- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 1-100-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00679-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistas už nusikaltimo numatyto LR BK 182 str. 1 d. padarymą laisvės apribojimu vieniems metams, už nusikaltimo numatyto LR BK 182 str. 2 d. padarymą 1 metams šešiems mėnesiams. Pagal LR BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p. bausmes subendrinus jas apimant, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metai ir 6 mėnesiai, bausmę atlikęs, yra kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d. (keturios nusikalstamos veikos), 222 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2012-11-14 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent,
jis pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2012-11-14 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, kasos knygoje be apskaitos dokumento nurašė 9630,13 Lt, bei savo parašu patvirtino laikotarpio nuo 2007-11-13 iki 2008-03-15 darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 09, 10, 01, pagal kuriuos nurašė 9630,13 Lt be gavėjo A. V. parašo, bei neužtikrino, kad apskaitos registre ,,Priskaičiuotas bet neišmokėtas darbo užmokestis“ būtų apskaitytas neišmokėtas darbo užmokestis A. V., nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. L. surašyti 2008-04-30 atskaitingo asmens V. M. avansinę apyskaitą Nr. 7, kurioje nurodė nurašyti 44000 Lt (kaip apmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), be išlaidas pateisinančio buhalterinės apskaitos dokumento, bei ją pasirašė.
2009 metų rugpjūčio mėnesio kasos knygoje nurašė 124000 Lt kaip išmokėtą paskolą UAB (duomenys neskelbtini), pinigus pagal 2009-08-28 išrašytą 2009-08-28 kasos išlaidų orderį be numerio, ir išsimokėjo sau, tačiau piniginių lėšų panaudojimo dokumentų nepateikė, bei UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. L. nurodė be išlaidas pateisinančių dokumento 2009-08-31 V. M. avansinėje apyskaitoje Nr. 6 nurašyti 124000 Lt, pasirašė 2010-12-31 atskaitingo asmens V. M. avansinėje apyskaitoje Nr. 12, taip patvirtindamas 14520 litų nurašymą, (apmokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) 14520 litų, pagal 2010-12-31 pinigų apmokėjimo kvitą serija ABU Nr. 0042067), nors paslaugų sutartis įforminta tik 2011-01-03, o išmokėjimo pagrindas 2011-12-31 PVM sąskaita faktūra AL3 Nr. 00573 įforminta tik 2011-12-31.
2012-09-30 pagal kasos išlaidų orderį be numerio kasos knygoje ir kasos registre apskaitė 99000 litų išmokėjimą sau, kaip pagrindą nurodydamas apmokėjimą Kauno centriniam vartotojų kooperatyvui, tačiau apmokėjimą patvirtinančių dokumentų tyrimui nepateikė, piniginių lėšų į V. M. avansinę apyskaitą neįtraukė.
Surašė ir pasirašė 2012-10-31 atskaitingo asmens V. M. avansinę apyskaitą Nr. 5, kurioje be išlaidas pateisinančio buhalterinės apskaitos dokumento, nurašė 18424,50 Lt (nurodytas apmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini)).
Taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01):
-12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. reikalavimus,
-14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies, kurioje nurodyta, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” reikalavimus.
be to, jis, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2012-11-14 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-05-08 į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią „Swedbank“ AB pervestus 232700 Lt (2008-04-01 pervesta 100000 Lt, 2008-04-09 pervesta 7700 Lt, 2008-05-07 pervesta 100000 Lt, 2008-05-08 pervesta 25000 Lt) kasos knygoje apskaitė kaip gautus į bendrovės kasą iš banko pagal savo pačio pasirašytus 2008-04-01 kasos pajamų orderį be Nr. (100000 Lt gavimas iš banko) 2008-04-09 kasos pajamų orderį be Nr. (7700 Lt gavimas iš banko), 2005-05-07 kasos išlaidų orderis be Nr. (125000 Lt gavimas iš banko), bei neužtikrino, kad į V. M. avansinę apyskaitą būtų įtrauktos UAB (duomenys neskelbtini) lėšos (232700 Lt) gautos į V. M. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią „Swedbank“ AB.
Taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574):
-14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies, kurioje nurodyta, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” reikalavimus,
- 16 straipsnio ,,Apskaitos registrai“ 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus,
be to, jis nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. L. 2008-12 mėn. bendrovės buhalterinės apskaitos registre „Kasa“, sąskaita Nr. 272, be buhalterinės apskaitos dokumentų nurašyti 37999,09 Lt nuo kasos registro ir apskaityti sąskaitoje Nr. 642 „Išlaidos iš likutinio pelno“,
taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574):
-12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, reikalavimus,
dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-06-22 iki 2013-09-11.
Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Taip pat, V. M. laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2012-11-14 dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, o būtent,
V. M. 2008-04-24 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ELB Nr. 0065, ir pinigų priėmimo kvitą serija USA Nr. 7689971 iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko mobilų namelį ,,W. S.“ už 44000 litų, tačiau namelio į UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė, namelio kaip ilgalaikio turto neapskaitė, bendrovės veikloje nenaudojo, taip iš UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų savo asmeninėms reikmėms įsigijo mobilų namelį ,,W. S.“, tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini)turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 12743,28 eurų (44000 litų) žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš bendrovės kasos, be buhalterinės apskaitos dokumento paėmė 37999,09 litų, jų į kasą negrąžino, kitų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų nepateikė, turėdamas tikslą pateisinti piniginių lėšų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei S. L. 2008-12 mėn. bendrovės buhalterinės apskaitos registre „Kasa“, sąskaita Nr. 272, nurodė nurašyti minėtą sumą ir apskaityti ją sąskaitoje Nr. 642 „Išlaidos iš likutinio pelno“, tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 11005,29 eurų (37999,09 litų) žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2009-08-28 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš kasos pagal 2009-08-28 kasos išlaidų orderį be numerio išsimokėjo sau 124000 litų, kaip pagrindą nurodydamas paskolą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, jų į kasą negrąžino, kitų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini)padarė 35912,88 eurų (124000 litų) žalą,
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012-09-30 tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose J. J. g. (duomenys neskelbtini), iš kasos pagal 2012-09-30 kasos išlaidų orderį be numerio išsimokėjo sau 99000 litų, kaip pagrindą nurodydamas apmokėjimą Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui, tačiau pinigų Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui nesumokėjo, jų į kasą negrąžino, kitų piniginių lėšų panaudojimo dokumentų nepateikė, ir tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 28672,38 eurų (99000 litų) žalą,
Šiais nusikalstamais veiksmais V. M. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) viso 88333,84 eurų vertės turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 88333.84 eurų (304999.09 litų) žalą,
Tokiais veiksmais V. M. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Kaltinamasis V. M. dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai prisipažino ir paaiškino, kad šitą įmonę perpirko iš jau esamo akcininko. Perėmė visą buhalterinę apskaitą, vykdė veiklą iki 2012-11-14. Pagrindinė veikla buvo nekilnojamo turto paradavimai, nuoma, tarpininkavimas. Pirmieji metai buvo sėkmingi. Turėjo finansininkę S. L., per esamą laikotarpį būta žmonių, kurie dirbo. Su visais atsiskaitymai buvo padaryti jiems išėjus, darbuotojams skolų nebuvo per visą laikotarpį. Atėjo krizės etapas, prasidėjo sudėtingi atsiskaitymo etapai, kurie palietė įmonę, jos apskaitą, veikla pradėjo šlubuoti. Reikėjo priiminėti sprendimus kaip elgtis su įsipareigojimais. Taip