinigus parduodamas UAB „T.“ priklausantį kurą kokiam nors vairuotojui. Per raciją kiti vairuotojai dažnai prašo pigiau nei degalinėje parduoti kuro už grynus pinigus. Laukdamas eilėje prie Rusijos – Latvijos sienos išgirdo vieno vairuotojo prašymą parduoti dyzelinio kuro. Su juo susitarė susitikti artimiausioje „Aris“ tinklo degalinėje, esančioje apie 1,8 km. atstumu nuo sienos, Sebežo rajone, Zasitino kaime. Į to vairuotojo vilkiko kuro baką supylė 500 litrų dyzelinio kuro, už kurį degalinėje atsiskaitė jam patikėtam sunkvežimiui priskirta kreditine kuro kortele. To vairuotojo nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Jis buvo lietuvis. Iš jo už kurą gavo apie 200 eurų, dabar tiksliai nepamena. Praėjus apie 10 minučių jau kitam vairuotojui į jo vilkiko kuro baką įpylė dar 83 litrus dyzelinio kuro, už kurą taip pat atsiskaitydamas jam patikėta kreditine kuro kortele. Iš to nepažįstamo vairuotojo gavo apie 60 eurų. Viso be darbdavio leidimo pardavė 583 litrus jam patikėto dyzelinio kuro. Galvojo, kad UAB „T.“ atsakingi darbuotojai nepastebės kuro trūkumo, o jai pastebės, bus galima kuro vertę išskaičiuoti iš jo atlyginimo. Kai grįžo iš komandiruotės, vadybininkei pateikė kuro čekius, tačiau tų dviejų kuro čekių dėl 583 litrų dyzelinio kuro jai nepateikė, galvojo, kad to trūkumo nepastebės. Vėliau, pastebėjus trūkumą, prisipažino, kad perleido jam patikėtą kurą. UAB „T.“ civilinį ieškinį pripažino. Šiuo metu pinigų neturi, todėl negali atlyginti žalos. Žalą galėtų atlyginti per du mėnesius. Oficialiai niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Labai gailisi, kad taip įvyko. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė civilinio ieškovo atstovo.

Po kaltinamojo A. G. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo A. G. veika jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kitais byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – 2008 m. rugpjūčio 27 d. UAB „T.“ pareiškimu (b.l. 10), 2008 m. birželio 30 d. darbo sutartimi Nr. 335, iš kurios matyti, kad A. G. dirbo UAB „T.“ vairuotoju – ekspeditoriumi (b.l. 12), 2008 m. rugpjūčio 12 d. UAB „T.“ direktoriaus įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių, iš kurio matyti, kad A. G. 2008 m. rugpjūčio 12-20 dienomis buvo išsiųstas į komandiruotę maršrutu Lietuva – Rusija (b.l. 13), automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro užpylimo ataskaitomis bei kuro čekiais, iš kurių matyti, kiek kuro komandiruotės metu užsipylė A. G. (b.l. 14-20), 2009-02-04 UAB „T.“ pranešimu, iš kurio matyti, kad „Aris“ kreditinės kuro kortelės suteikia galimybę gauti automobilinių degalų (dyzelino), už kurį atsiskaitoma pavedimais du kartus per mėnesį pagal pateiktas sąskaitas, kortelė priskiriama konkrečiai transporto priemonei (b.l. 25), 2009 m. vasario 10 d. kuro kortelės apžiūros protokolu (b.l. 32), liudytojo R. J. parodymais, kad A. G. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „T.“, 2008-08-12 – 2008-08-20 jis buvo siųstas į komandiruotę į Rusiją, kelionės metu jis Latvijos UAB „Aris“, su kuria UAB „T.“ yra sudariusi sutartį, degalinėse į vilkiką pylėsi dyzelinį kurą, už kurį atsiskaitydavo kreditine kuro kortele, grįžus jam iš komandiruotės paaiškėjo, kad A. G. 2008-08-21 įsipylė 500 ir 83 litrus dyzelinio kuro, kurių įsigijimo čekių nepateikė vadybininkei I. R., šį 1479,97 Lt vertės kurą pasisavindamas (b.l. 36), liudytojos I. R. parodymais, kad A. G., grįžęs iš komandiruotės į Rusiją, pateikė kelionėje sunaudoto kuro čekius, tačiau patikrinus kompiuterinę programą, buvo nustatyta, kad A. G. 2008 m. rugpjūčio 21 d. 02.19 val. ir 02.31 val. Rusijoje, Sebežo rajone, Zasitino kaime esančioje degalinėje įsipylė 500 ir 83 litrus dyzelinio kuro, kurių įsigijimo čekių nepateikė (b.l. 40), - yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. kaip turto iššvaistymas, kadangi jis, dirbdamas UAB „T.“ vairuotoju – ekspeditoriumi, iššvaistė t.y. neteisėtai, be UAB „T.“ žinios, pardavė kitiems asmenims jam patikėtą svetimą - UAB „T.“ priklausantį – turtą – 583 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė 1479,97 Lt, tai yra viršija 3 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2008).

Nors kaltinamasis A. G. nusikaltimą padarė užsienyje – Rusijos Federacijoje, jis atsako ir baustinas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, nes jis yra Lietuvos Respublikos pilietis (BK 5 str., 8 str. 1 d.). Už turto iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė numatyta ir Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 160 straipsnyje, griežčiausia bausmė už šį nusikaltimą be kvalifikuojančių aplinkybių, - laisvės atėmimas iki dviejų metų (b.l. 59-64).

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 55 ir 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. G. teisiamas pirmą kartą (b.l. 93), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gyvena su žmona ir dviem pilnametėmis dukterimis (b.l. 97), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 98), A. G. šiuo metu niekur nedirba (b.l. 112), yra registruotas darbo biržoje (b.l. 111), pripažino civilinio ieškovo UAB „T.“ pareikštą civilinį ieškinį ir pasižadėjo pagal galimybes artimiausiu laiku atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė civilinio ieškovo atstovo, todėl, nors yra kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 99-103), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 41 str., 48 str., 55 str.). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad A. G. neatlygino nusikaltimu padarytos turtinės žalos (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 2 p., 5 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Civilinio ieškovo UAB „T.“ civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiais duomenimis, jį pripažino kaltinamasis A. G., todėl tenkintinas visiškai. Ieškinys priteistinas iš kaltinamojo A. G., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310, 432 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būstinė (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai 1479,97 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 97 centus) žalos atlyginimo iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.