- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-2538-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00827-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Legal Balance
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. B. (D. B.) dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur negrąžinto kredito, 42,50 Eur bendros kredito kainos, 557,60 Eur mokėjimo palūkanų, 30,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2015 m. vasario 13 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,F.“ (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. – UAB ,,H.“) su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atstovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.
2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,F. F.“ buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB ,,F. F.“ perėmė visą pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB ,,F. F.“ kartu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė Subrogracijos sutartį, kurios pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,F. F.“ skolingus asmenis, įskaitant atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė nurodė, jog atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo el. paštu. Ieškovė nurodė, jog atsakovo įsiskolinimą sudaro 300 Eur negrąžinto kredito, 42,50 Eur bendros kredito kainos, 557,60 Eur mokėjimo palūkanos ir 30,83 Eur delspinigiai. Duomenų, jog atsakovas padengė įsiskolinimą, ar reiškė pretenzijas ieškovei dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra.
Kadangi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, skolininkui apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta, todėl UAB Legal Balance laikytina tinkama ieškove (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis).
Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo atsiradus sutartiniams prievoliniams teisiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai), atsakovas įgijo pareigą sutartyje nustatyta tvarka grąžinti gautą kreditą (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu pagal sutartis, ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti prievolės įvykdymo (Civilinio kodekso 6.101 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito negrąžino, bendros kredito kainos nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, reikalavimo neginčijo, o byloje yra pateikti duomenys apie prievolės neįvykdymą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl 300 Eur skolos ir 42,50 Eur bendros kredito kainos priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Kredito sutartimi šalys susitarė, jog kredito gavėjas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį iki faktinio kredito grąžinimo dienos (kredito sutarties 10 punktas). Atsakovas įsipareigojo kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išreikštas metine kredito palūkanų norma, fiksuotu procentiniu dydžiu (kredito sutarties 1.16 punktas). Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 183,59 proc., o metinė palūkanų norma – 108,72 proc.
Vartojimo kredito įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi kredito sutarties sudarymo metu – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 1 dalis numato, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateiktos vartojimo kredito sutarties turinio matyti, jog atsakovui suteiktas 300 Eur kreditas 5 mėn. laikotarpiui, sutartyje numatyta bendra kredito kaina (su palūkanomis) 42,50 Eur, bendros kredito kainos metinė norma sudarė 183,59 proc., o palūkanos – 108,72 proc. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog sutartyje numatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija įstatymo nustatytos ribos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 557,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios yra 1,85 karto didesnės už negrąžintą paskolos sumą (300 Eur).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, jog atsakovas vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka negrąžino, įsipareigojimų nevykdo ilgiau nei ketverius metus (paskutinės įmokos grąžinimo terminas suėjo 2015 m. liepos 13 d.), per šį laikotarpį ir toliau naudojasi jam suteiktos vartojimo kredito paskolos lėšomis, pripažintina, jog atsakovas turi už naudojimąsi paskolos suma mokėti palūkanas (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos 1,85 karto didesnės nei negrąžintos paskolos suma, atsakovas yra fizinis asmuo vartotojas, byloje nėra duomenų, jog atsakovui iki 2019 m. birželio 18 d. (ieškovės išsiųsto pranešimo ir raginimo) buvo siųsti raginimai įvykdyti prievolę natūra, o šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, jog bendra vartojimo kredito kaina neturėtų būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo, šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros principais, ieškovės prašoma priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų suma mažintina iki negrąžintos kredito sumos, t. y. 300 Eur (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur palūkanų (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis). Byloje nustačius, jog atsakovas pažeidė prievolę, praleido jos įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovo priteistini 30,83 Eur delspinigiai (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito sutarties 1.14 punktas, 10.1 punktas, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Proporcingai patenkintų (72 proc.) ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 102,24 Eur sumai ((121 Eur+21 Eur)*72 proc.) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. B. (D. B.) 300 Eur (trijų šimtų eurų) negrąžinto kredito skolą, 42,50 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bendros kredito kainos, 300 Eur (trijų šimtų eurų) mokėjimo (pelno) palūkanas, 30,83 Eur (trisdešimt eurų 83 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (673,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 102,24 Eur (vieno šimto dviejų eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.