atsirado negerų neteisėtų sprendimų jo kaip vadovo. Su buhaltere buvo tariamasi, bet sprendimus priiminėjo jis kaip įmonės vadovas. Vykdoma buvo ne visai teisinga apskaita, prasidėjo strigimai. Esant krizei sukontroliuoti situaciją buvo sudėtinga. Dėl visų kaltinimų pripažįsta visiškai kaltu. Būdavo, kad finansininkė primena ko trūkta, ką reikia pateikti, kokių dokumentų reikia. Laiku nepristatydavo, kai ko nebesukontroliuodavo. Jis buvo vienintelis akcininkas ir vadovas, todėl visą atsakomybę prisiima. Buvo taip, kad pinigus jis nurašydavo, o pateisinančio orderio neišrašydavo. UAB (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo vieną projektą ir bankinę paskolą, reikėjo ją dengti. Reikėjo manipuliuoti tarp dviejų įmonių ir išspręsti situaciją. Pagal apskaitą gavosi, kad pinigus sau išsimokėjo. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo įforminta paslaugų sutartis. Tokie pinigai buvo nurašyti ir apskaityti. Sutartys pasirašytos buvo vienu metu, o išrašyta sąskaita-faktūra kitu. Gal tai neapdairumo klaida. Buvo svarbiausia atsikaityti laiku pagal pateiktas sąskaitas. Tai lėmė neapdairumas. Dėl 99000 litų, jis gali paaiškinti, kad šiuos pinigus pasiėmė sau. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 18414,50 Lt sumos, tai buvo fiktyvus nurašymas. 2008-04-01 įvykus vieno sklypo pardavimui, dalis pinigų sklypo įsigijimui buvo mokėta jo paties pinigais, paskui iš įmonės buvo pervedama į jo sąskaitą ta dalis, kurią įnešė iš savų pinigų, kita dalis įmonės apskaitoje liko. Tos dalies, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą liko neapskaityta, ji taip ir likdo jo asmeninėje sąskaitoje. Dėl 37999, 09 litų nurašymo jis davė buhalterei nurodymą nurašyti. Buhalterės nurodymų, kad asmeninius pinigus nuo įmonės reikia atskirti, jis nevykdė. Tai buvo jo kaip vadovo neatsakingumas. Paėmęs įmonės pinigų, jų negrąžindavo į kasą. Pinigai ėjo per jo asmeninę sąskaitą. Turėjo dar individualią veiklą, taip ir gavosi. Buvo pirktas namelis, pradžioje buvo sumąstyta, kad tai bus įmonės turtas, su tam tikru projektu, bet namelio neapskaitė. Pinigai nebuvo apskaityti. Namelį naudojau savo reikmėms. Čia tas pats paskolos variantas su UAB (duomenys neskelbtini) įmone. Nurodė kaip paskolos suteikimą, bet pinigų nedavė, nes jis ten buvo akcininkas ir direktorius. Pinigai buvo naudojami individualioje veikloje. 37999,09 litų arba 11005,28 Eurų buvo nurašyti iš įmonės kasos ir negrąžinti. Savo kaltę pripažįsta dėl visų epizodų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. M. visiškos kaltės pripažinimo bei jo išsamaus faktinių nusikaltimų aplinkybių išdėstymo, jo kaltę patvirtina byloje ištirti įrodymai vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis.
Liudytojos S. L. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007-03-01 iki 2012-04-04. Bendrovės ofisas buvo adresu Žvangučių g. 2, Kaune. Ten ji ir dirbo. Vienu momentu apie 2009 metus dirbo namuose. Bendrovėje apskaitos politika nebuvo nustatyta. Dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje nebuvo nustatyta. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi bendrovės ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Buhaltere ji yra dirbusi apie 30 metų. Vyr. buhaltere dirbo apie 10 metų. Vyr. buhaltere pradėjo dirbti pas V. M. jam priklausančiose įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 metų (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pas V. M. įsidarbino per seną pažįstamą iki tol šio nepažinojo. Dėl pinigų sumokėtų R. M. įtraukimo į sąnaudas apskaitos registre Nr. 611 nieko negali paaiškinti, nes neprisimena minėtos operacijos. Dėl pinigų, kurie buvo priskaičiuoti, bet nebuvo išmokėti A. V., gali paaiškinti, kad A. V. buvo V. M. sugyventinė ir ji, nors ir nebuvo A. V. parašo ant atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio neįtraukė į ,,Priskaičiuoto, bet neišmokėto darbo užmokesčio registrą“ šių pinigų. Dėl pinigų 232700 litų sumoje neįtraukimo į V. M. avanso apyskaitą, nori paaiškinti, kad ji nežino kaip V. M. pinigus panaudojo, į avansinę apyskaitą minėtos sumos ji netraukė, kadangi praėjus kelioms savaitėms V. M. nurodymu buvo apiformintas minėtos pinigų sumos įnešimas į kasą. Ar minėti pinigai realiai buvo įtraukti į kasą ji nežino, nes jų nematė. Dėl pinigų apmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) ir jų nurašymo nuo atskaitingo asmens V. M. avansinės apyskaitos nieko negali paaiškinti, galbūt avansinė apyskaita buvo surašyta atbuline data. Ji neatsimena ir pagal kokius dokumentus nuo V. M. avansinės apyskaitos buvo nurašyti 44000 litų, tik žino, kad V. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kilnojamąjį namuką. Minėtas namukas į bendrovės ilgalaikio turto registrus įtrauktas nebuvo, kur V. M. namelį panaudojo ji nežino. Dėl 37999,09 litų nurašymo ir įtraukimo į sąskaitą Nr. 642 gali paaiškinti, kad nebuvo aišku, kur panaudoti pinigai, todėl V. M. nurodymu minėtos lėšos ir buvo įtrauktos į sąnaudas. Kur minėtos lėšos buvo panaudotos turėtų žinoti bendrovės kasininku dirbęs V. M.. Dėl tarpusavio skolų sudengimo tarp UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir R. M. gali paaiškinti, kad neatsimena, kokiais dokumentais remiantis buvo padarytas šis sudengimas ir nors ji pati taip pat dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini) , kasininku šioje bendrovėje dirbo pats V. M.. Jokių grynų pinigų išmokėjimo ar įmokėjimo nėra mačiusi. Nori pridurti, kad jos darbo laikotarpiu kasos išlaidų orderiai V. M. nurodymu buvo išrašomi t.y. atspausdinami kompiuteriu, kuris greičiausiai priklausė V. M.. Juos surašydavo ji. Avansines apyskaitas V. M. nurodymu surašydavo taip pat ji. Kasos pinigai buvo laikomi pas V. M., kur V. M. pinigus laikė ji nežino. Prisijungimus prie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų taip pat turėjo tik V. M.. Dėl 99000 litų, kurie nuo kasos buvo nurašyti 2012-09-30 gali paaiškinti, kad kasos išlaidų orderį išrašė ji, V. M. paprašyta. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) ji jau nedirbo, bet padėdavo V. M. tvarkyti apskaitą. Pinigai buvo panašiu laikotarpiu gauti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą. V. M. pasakė, kad pinigų Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui per sąskaitą negalėjo pervesti, kadangi buvo areštuotos sąskaitos, todėl jis įneš pinigus į kooperatyvo sąskaitą grynais. Ar V. M. pinigus įnešė į kasą ji nežino (6 t., b. l. 88-89).
Liudytojos A. V. parodymais nustatyta, kad 2007-2008 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Atlikinėjo rinkos tyrimus, bendravo su klientais, užsiėmė klientų paieška. Dėl pagal darbo užmokesčio žiniaraščius Nr. 09, 10, 01 9630,13 litų išmokėjimo gali paaiškinti, kad šiuos pinigus gavo, tačiau žiniaraščiuose nepasirašė, nes jų niekas nepateikė pasirašyti. Pinigus išmokėjo buhalterė S. L. (6 t., b. l. 65-66).
Liudytojo I. R. parodymais nustatyta, kad apie 2008-2009 metus susipažino su V. M.. Susipažino bendraudamas verslo reikalais. Kokiais, dabar neprisimena. Maždaug 2010 metais V. M. kaip fizinis asmuo paprašė paskolinti 30000 litų. Kokiam tikslui skolinosi jis neprisimena. Buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal, kurį paskolos negrąžinus maždaug per pusmetį jis galėjo pareikalauti grąžinti skolą bei kreiptis į antstolius. Praėjus pusmečiui V. M. skolos negrąžino, todėl kreipėsi į jį dėl skolos grąžinimo. V. M. pasakė, kad pinigų neturi ir grąžinti negali, todėl jis šiam pasakė, kad tada kreipsis į antstolį. Tuomet V. M. jam pasiūlė mobilų namelį, kurį V. M. laikė prie jūros Latvijoje. Jis sutiko su V. M. sąlyga, kadangi kitų galimybių atsiimti skolą greičiausiai nebuvo. Tuomet jis paskambino į UAB (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė šį namelį nusipirkti iš jo. Buvo pasiūlyta 27000 litų suma ir nors tai nepadengė viso įsiskolinimo, jis sutiko. Namelį iš pajūrio pasiėmė patys UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2011-06-10 tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis gavo 27000 litų. Jo žiniomis šį namelį V. M. naudojo asmeniniam poilsiui. Jis yra buvęs pas V. M. Latvijos pajūryje, kur V. M. kažkokio draugo duotam naudotis sklype yra įsirengęs poilsiavietę. Likusios sumos 3000 litų V. M. jam negrąžino. Apie tai, kad namelis buvo pirktas UAB (duomenys neskelbtini) vardu jis nieko nežino. Apie tokią bendrovę girdi pirmą kartą (6 t., b. l. 62-63).
