Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-08-28 · Civilinė byla Nr. e2-6992-797/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
e2-6992-797/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02791-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic stores“
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Tomas Parulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6992-797/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02791-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5;3.2.3.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic stores“ atstovui advokato padėjėjui Tomui Paruliui, atsakovei E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic stores“ ieškinį atsakovei E. M. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1.ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020-04-16 sprendimo Nr. 2683 dalį dėl priteistos neišmokėtos darbo užmokesčio sumos bei kitos kompensacijos ir E. M. prašymą atmesti. Ieškinyje nurodo, jog Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020-04-16 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino atsakovės prašymą ir priteisė jai pinigines lėšas, nors nuo 2020-02-01 atsakovė pas ieškovą nebedirbo, buvo atleisti visi darbuotojai ir su ja buvo atsiskaityta.

2. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė pas ieškovę parduotuvėje dirbo iki 2020-02-01 ir su ja buvo atsiskaityta. Sodra nutraukė darbo santykius su atsakove nuo 2019-10-01, nors atsakovė faktiškai spalio-sausio mėnesiais dirbo parduotuvėje. Ieškovė prastovos neskelbė. Vasario 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl veiklos sustabdymo ir parduotuvė neveikė. Atsakovė į darbą nėjo savo iniciatyva nuo 2020-02-01, nes gavo informaciją iš Sodros, jog darbo teisiniai santykiai baigėsi 2019-10-01. Su atsakove galutinai atsiskaityta 2012-02-12, tą orderį pasirašė S. P.. Į atsakovės 2020-03-05 prašymą ieškovė nereagavo, nes darbuotoja jau buvo atleista iš darbo nuo 2019-10-01 pagal Sodros sprendimą. Kad nuo 2020-02-01 atsakovė nebedirba pas ieškovę, atstovo teigimu patvirtina direktorės 2019-02-05 įsakymas, nors jis ir nepasirašytas. Patvirtino, jog DGK sprendimo dalis dėl 249,19 Eur, kur buvo skubaus vykdymo nėra įvykdyta ir pinigai atsakovei nesumokėti. Prašo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, nes 2020-02-11 sužinojo, jog yra nemokamos socialinio draudimo įmokos, kurias privalo mokėti darbdavys ir buvo areštuota jos asmeninė sąskaita, nuskaityta 81,11 eurų. Nurodo, jog pas ieškovę įsidarbino nuo 2019-09-18 visažiste-konsultante (pardavėja) pagal 2019-09-18 sudarytą darbo sutartį Nr. 19/1V, buvo įsitikinusi, kad įmokos Sodrai mokamos. Pradėjus domėtis, kodėl įmokų nemoka darbdavys, 2020 m. vasario 12 d. darbdavys perdavė per kolegę S. P. 123,48 Eur, pranešė, kad parduotuvė uždaroma, nieko nepaaiškino. Atsakovė 2020-03-05 parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020-03-12 pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., tačiau jokios reakcijos iš darbdavio nesulaukė. DGK išnagrinėjo prašymą jos naudai. UAB “Baltic Stores” nesumokėjo 1030,92 Eur, kuriuos sudaro nepriemoka 442,73 Eur ir priskaičiuotos, bet nesumokėtos sumos 588,19 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. vasario, kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos. Nėra duomenų, kad UAB ,,Baltic Stores“ atsisakė tenkinti jos prašymą, todėl pagal DK 56 str. 3 d., kurioje nustatyta, jog darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą, pripažįstama jos darbo santykių UAB „Baltic Stores“ pabaiga 2020-03-12 pagal DK 56 str. 1 d. 2 p. Jai turi būti priteista vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka 249,19 Eur. Be to, pagal DK 146 str. 2 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuoto kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, t. y. 249,19 Eur, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.). Prašo priteisti netesybas 747,57 eurų (249,19 Eur x 3 mėn., nes darbo sutartis laikoma nutraukta 2020-03-12 ir nuo tos dienos iki šiol praėjo jau daugiau kaip 3 mėn.). Todėl atsiliepime nurodo, jog prašo pripažinti, kad atsakovės E. M. darbo sutartis su ieškovu UAB „Baltic Stores“ nutraukta 2020 m. kovo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių); pripažinti atsakovės E. M. draudžiamąsias pajamas UAB „Baltic Stores“ už laikotarpius nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 - 332,12 Eur, nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 - 369,20 Eur; nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 - 348,94 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 - 245,04 Eur, nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 - 126,42 Eur; nuo 2020-03-01 iki 2020-03-12 - 461,77 Eur ir įpareigoti ieškovę jas sumokėti; priteisti jai iš ieškovės 588,19 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. vasario, kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos; 442,73 Eur darbo užmokesčio nepriemoką; 747,57 Eur netesybų. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

4. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad pas ieškovę parduotuvėje dirbo nuo 2019-09-18, su ja buvo atsiskaitoma, sausio mėn. jai buvo sumokėta, o už dirbtas dvi vasario mėnesį darbo dienas 1 ir 10 d. jai nebuvo sumokėta. 2020-02-11 sužinojo, jog yra areštuotos jos lėšos sąskaitoje, paaiškėjo, kad ieškovė už ją nemoka Sodros įmokų, dėl ko nuskaičiavo iš jos sąskaitos pinigus. Susirašinėjo su įmonės direktore, kuri informavo žinute, jog nuo 2020-02-12 parduotuvė uždaroma, sakė, kad su ja atsiskaitys, nes ji dirbo 2020 m. vasario 1d. ir 10 d. Pagal grafiką turėjo dirbti 17 d., bet žinutėmis susiderino su direktore ir iš 17 d. persikėlė dirbti į vasario 10 d. Tai tvirtina ir grindžia susirašinėjimu su direktore bei pateikiamomis ataskaitomis už parduotas prekes vasario 1 ir 10 d. Po direktorės 2020-02-12 gautos žinutės, kad parduotuvė uždaroma gavimo, ji į darbą nebėjo, nedirbo ir kovo mėnesį, bet su ja už vasarį nebuvo atsiskaityta, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kurios nariai padėjo parašyti prašymą darbdaviui, kad ji būtų atleista iš darbo nuo 2020-03-12 pagal DK 56 straipsnio 1 d. 2 punktą. Direktorė sakė, kad jai sugrąžins lėšas, kurias nuskaitė Sodra, jai sugrąžino 123,48 Eur, pasirašė kita darbuotoja S. P.. Patvirtino, jog direktorė siųstas žinutes kai kurias ištrynė ir nesupranta, kaip tai galėjo padaryti. Prašo atleisti iš darbo būtent pagal šį straipsnį, nes ji teisinių žinių neturi, todėl vadovavosi DGK narių patarimu. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies.

5. Atsakovė E. M. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) ir nurodė, jog sudarė darbo sutartį su UAB ,,Baltic stores“, tačiau paaiškėjo, kad ieškovė nemokėjo už ją socialinio draudimo įmokų, todėl kreipėsi į DGK. Darbo ginčo komisijos nariams paaiškinus ir pakonsultavus ją, 2020-03-05 pateikė prašymą ieškovei UAB ,,Baltic stores“, kad nutrauktų darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau darbdavys jokio sprendimo nėra priėmęs, todėl prašė įpareigoti darbdavį įforminti darbo sutarties nutraukimą pagal minėtą straipsnį nuo 2020-03-12 ir priteisti jai darbo užmokestį už 2020 m. vasario, kovo mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, netesybas.

6. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo E. M. prašymą, jį tenkino ir nusprendė: pripažinti, kad ieškovės E. M. darbo sutartis su atsakovu UAB „Baltic Stores“ nutraukta 2020 m. kovo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių); pripažinti ieškovės E. M. draudžiamąsias pajamas UAB „Baltic Stores“ už laikotarpius nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 - 332,12 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 12 euro ct); nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 - 369,20 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 euro ct); nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 - 348,94 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 94 euro ct); nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 - 245,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 4 euro ct); nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 - 126,42 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 42 euro ct); nuo 2020-03-01 iki 2020-03-12 - 461,77 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 77 euro ct); išieškoti ieškovės E. M. naudai iš atsakovės UAB „Baltic Stores“ 588,19 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 19 euro ct (suma neatskaičiavus mokesčių) darbo užmokesčio už 2020 m. vasario, kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos; išieškoti ieškovės E. M. naudai iš atsakovo UAB „Baltic Stores“ 249,19 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 19 euro ct (suma neatskaičiavus mokesčių) netesybų; vykdyti skubiai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 str. 1, 3 d. sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo - 249,19 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 19 euro ct (suma neatskaičius mokesčių).

7. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iš dalies panaikinti DGK sprendimą ir E. M. prašymą atmesti, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, motyvuodama, jog yra praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Darbo kodekso 15 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą, bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų; ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 str.), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 str., 16 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas (treji metai) nėra praleistas, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino. Procesinis terminas kreiptis į teismą per vieną mėnesį praleistas tik vieną dieną, nes ieškovė iš pradžių kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (ką ir galėjo daryti pagal CPK 411 str. 2 d.), bet teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, todėl į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus kreipėsi įsiteisėjus nutarčiai. Praleistas procesinis vienos dienos terminas yra atnaujintas teisėjos rezoliucija (CPK 78 str.).

8. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dirbtų dienų, darbo sutarties nutraukimo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei kompensacijų mokėjimo. Atsakovė E. M. paaiškino, kad dirbo pas ieškovę pagal darbo sutartį nuo 2019-09-18 iki 2020-02-10, kad 2020-02-11 sužinojo, jog buvo areštuotos lėšos jos asmeninėje sąskaitoje ir kad darbdavys už ją nemokėjo Sodrai įmokų. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ji susirašinėjo su direktore ir 2020-02-12 tuometinė ieškovės direktorė informavo ją, kad nuo 2020-02-12 parduotuvė uždaroma, kad su ja atsiskaitys ir ji į darbą nuo tada nebeatėjo, raktų neperdavė, nes jos niekas neprašė to padaryti. Teigia, kad ji dirbo 2020 m. vasario 1 ir 10 d., už kurias jai nebuvo sumokėta. Kovo mėnesį ji nedirbo. Nustatyta, kad 2020-03-05 prašymą darbdaviui dėl jos atleidimo iš darbo ji parašė pakonsultuota Darbo ginčų komisijos narių. Atsakovė teigia, jog DGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nors ji faktiškai vasario mėnesį dirbo tik dvi dienas, o kovo mėnesį iš viso nedirbo pas ieškovę, nes su ja nebuvo atsiskaityta, o ta 123,48 Eur suma 2020-02-12 jai sugrąžinta ieškovės, nes iš jos asmeninės sąskaitos buvo nuskaityta įmoka Sodrai. Ieškovo atstovas teigia, kad neturi duomenų apie jos darbą pas ieškovę vasario 1 ir 10 d., nelaiko tai darbu, o tik reikalų perdavimu, bet sutinka, kad atleidimo iš darbo diena būtų 2020-02-12. Teigia, kad darbuotoja nebėjo į darbą, todėl galima laikyti, jog atsakovė darbo sutartį nutraukė darbuotojo prašymu, o darbdavys nesiūlė išdirbti 14 dienų.

