Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-926-911/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
e2-926-911/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09100-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-926-911/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09100-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. T. (V. T.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 163,25 Eur žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pašto voko nustatyta, kad atsakovui pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas minėtu adresu 2020-01-18, atsakovas iki 2020-02-22 neatsiėmė pašte jam skirtų procesinių dokumentų. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovui Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, ir pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis.

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017-12-08, 2018-02-28, 2018-04-17, 2018-04-19) atsakovas V. T. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovas V. T., Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 163,25 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Kadangi atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Vokietijoje (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteisiama 163,25 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,25 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 25 centų) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sumokant priteistos žalos dydį į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Kristina Serdiukienė