Liudytojo K. M. parodymais nustatyta, kad Su V. M. susipažino apie 2004 metus. Susipažino per bendrus pažįstamus. V. M. tuo metu užsiiminėjo nekilnojamojo turto prekyba. Vystė ir kitus paralelinius verslus. Tuo metu jis profesionaliai sportavo ir turėjo laisvų pinigų, kuriuos galėjo investuoti. V. M. jis yra ne vieną kartą paskolinęs pinigų. Dalį pinigų V. M. grąžino, dalies dar negrąžino. V. M. jam yra skolingas apie 500000 litų. Visas skolas gali pagrįsti dokumentais, kadangi yra sudarytos paskolos sutartys. 2009-08-28 paskolos UAB (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygas su V. M. derino jis. Sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė jo žmona R. M.. Kaip jam V. M. sakė pinigai šiam buvo reikalingi vystomoms statyboms finansuoti. Kur V. M. panaudojo bendrovei (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus, jis nežino. Kadangi V. M. jam buvo skolingas dideles sumas, pagal ankstesnes sutartis, V. M. vengdavo bendrauti su juo. Paskutinį kartą bendravo 2014 metais. Bendrovės (duomenys neskelbtini) jis nežino. Šiandien apie tokią bendrovę išgirdo pirmą kartą. Jam skola 124000 litų grąžinta nebuvo. Jis, bankrutuojant bendrovei įgijo pirmumo teisę įsigyti įkeistus, pagal šią sutartį keturis sklypus Džiugo gatvėje. Pinigus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo jo žmona R. M.. Dalis pinigų jo žiniomis buvo sumokėta grynais, kita dalis į V. M. nurodytą sąskaitą (6 t., b. l. 31-32).
Liudytojos R. M. parodymais nustatyta, kad 2009-08-28 ji sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Sutarties sąlygas galėtų paaiškinti jos vyras K. M., kuris betarpiškai bendravo su V. M.. Jos vyras tuo momentu žaidė krepšinį užsienyje, todėl verslo reikalus Lietuvoje padėdavo tvarkyti ji. Vyro K. M. nurodymu ji pasirašė paskolos sutartį ir pagal ją sumokėjo pinigus UAB (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena dalį pinigų sumokėjo grynais, o dalį pervedė į V. M. nurodytą sąskaitą. Ar V. M. paimdamas pinigus jai davė pasirašyti ant kokio nors dokumento ji neprisimena. Jos žiniomis, pinigų 124000 litų UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino. Bendrovei bankrutavus tiesiog kaip kreditoriai jie įgijo pirmenybę išsipirkti įkeistus 4 žemės sklypus, ta galimybe jos vyras ir pasinaudojo (6 t., b. l. 34-35).
