- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- II-31-270/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- O. B.
- Advokatai
- Agnė Streckė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Revucko ( toliau-Institucijos), 2017 m. spalio 19 d. nutarimo , ROIK Nr. 17073869947, nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK 1 policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. Revuckas, 2017 m. spalio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal D. B. pareiškimą O. B. atžvilgiu, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos respublikos ANK 73 straipsnyje požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad buvusi jo sutuoktinė O. B. nevykdo teismo sprendimo, piktybiškai trukdo jam bendrauti su vaiku ir tokiu būdu, savo, kaip motinos valdžią, naudoja priešingai vaiko interesams.
Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas D. B. ne kartą buvo kviečiamas atvykti patikslinti savo pareiškimo aplinkybių, kadangi jo pareiškimo esmė buvo neaiški, tačiau neatvyko, pareikštų kaltinimų sutuoktinei nepatikslino. Apklausus O. B. duomenų, kad ji padarė ANK 73 straipsnyje numatytą nusižengimą, nebuvo gauta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl aukščiau paminėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-10-19 priimtą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą O. B. dėl administracinių nusižengimų, numatytų LR ANK 72 str. 1 d., 73 str. 1 d., padarymo. Teismui manant, kad reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad 2017-08-31 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininką dėl neteisėtų O. B., veiksmų nepilnamečio vaiko M. B., atžvilgiu, o būtent teismo sprendimo nevykdymo ir tokiu būdu tėvų valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams bei vaiko teisių pažeidimo. 2017-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895- 1019/2017 buvo nutraukta jo ir O. B. santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu. Teismas patvirtino jų 2016-12-16 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, buvo numatyta detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Nepaisant teismo sprendimu nustatytos detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, O. B. neleidžia jam matytis su sūnumi ir su juo bendrauti. Teismo sprendimas nėra vykdomas nuo 2017 m. liepos mėnesio pabaigos. Su vaiku O. B. neleido bendrauti 2017-08-18, 2017-08- 19, 2017-08-20, 2017-08-25. 2017-08-26 į pareiškėjo raginimą leisti bendrauti su vaiku, nurodė, kad nuo 16.30 val. iki 19.00 val. vaikas bus paliktas pas pareiškėjo motiną. Su vaiku jis pagal teismo sprendimą, leido visą savaitgalį. Tačiau O. B. padavė melagingą pareiškimą į policijos įstaigą, kad jis pagrobė vaiką. O. B. neleido bendrauti su vaiku 2017-08-29 ir 2017-08-31, taip pat 2017-09-05. O. B. piktybiškai trukdo bendrauti su sūnumi ir dalyvauti visapusiškame jo auklėjime ir ugdyme, nesilaiko bendravimo markos, draudžia nepilnamečiui sūnui atsiliepti į jo telefono skambučius. Neleidžia sūnui leisti su juo laisvalaikio, tyčia neišleidžia vaiko iš namų (kai sūnui pareiškėjas pasiūlo susitikti). Atsižvelgiant į tai, 2017-08-28 pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2017-08- 29 teismas vykdomąjį raštą išdavė. 2017-09-07 buvo pateiktas prašymas antstolių I. K., N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontorai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimo nevykdymo, nurodant, kad O. B. neleidžia bendrauti su sūnumi pagal teismo sprendime nustatytą tvarką. Nepaisant to, pastaroji ir toliau nepilnametį vaiką slepia, visiškai nereaguoja į pareiškėjo skambučius, neatrašo į laiškus ir žinutes, nepasako kur yra jo vaikas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie ieškovės kaip motinos, neatsakingumą, savanaudiškumą ir vaiko interesų (bendrauti, matytis su abiem tėvais) užtikrinimo ignoravimą, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvu stoką.
Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, neatliko absoliučiai jokių aplinkybių nustatymo veiksmų, kurių metu gaunami duomenys, leidžiantys pagrįsti administracinio nusižengimo buvimą ar nebuvimą. Gavus pareiškimą, kuriame pateikiama informacija apie sistemingai daromus nusižengimus, nebuvo atliekami jokie veiksmai, renkami duomenys ar apklausiami kokie nors asmenys, tikslu nustatyti pareiškime nurodomas aplinkybes. Nebuvau apklausiamas nei jis nei kaltininkė O. B.. Nepaisant to, jog administracinius nusižengimus nuosekliai, išsamiai ir tiesiogiai pagrindžia rašytiniai duomenys (teismo sprendimas, užfiksuotos sms žinutės, elektroniniai laiškai, antstoliui ir teismui teikti dokumentai), pareigūnas jų nepareikalavo, nevertino ir netyrė. Taigi priimtas sprendimas visiškai niekuo nesiremiant, negavus ir nevertinus jokių duomenų bei neturint pagrindo teigti, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl O. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo nekonkretus, buvo neaišku kokius neteisėtus veiksmus O. B. atliko. Pareiškėjas telefonu ir pranešimu ne kartą buvo kviečiamas atvykti patikslinti pareiškimo, tačiau neatvyko. Medžiagos nagrinėjimo metu apklausus O. B. buvo priimtas skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kuris, Institucijos nuomone, yra teisėtas.