9. Iš šalių paaiškinimų, kitos bylos medžiagos nustatytos šios faktinės aplinkybės: su ieškove 2020-09-18 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir ji dirbo visažiste-konsultante (pardavėja) 0,25 etato, nustatytas valandinis atlyginimas ne mažiau 3,39 Eur per 1 valandą; kituose dokumentuose buvo nurodytas ir 0,5 etatas; iš atsakovės asmeninės sąskaitos 2020-02-11 buvo nuskaityta 81,11 Eur socialinio draudimo įmokos skola; tarp atsakovės ir ieškovės direktorės vyko susirašinėjimas žinutėmis dėl darbo grafiko pakeitimo, draudimo įmokų nurašymo, parduotuvės pardavimų, ataskaitų direktorei teikimo, dėl nesumokėtų Sodrai įmokų, dėl darbo santykių pabaigos, kurie patvirtina atsakovės paaiškinimus, tačiau dalis įmonės direktorės (įvardinta K., X.) žinučių iš atsakovės telefono yra pašalinta, atsakovė negali paaiškinti, kaip tai įmanoma padaryti, tačiau tvirtina, jog tai yra padaryta. Ieškovės atstovas nepripažįsta, jog atsakovė 2020 m. vasario 1 ir 10 d. dirbo parduotuvėje ir teigia su atsakove atsiskaitę, tačiau pateiktas susirašinėjimas žinutėmis su direktore patvirtina, jog 2020 m. vasario 1 ir 10 d. atsakovė dirbo ieškovės parduotuvėje Make up Store (Polocko g. 1, Vilniuje). Pateiktas darbo grafikas vasario mėnesį patvirtina atsakovės numatomą darbo grafiką vasario 1, 17, 24, 28, 29 d. Iš žinučių matyti, jog vasario 1 d. susirašinėja su direktore dėl dienos pardavimų (tušo), dėl 100 Eur nuėmimo, pateikiama 2020-02-01 dienos fiskalinė ataskaita, 2020-02-06 vyksta susirašinėjimas dėl darbo 10 dieną pirmadienį, perkeliant iš 17 dienos ir pateikiama 2020-02-10 dienos fiskalinė ataskaita (nufotografuota), fiksuotas ataskaitos laikas yra 18:42:27, kvito Nr. 20219, tai taip pat pagrindžia, jog pagal darbo grafiką vasario mėnesio 17 d. turėjusi dirbti atsakovė, parduotuvėje dirbo vasario 10 d. Duomenų, kad su atsakove už vasario mėnesį už dirbtas dvi dienas buvo atsiskaityta, nepateikta (CPK 178 str.). Šis susirašinėjimas taip pat paneigia ieškovės poziciją, jog parduotuvė buvo uždaryta, darbuotojai atleisti nuo 2020-02-01. Atsakovė nuosekliai ir aiškiai tvirtina, jog kai 2020-02-11 nuo jos sąskaitos buvo nurašyti Sodrai mokesčiai, ji apie tai pranešė ieškovės direktorei, kuri 2020-02-12 jai pranešė, jog parduotuvė uždaroma nuo 2020-02-12. Tą aplinkybę, kad vasario mėnesį buvo uždaroma parduotuvė, patvirtino ir ieškovės atstovas, kuris tik laikėsi pozicijos, jog atsakovė nedirbo parduotuvė, nors pateiktos pardavimų ataskaitos šią ieškovės aplinkybę paneigia (CPK 178 str.). Iš nuoseklių atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog direktorė ją 2020-02-12 informavusi žinute (žinučių dalis yra pašalinta), jog parduotuvė uždaroma, po ko atsakovė supratusi, jog į darbą eiti nereikia. Nustatyta, jog paskutinė atsakovės darbo diena pas ieškovę parduotuvėje buvo 2020-02-10, o kad parduotuvė uždaroma, atsakovei pranešta 2020-02-12. Teismas tokį darbdavio pranešimą laiko pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.), laiko, jog toks raštu ieškovės pasiūlymas buvo, ieškovės atstovas pripažįsta aplinkybę, jog parduotuvė vasarį buvo uždaryta bei tai, kad darbo teisiniai santykiai būtų nutraukti nuo 2020-02-12, o įrodymų visuma taip pat pagrindžia, jog atsakovė E. M. sutiko su tokiu darbdavio pasiūlymu, nes į darbą toliau nėjo (po 2020-02-10), jokių pareigų pas ieškovę neatliko, tačiau liko neįformintas atleidimas iš darbo (CPK 185 str.).

10. Įstatymas ir teismų praktika numato, jog nutraukiant darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį (šalių susitarimu) turi reikšmės ta aplinkybė, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis. Šiuo atveju darbdavė (įmonės vadovė) žinute pranešė, jog parduotuvė uždaroma, atsakovė po tokio pranešimo gavimo į darbą nebėjo ir šios faktinės aplinkybės atitinka darbo teisinių santykių pasibaigimą šalių susitarimu, kuris įsakymu nebuvo įformintas. Tokiu atveju ieškovė (darbdavys) nevykdė pareigų, numatytų Darbo kodekse, įtvirtinančių darbo sutarties nutraukimą, todėl nebuvo įformintas darbo sutarties nutraukimas (DK 54 str. 4 d.). Ieškovės atstovas pripažino, jog parduotuvė uždaryta nuo 2020 m. vasario mėnesio, tvirtino, jog parduotuvė nėra atidaryta iki šiol ir bylos nagrinėjimo metu, darbuotojai yra atleisti, kad prastova nebuvo paskelbta. Visos šios aplinkybės patvirtina buvus ieškovės rašytiniam pasiūlymui (žinutė pašalinta) nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o atsakovė, neidama į darbą, sutiko su darbdavio pasiūlymu. Ieškovė tvirtino, jog nebuvo pagrindo nutraukti sutartį, nes ji jau buvo nutraukta Sodros sprendimu nuo 2019-10-01, nors pripažino, jog atsakovė ir toliau dirbo pas ieškovę parduotuvėje, jai už funkcijų atlikimą buvo mokamas atlyginimas, priedai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymas nereiškia darbo sutarties nutraukimo, nes pagal veiklos nevykdančio (jei taip būtų) draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 str. 3 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ir po 2019-10-01 atsakovei buvo mokamas atlyginimas už darbo funkcijų atlikimą, todėl duomenys apie draudžiamąsias pajamas turėtų būti įrašomi. Ieškovė nemokėjo ir nemoka už atsakovę įmokų, tačiau tai nereiškia darbo sutarties nutraukimo, nes atsakovė pas ieškovę ir toliau dirbo, gavo atlyginimą ir pan., darbo teisiniai santykiai tęsėsi ir nors duomenys apie draudžiamąsias pajamas nebuvo įrašomi, bet atsakovės darbo sutartis nebuvo nutraukta Sodros iniciatyva (CPK 178, 185 str.).