Liudytojos I. S. parodymais nustatyta, kad 2012-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore (atstovavo direktorė J. G.), nuo 2013-11-05 UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo tapo ji, o nuo 2013-12-19 bankroto administratore kaip fizinis asmuo tapo taip pat ji. Įmonė bankroto dienai iš turto turėjo tik žemės sklypus, esančius Džiugo gatvėje, kurie buvo įkeisti kredito davėjui R. M. su vyru. Minėtas turtas neįvykus pirmam aukcionui buvo perleistas K. M., pastarajam papildomai sumokėjus už bankroto administravimo paslaugas. Daugiau turto buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. bankroto administratorei J. G. nebuvo perdavęs. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus iš V. M. perėmė J. G., bei pagal priėmimo perdavimo aktą perdavė jai. Pagal kokius dokumentus J. G. priėmė dokumentus iš V. M. ji nežino. Kaip minėjo jokio kito turto bendrovėje bankroto dienai nebuvo, apie tai, kad bendrovė iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi mobilų namelį ,,W. S.“ iš apskaitos dokumentų nesimatė, apie tai ji apklausos metu išgirdo pirmą kartą. Toks turtas bendrovės apskaitoje apskaitytas nebuvo, bei nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Dėl dalies pinigų neteisėto išmokėjimo iš kasos direktoriui V. M., BUAB (duomenys neskelbtini) bylinėjosi teismuose. Iš V. M. buvo priteista 159379,59 litai, bei palūkanos. V. M. priteistos sumos BUAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, todėl skola buvo parduota už 400 eurų kitam kreditoriui. Prisiteista buvo už neteisėtą 99000 litų išsimokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 2012-09-30 (Kauno centrinis vartotojų kooperatyvas), už 18424,50 litų išsimokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 2012-10-12 (UAB (duomenys neskelbtini)), ir už 41955,09 litų išsimokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 2012-10-31, (paskolos akcininkui grąžinimą). Minėta suma Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui buvo pervesta daug ankščiau, todėl ir buvo pastebėta, kad pinigai paimti pakartotiniam tariamam išmokėjimui neteisėtai. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo, taip pat nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu buvo išsimokėta minėta suma, be to buvo nustatyta, kad V. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius. Dėl 41955,09 litų išsimokėjimo užkliuvo tai, kad direktorius ir bendrovės savininkas prieš pat bankrotą pažeisdamas visų kitų kreditorių teises išsimokėjo sau, kaip paskolos grąžinimą 41955,09 litus. Ar V. M. buvo paskolinęs minėtą sumą bendrovei ji nežino, V. M. tokios paskolos suteikimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, tarp bendrovės dokumentų duomenų apie tokios paskolos suteikimą irgi nebuvo. V. M. dalyvavo tik vienam posėdyje nagrinėjant civilinę bylą. Vėliau nedalyvavo ir sprendimas buvo priimtas už akių. UAB (duomenys neskelbtini) išregistruota 2015 metų gruodžio mėn. 01. Nori pabrėžti, kad visi pas ją buvę BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo perduoti tyrimui policijos pareigūnams. Prie protokolo pateikia 2014-07-14 Kauno apygardos teismo sprendimo kopiją, 4 lapus, 2012-10-12 kasos išlaidų orderio kopiją, 1 lapą, 2012-10-31 kasos išlaidų orderio kopiją, 1 lapą, 2012-09-30 kasos išlaidų orderio kopiją, 1 lapą, 2014-02-24 Ieškinio kopiją, 3 lapus, pažymos dėl likviduojamo juridinio asmens dokumentų kopiją, 1 lapą, likviduojamo juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti akto kopiją, 1 lapą (6 t., b. l. 40-53).
Liudytojos J. G. parodymais nustatyta, kad jai kaip bankroto administratorei BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus atvežė pats direktorius V. M., adresu (duomenys neskelbtini). Priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas. Visus V. M. perduotus dokumentus ji perdavė I. S., kuri dirbo Kaune. Nežino ar tarp perimto turto buvo mobilus namelis ,,W. S.“, nes neatsimena. V. M. jai atvežė dokumentus susijusius su sklypo nuosavybe (6 t., b. l. 60).
Specialisto išvada nustatyta, kad 2007-06-22 UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo 20000 Lt R. M. į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau sąnaudų nepateisino pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o be buhalterinės apskaitos dokumentų šią sumą apskaitė, kaip administracines sąnaudas apskaitos registre Nr. 611 ,,sąnaudos“ kaip patirtas administracines sąnaudas, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. …“, reikalavimų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ . Tuo laikotarpiu bendrovės buhaltere dirbo S. L..
Laikotarpiu nuo 2007-11-13 iki 2008-03-15 darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose Nr. 09, 10, 01 nurašė 9630,13 Lt be gavėjo A. V. parašo, bei kasos knygoje be apskaitos dokumento nurašė 9630,13 Lt, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Įstatymo 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Įstatymo 14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalyje nurodyta, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”. Kasos knygoje pasirašė V. M.. Darbo užmokesčio žiniaraštį pasirašė direktorius V. M. ir buhalterė S. L..