Teismo posėdyje apklaustas pareiškėjas D. B. palaikė skunde nurodytus argumentus ir paaiškino, kad buvusi sutuoktinė O. B. jam neleidžia matytis su sūnumi, į jo skambučius, laiškus neatsako. Kur ji gyvena jam nėra žinoma. Paskutinį kartą vaiką jis matė 2017 metų rugpjūtį. Iš O. B. žinučių apie tai, kada jis gali pasimatyti su sūnumi negaudavo. Jei tomis dienomis kada jis norėjo pasimatyti su vaiku buvo Kaliningrade, tai ši aplinkybė atvykti į Vilnių jam nesutrukdytų . Patikslinti savo pareiškimą jis neatvyko, nes pranešimą apie tai gavo pavėluotai. Kaliningrade jis buvo pasiėmęs vaiką dviem dienom, tai yra penktadienį – sekmadienį. Vaiko pasą jis buvo paėmęs, tačiau pati O. B. nesurado laiko jo pasiimti.
Teismo posėdyje apklausta O. B. parodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta matymosi su vaiku tvarka, D. B. su sūnumi sutikdavo kartą per mėnesį nuo vasario iki spalio mėnesio. Jis ateidavo pas juos į namus ir bendravo su vaiku, nustatytos tvarkos jis pats nesilaikė. Iš buto Žalgirio gatvėje ji išsikėlė gegužės mėnesį ir apsigyveno adresu ( duomenys neskelbtini). Apie šį adresą D. B. buvo žinoma. D. B. sūnų pagrobęs buvo du kartus rugpjūčio 4 d. ir 26 d. Dėl pagrobimo pirmą kartą ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas Kaliningrade, kadangi tuo metu ten viešėjo. D. B. pasiėmė ir vaiko pasą ir negrąžino, grasino, kad neleis grįžti į Lietuvą. Iš vaiko žodžių jis tuo metu buvo pas tetą Iraidą, tai vyro meilužė. Kai vaikas buvo pagrobtas 26 d. jis jį grąžino po dviejų dienų ir tik tada, kai su juo telefonu pabendravo policijos pareigūnai. Tuo metu vaikas sirgo, jam buvo būtini vaistai pagal grafiką ir D. B. tai žinojo. Jokių kliūčių bendrauti su vaiku ji niekada nėra sudariusi. Ji turi išsaugotas žinutes, kurios paneigia, kad ji neatsakinėjo jam. Šiuo metu vaikas bijo, kad tėtis gali jį paimti ir nesugrąžinti ir pats nenori bendrauti . Taip pat vaikas lankosi pas psichologą, vartoja vaistus. Iki rugpjūčio pabaigos ji tinkami vykdė sprendimą, tačiau D. B. nevykdė savo įsipareigojimų, nemokėjo alimentų dėl ko ji kreipėsi į antstolius, kurie vykdo išieškojimą.
Teismo posėdyje apklaustas Institucijos atstovas Laimonas Pradkelis parodė, kad buvo pradėtas tyrimas, tačiau O. B. jai pareikštus kaltinimus neigė, o D. B. kviečiamas patikslinti aplinkybes neatvyko, todėl nesant pakankamai duomenų tyrimas buvo nutrauktas. D. B. nebendradarbiavo, jis nurodė, kad negali atvykti, nes serga, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, taip pat buvo visos galimybės pateikti paaiškinimus elektroniniu būdu, tačiau iš jo pusės nebuvo geros valios, nors laiko buvo pakankamai. Jam buvo išsiųstas pranešimas , taip pat buvo bendrauta ir telefonu. Esant tokioms aplinkybėms jie įvertino tuos duomenis, kuriuos turėjo .
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 matyti, kad santuoka tarp O. B. ir D. B. buvo nutraukta bendru sutarimu ir buvo patvirtintas susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ( b.l. 9-13).
2017-08-28 D. B. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2017-02-01 sprendimą, kadangi O. B. nevykdo šio sprendimo ( b.l.14). 2017-08-29 vykdomasis raštas buvo išduotas ir D. B. kreipėsi į anstolius ( b.l. 15-16, 17-19).
Iš O. B. paaiškinimo antstolei nustatyta, kad O. B. nurodė, kad D. B. yra sudarytos visos sąlygos matytis su sūnumi pagal patvirtintą susitarimą, tačiau 2017m. rugpjūčio 18-20 d. d. ir 29-31d. d. bei 2017 m. rugsėjo 5-7 d.d. D. B. nepageidavo bendrauti su vaiku , 2017 -08-26 D. B. sūnų pavogė dėl ko buvo kreiptasi į policiją.
Iš į bylą pateiktų SMS žinučių ir el. laiškų kopijų O. B. nustatyta, kad D. B. kreipėsi į buvusią sutuoktinę dėl galimybės susitikti su vaiku ( b.l. 20-29).