11. DGK sprendime yra nuspręsta pripažinti, jog darbo sutartis su atsakove E. M. nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020-03-12. Atkreiptinas dėmesys, jog ši norma gali būti taikoma tuo atveju ir darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, kai darbdavys darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemoka viso jam priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) arba jeigu darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojo saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo konkrečiu atveju darbuotoja E. M. kreipėsi į DGK 2020-02-17 dėl Sodros įmokų nemokėjimo ir papildomai 2020-04-08 ir dėl Sodros įmokų bei dėl nemokamo darbo užmokesčio. Prašymas atsakovės atleisti iš darbo buvo parašytas ieškovės teigimu Darbo ginčų komisijos nariams patarus, 2020-03-05. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020-03-05 teikiant prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2020-03-12, nebuvo suėjęs dviejų mėnesių terminas, kai darbdavys nemokėjo atlyginimo atsakovei, nes nustatyta, jog už 2020 m. sausio mėnesį atlyginimas buvo sumokėtas ir tarp šalių dėl to nėra ginčo. Taip pat nėra ir kitos šio straipsnio sąlygos - jeigu darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojo saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Atsakovė teigė, jog į šią sąvoką patenka Sodros įmokų nemokėjimas, tačiau 2017-12-22 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus įsakymu Nr. EV-281 patvirtintas sąvadas, iš kurio matyti, jog Sodros įmokų nemokėjimas nepriskiriamas prie saugą ir sveikatą reglamentuojančių darbo teisės normų. Teismas sprendžia, jog pagal bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į Darbo kodekso teisės normas atsakovės atleidimo pagrindas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra netinkamas (CPK 185 str.).

12. Ieškovė teigė, jog iniciatyva dėl darbo sutarties nutraukimo buvo atsakovės, kad ji išreiškė norą nutraukti sutartį, nebeatėjo į darbą, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodė, nes pati teigė, jog parduotuvė buvo uždaryta, todėl neabejotinai tai buvo darbdavio sprendimas, o ne darbuotojos (CPK 178, 185 str.). Teismas nustatė, jog atsakovė kreipėsi į DGK ir siekė išspręsti klausimą dėl įmokų Sodrai ir kad būtų įformintas jos atleidimas iš darbo, nes darbdavio įsakymo nebuvo priimta. Ieškovės pateiktas 2019-02-05 (taip nurodyta rašte) įsakymas, kuris nėra pasirašytas tuometinės direktorės K. M., nėra įrodymas apie darbo teisinių santykių pasibaigimą (CPK 178, 185 str.). Įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2020-02-12 šalių susitarimu (DK 54 str.).

13. Nustatyta, jog su atsakove buvo atsiskaityta už 2020 m. sausio mėnesį, tačiau už vasario dirbtas dvi dienas atsakovei nėra sumokėta, todėl ieškovė yra skolinga atsakovei. 123,48 Eur sumokėjimas S. P. nėra atsiskaitymas už darbą vasario mėn. ir tai pagrindžia atsakovės E. M. raštas direktorei K. M., kuriame nurodoma, jog atsakovė leidžia savo kolegei S. P. priimti atsakovei skolingą socialinio draudimo sumą 123,48 Eur už gruodžio, sausio, vasario mėn. (165 b. l.). Nors ieškovės atstovas teigia, jog atsakovė vasario mėnesį buvo atvykusi į parduotuvę tik perduoti daiktų ir užtruko neilgai, nedirbo, tačiau ši aplinkybė yra paneigta aukščiau išvardintais įrodymais, kad abi darbo dienas buvo parduotos prekės, pateikta ataskaita, o ieškovė šių įrodymų nepaneigė. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės darbo laikas grafike įprastai nurodomas nuo 10 iki 19 val., nėra duomenų, jog grafike nurodytas laikas dirbtomis dienomis būtų pakeistas, todėl laikytina, jog atsakovė abi dienas dirbo visą darbo dieną (CPK 178, 185 str.). Už vasario mėnesio dvi darbo dienas atsakovei priklauso mokėti 54,24 Eur. Pati ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovei priedas priskaičiuotas 24,38 Eur, atostoginiai – 90,10 Eur. Atsakovė DGK komisijai buvo nurodžiusi kitą sumą 126,42 Eur, tačiau savo skaičiavimo nepagrindė. Laikytina, jog atsakovei yra nesumokėti: darbo užmokestis su priedu už vasario mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, kurių suma yra 168,72 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

14. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Nenustatyta, jog būtų buvęs kitas šalių susitarimas. Darbo kodekso 174 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuoto kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju darbuotojo kaltės nenustatyta. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimas Nr. 496, kurio 5.1 punktas numato, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis visais atvejais paskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio, tai yra 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) arba kuriame mokamas vidutinis darbo užmokestis, uždarbio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Atsakovei priskaičiuotos sumos lapkričio mėn. buvo 369,20 Eur, gruodžio mėn. – 348,94 Eur, sausio – 245,04 Eur. Iš viso 963,18 Eur : iš 3 mėn. (suminė darbo laiko apskaita) ir atsakovės mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 321,06 Eur. Kadangi šiuo atveju atsakovei neišmokėta 168,72 Eur suma yra mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis, todėl netesybos paskaičiuotinos nuo neišmokėtos 168,72 Eur x iš šešių mėnesių, nes tiek trunka neatsiskaitymas ir tai numato įstatymas, todėl iš ieškovo priteistinos netesybos 1012,32 Eur (priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių, CPK 178, 185 str., DK 146, 147 str.).

15. Atsakovė taip pat prašė pripažinti jos draudžiamąsias pajamas UAB „Baltic Stores“ už laikotarpius nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 - 332,12 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 12 euro ct); nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 - 369,20 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 euro ct); nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 - 348,94 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 94 euro ct); nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 - 245,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 4 euro ct); nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 - 126,42 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 42 euro ct); nuo 2020-03-01 iki 2020-03-12 - 461,77 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 77 euro ct) ir įpareigoti ieškovę jas sumokėti. Sodros pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės draudžiamosios pajamos buvo nėra fiksuotos, todėl nurodytinos draudžiamosios pajamos, nuo kurių darbdavys turi sumokėti mokesčius. Kadangi teismas nustatė, jog vasario mėn. atsakovė dirbo dvi dienas, o kovo mėnesį nedirbo, todėl atitinkamai keičiamos ir draudžiamosios pajamos bei jų laikotarpis. Pripažintina atsakovei jos draudžiamosios pajamos už laikotarpius nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 - 332,12 Eur; nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 - 369,20 Eur; nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 - 348,94 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 - 245,04 Eur; nuo 2020-02-01 iki 2020-02-12 -168,72 Eur. Kita dalis prašymo netenkintina, nes pats darbdavys privalo paskaičiuoti mokesčius ir pervesti Sodrai įmokas. Atsakovei išaiškinti teisę įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl draudžiamųjų pajamų pateikti Sodrai, nurodant, už kuriuos mėnesius įmokos yra sumokėtos. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, o atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, kita atsakovės prašymo dalis atmestina (CPK 178, 185 str.).

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, o ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei – 27 Eur nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės. Patirtų bylinėjimosi išlaidų šalys nepateikė (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stores“ ieškinį atmesti.

Atsakovės E. M. prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės E. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su ieškove uždarąja akcine bendrove „Baltic Stores“ (į. k. 302729995), nutraukta 2020 m. vasario 12 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnį (šalių susitarimu).

Pripažinti atsakovės E. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltic Stores“ (į. k. 302729995) už laikotarpius nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 - 332,12 Eur; nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30 - 369,20 Eur; nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31 - 348,94 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31 - 245,04 Eur; nuo 2020-02-01 iki 2020-02-12 -168,72 Eur.

Priteisti atsakovei E. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stores“ 168,72 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus, 72 centus) neišmokėto darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėnesio dvi darbo dienas, priskaičiuotą priedą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 012,32 Eur (vieno tūkstančio dvylikos eurų 32 centų) netesybas.

Kitą atsakovės E. M. prašymą atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stores“ valstybei 27 Eur (dvidešimt septynis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. DGKS-2683 darbo byloje Nr. APS-131-3461/2020 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Edita Kavaliauskienė