Apskaitos registre ,,Priskaičiuotas bet neišmokėtas darbo užmokestis“ neapskaitė neišmokėto darbo užmokesčio A. V.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 16 straipsnyje ,,Apskaitos registrai“ nurodyta, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ Tuo metu bendrovės buhaltere dirbo ir UAB ,,IM Baltic“ apskaitą tvarkė S. L..
Per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-05-08 pervedė 232700 Lt (100000+7700+100000+ 25000) į savo asmenines banko sąskaitas, bet pinigus kasos knygoje apskaitė kaip gautus į bendrovės kasą, pagal 2008-04-01 kasos pajamų orderį be Nr. apie 100000 Lt gavimą iš banko, 2008-04-09 kasos pajamų orderis be Nr., apie 7700 Lt gavimą iš banko, 2005-05-07 be Nr. taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 14 straipsnio “Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ . Kasos pajamų orderius 2008-04-01 be Nr., 2008-04-09 be Nr. , 2008-05-07 be Nr. pasirašė, kasininkas V. M. ir buhalterė S. L.. Kasos knygą pildė kasininkas V. M.. Pasirašė V. M. ir buhalterė S. L..
Į V. M. avansinę apyskaitą neįtraukė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. įsiskolinimo bendrovei, nors į V. M. asmenines banko sąskaitas pervedė 232700 Lt (100000+7700+100000+ 25000). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 16 straipsnyje ,,Apskaitos registrai“ nurodyta, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“
2010-12-31 nuo atskaitingo asmens V. M. nuo avansinės apyskaitos Nr. 12 nurašė kaip apmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) 14520 litų, pagal 2010-12-31 pinigų apmokėjimo kvitą ser. ABU Nr. 0042067, nors paslaugų sutartis įforminta tik 2011-01-03, o išmokėjimo pagrindas 2011-12-31 PVM sąskaita faktūra AL3 Nr. 00573 įforminta tik 2011-12-31, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „ Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje, nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. PVM sąskaitą faktūrą serija AL3 Nr. 00573 ir pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 0042067 pasirašė V. M.. Avansinė apyskaita pasirašyta V. M. ir buhalterės S. L..
2012-09-30 pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį be numerio nuo kasos knygos ir kasos registro įformino 99000 litų apmokėjimą V. M., nurodydamas pagrindą apmokėjimą Kauno centriniam vartotojų kooperatyvui, nors apmokėjimą patvirtinančių dokumentų tyrimui nepateikė, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „ Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje, nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2012-09-30 d. kasos išlaidų orderį be Nr. ir kasos knygą , apskaitos registrus pasirašė bendrovės direktorius ir kasininkas V. M..
2012-10-31 avansinėje apyskaitoje Nr. 5 (92 priedas) ir be išlaidas pateisinančio buhalterinės apskaitos dokumento nurašė 18424,50 Lt kaip apmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), tuo nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „ Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje, nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Avansinę apyskaitą Nr. 5 pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M..
2008-04-24 nuo atskaitingo asmens V. M. avansinės apyskaitos buvo nurašyti 44000 Lt kaip išmokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir ši suma be buhalterinės apskaitos dokumentų nurašyta apskaitos registre Nr. 611 ,,sąnaudos“ kaip patirtas bendrovės (duomenys neskelbtini) patirtos sąnaudos, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „ Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje, nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2008-04-30 Avansinę apyskaitą Nr. 7 pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M.. 2008 balandžio mėnesio ,,Sąnaudų“ registrą Nr. 611 sudarė vyr. finansininkė S. L..
2008-12 mėn. bendrovės buhalterinės apskaitos registre „Kasa“, sąskaita Nr. 272, be buhalterinės apskaitos dokumentų buvo nurašyti 37999,09 Lt nuo kasos registro ir apskaityti sąskaitoje Nr. 642 „Išlaidos iš likutinio pelno“, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 11 straipsnyje „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Tuo metu bendrovės buhaltere dirbo ir ant apskaitos registro pasirašė S. L..
Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 2009-08-28 sąskaitoje 4202 ,,Ilgalaikės paskolos“ apskaitė paskolą gautą iš R. M. 124000 Lt ir 2009-08-31 V. M. avansinėje apyskaitoje Nr.6 nurašė 124000 kaip išmokėta paskola UAB (duomenys neskelbtini)124000Lt, 2009-08-28 išrašytas 2009-08-28 kasos išlaidų orderis be Nr., tačiau bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentas apie 124000 Lt gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) nepateiktas. Apskaitos registre 4202 ,,Ilgalaikės paskolos“, be buhalterinės apskaitos dokumentų, tarpusavyje sudengė mokėtiną skolą R. M. bei gautiną skolą iš bendrovės (duomenys neskelbtini), taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
2009-08-28 d. kasos išlaidų orderį be Nr. ir kasos knygą pasirašė bendrovės direktorius ir kasininkas V. M. ir buhalterė S. L.. 2009m. 08 mėn. avansinę apyskaitą Nr. 6 pasirašė buhalterė S. L.. Apskaitos registrą sudarė ir pasirašė S. L..
Atsižvelgiant į tai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavo kapitalo dydžio, nes nuosavas kapitalas-tai turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. Tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros todėl iš dalies negalima nustatyti ir nuosavo kapitalo dydį. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2012-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo V. M..
2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2012-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu dirbo S. L.. (t.3., b. l. 23-83; t.5, b. l. 12-35).
Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis V. M. pilnai prisipažino ir paaiškino nusikalstamų veikų padarymą. Jo paaiškinimai yra patvirtinti liudytojos S. L. parodymais ir specialisto išvada. Todėl teismas daro išvadą, kad tiek kaltinamojo tiek liudytojo parodymai ir specialisto išvada visiškai patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę.
Kaltinamasis V. M. įvykdė UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimą (BK 183 str.2d.). V. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas, jo žinioje buvo valdomas visas UAB (duomenys neskelbtini) turtas, todėl jis yra šios nusikalstamos veikos subjektas. Šios nusikalstamos veikos esmę sudaro tai, kad jis, duodamas nurodymus buhalteriai, buvo vykdoma apgaulinga buhalterinė apskaita, į buhalterinius dokumentus įtraukdavo neteisingus duomenis, arba išvis neįtraukdavo duomenų, taip pasisavindavo UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir turtą. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo inkriminuota dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo kaip pavieniai nusikaltimai. Teismas daro išvadą, kad tokia kvalifikacija yra netiksli, kadangi V. M. pasisavino turtą iš vieno šaltinio – UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo V. M. nusikalstamas sumanymas apėmė vieningą tyčią pastoviai savintis UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Tokie V. M. veiksmai yra vertinami kaip tęstiniai, ir veika kvalifikuojama kaip tęstinė.
Kaltinamasis V. M. duodavo pats nurodymus tiesiogiai buhalteriai klastoti buhalterinius dokumentus, bei pasirašydavo žinomai suklastotus, bei minėti suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai V. M. nurodymu buvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apkaitą, ji buvo neleistinai iškraipyta ir dėl šios priežasties tapo neįmanoma iš dalies nustatyti tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) 2006-06-22 – 2013-09-11 finansinės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
V. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, yra atsakingas asmuo už buhalterinę apskaitą, jis yra subjektas pagal šį kaltinimą ir jam yra pagrįstai inkriminuotas kaltinimas pagal LR BK 222 str.1 d. Tai yra įtvirtinta Buhalterinės apskaitos Įstatymo 10straipsnyje ir 11 straipsnyje.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis).
V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad yra teistas, taip pat į tai, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko, per tą laikotarpį kaltinamasis nenusikalto.
Teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. turi šeimą, auginantis du mažamečius vaikus, yra dirbantis. Charakterizuojamas teigiamai. V. M. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau jie yra mažiau pavojingi, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Todėl yra visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Todėl, įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bus įgyvendinta LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.
Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. atidėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal LR BK 183 str. 2 d. – laivės atėmimu dviem metams ir šešiems mėnesiams;
pagal LR BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę trejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. dvejus metus laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Paskirti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę: a)sumokėti 10 MGL (380 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p.), sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), SEB bankas; b) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui: BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, Vytauto pr. 91, Kaunas (7 t., b. l. 107) – grąžinti BUAB (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.