O. B. pateikė duomenis , kurie patvirtina, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl sūnaus asmens paso ir jo paties pagrobimo ( b.l. 63-76), medicinius ir kitus dokumentus apie vaiko sveikatos būklę( b.l. 92-113), SMS susirašinėjimą( b.l .117-121, 154-163), D. B. paso kopiją ( b.l. 151-153).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje nustatyta, kad D. B. su pareiškimu dėl O. B. veiksmų kreipėsi 2017-08-31. Iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, kad jis abstraktus. Juo prašoma patraukti O. B. administracinėn atsakomybėn dėl teismo sprendimo nevykdymo, piktybinio trukdymo bendrauti su vaiku ir motinos pareigų vykdymo priešingai vaiko interesams. Kokiais veiksmais tai pasireiškė pareiškime nėra nurodyta( b.l. 31). Bylos duomenys rodo, kad su D. B. ne kartą buvo susisiekta ir prašoma patikslinti pareiškimą bei atvykti apklausai, jam buvo išsiųstas šaukimas. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo ( b.l. 33) matyti, kad 2017-09-27 su D. B. buvo bendrauta telefonu, jis nurodė, kad yra išvykęs, žadėjo susisiekti ir sutarti dėl atvykimo į apklausą, tačiau nesusisekė. 2017-10-02 paskambinus D. B. nurodė, kad serga ir bendrauti negali. Pagal išsiųstą šaukimą jis taip pat neatvyko. , apie neatvykimo priežastis nepranešė. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklaustas Institucijos priėmusios nutarimą atstovas L. Pradkelis. Tai rodo, kad pats pareiškėjas nebendradarbiavo , nepateikė išsamesnių duomenų ir nebuvo suinteresuotas teisingu aplinkybių išaiškinimu.
Taip pat pažymėtina tai, kad 2017-08-27 Vilniaus 5 PK buvo gautas O. B. pareiškimas dėl jos sūnaus patiriamo psichologinio streso ir tiriant pareiškimą 2017-08-31, tai yra tą pačią dieną, kai jis kreipėsi su pareiškimu, buvo bendrauta su D. B., kuris nurodė, kad su sūnumi susitinka teismo sprendime patvirtintu grafiku ir vaiko teisių nepažeidžia ( b.l. 90). Ši aplinkybė verčia abejoti jo pareiškime išdėstytų faktų tikrumu.
Pareiškėjas kreipdamasi į antstolius su vykdomuoju raštu dėl teismo sprendimo nevykdymo nurodė, kad O. B. su vaiku jam neleido bendrauti 2017-08-18, 2017-08-19, 2017-08-20, 2017-08-25, 2017-08-29 ir 2017-08-31, taip pat ir 2017-09-05. Tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. O. B. savo paaiškinime antstolei nurodė, kad 2017-08-18 – 19 d. D. B. su sūnum bendrauti nepageidavo, nurodė, kad yra išvykęs į Rusiją, 2017-08-26 sūnų pavogė, dėl ko ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o 217-08-29 – 31 ir 2017-09-05 – 7 dienomis su vaiku jis bendrauti nepageidavo (b.l. 62). Tai, kad dėl M. B. dingimo buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas patvirtina byloje esantys duomenys ( 63-76). Be kita ko aplinkybes, kad O. B. neleidžia susitikti su vaiku patvirtina ir aukščiau minėtas paties D. B. paaiškinimas 5 PK pareigūnams duotas 2017-08-31, kad su sūnumi jis matosi nustatytu grafiku. Pažymėtina ir tai, kad antstolė išnagrinėjusi D. B. kreipimąsi į teismą dėl O. B. teismo sprendimo nevykdymo nesikreipė.
Pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikimumu verčia abejoti ir tai, kad pats pareiškėjas vengia vykdyti sprendimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pagal teismo sprendimą jis yra įsiskolinęs dėl vaiko išlaikymo ( b.l. 134), taip pat aplinkybės kuomet jis savavališkai buvo pasiėmęs vaiką , dėl ko O. B. buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, taip pat paėmė vaiko pasą dėl ko buvo apsunkintas jo grįžimas į Lietuvos Respubliką. Taip pat iš jo pateikto paso kopijų matyti, kad jis pats nesiekia bendrauti su vaiku, kadangi pagal sprendimą nustatytomis bendravimo su vaiku dienomis jis nebūna Lietuvos Respublikoje ( b.l. 151-153).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities VPK 1 policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Revucko, 2017 m. spalio 19 d. nutarimas, pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
O. B. atstovė adv. S. Pronina prašė iš D. B. priteisti O. B. turėtas proceso išlaidas už atstovo dalyvavimą bei dokumentų vertimą.
ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Taigi, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš į bylą pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kas už suteiktas teisines paslaugas advokatei S. Proninai O. B. sumokėjo 500 Eur ( už gynybą , atstovavimą, dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas). Profesionalus teisinis atstovavimas skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus . Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso intensyvumą, teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis ir priteisia iš D. B..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities VPK 1 policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Revucko, 2017 m. spalio 19 d. nutarimą, palikti nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.