- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-546-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro R. Kurpavičiaus ir bendraieškės R. D. ieškinį atsakovui L. V., trečiajam asmeniui dalyvaujančiai byloje institucijai, teikiančiai išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnamečių vaikų interesus, ieškiniu prašė teismo neterminuotai apriboti L. V. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams K. D. ir A. D. Nurodė, kad atsakovas teismo 2003-10-29 sprendimu dėl netinkamo elgesio buvo iškeldintas iš R. D. nuomojamo socialinio būsto. Atsakovas nevykdo tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nesirūpina savo vaikais, piktnaudžiauja tėvo valdžia, su vaikais elgiasi netinkamai, agresyviai, į pasimatymus su vaikais ateina neblaivus ir tokiu savo amoraliu elgesiu daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi. Pažymėjo, kad atsakovas ne vieną kartą buvo nuteistas už įvairius nusikaltimus, dažnai baudžiamas už administracinės teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-03-30 sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo L. V. tėvo valdžią vaikų K. D. ir A. D. atžvilgiu. Priteisė iš L. V. 100 Lt žyminio mokesčio bei 20 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo savo vaikų K. D. ir A. D. priežiūros, auklėjimo, nesirūpina jais, neteikia vaikams priteisto išlaikymo, savo amoraliu elgesiu, sistemingu teisės normų pažeidinėjimu, nuolatiniu ne visuomet pagrįstų skundų rašinėjimu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Šalies argumentai
Atsakovas L. V. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitos teisėjų sudėties pirmosios instancijos teismui bei prašo kviesti liudytojus, kurių parodymai galės turėti įtakos sprendimui. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas už akių, parengiamasis teismo posėdis vyko jam nedalyvaujant, todėl tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė išsakyti argumentus, pateikti įrodymus, užduoti klausimus proceso dalyviams bei dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės. Teigia, kad buvo atimta teisė pareikšti nušalinimus prokurorui, teisėjui, trečiajam asmeniui, kurie, jo manymu, buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Ieškovas Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui apie teismo posėdžių laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, atsakovui neatvykus į teismo posėdį dėl ligos bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Kituose teismo posėdžiuose atsakovas taip pat nedalyvavo bei teikė prašymus, kad bylos nagrinėjimas dėl jo ligos būtų atidedamas, taigi tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos, kadangi atsakovo interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnamečių vaikų interesus, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti L. V. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams K. D. ir A. D. (b.l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir neterminuotai apribojo L. V. tėvo valdžią vaikų K. D. ir A. D. atžvilgiu (b.l. 100-101).
LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Šią konstitucinę nuostatą sukonkretina CK 3.155 straipsnis, kuriame apibrėžtas tėvų valdžios turinys. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo valdžios turinį sudaro ne tik tėvų teisės – auklėti ir prižiūrėti vaikus, bendrauti su vaikais, bet ir pareigos – išlaikyti vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai vaikų raidai.
LR CK trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. Išvardytų sąlygų sąrašas yra baigtinis ir yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.
LR CK 3.180 str. 2 d. nurodyti galimi tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinas ir neterminuotas bei sąlygos, nuo kurių priklauso, kaip ribojama tėvų valdžia. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Kiekvienu atveju teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar apskritai yra CK 3.180 str. 2 d. išvardytos sąlygos neterminuotai riboti tėvų valdžią. Jas nustačius, būtina išanalizuoti ir konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar tėvai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir juo visiškai nesirūpina ir ar yra duomenų, kad ateityje padėtis negali pasikeisti. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvų veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais, atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas siekdamas apginti vaikų interesus 2003-10-29 sprendimu atsakovą dėl jo netinkamo ir agresyvaus elgesio iškeldino iš buto, kuriame gyveno bendraieškė su nepilnamečiais vaikais, tačiau atsakovas nepaisydamas teismo sprendimo toliau ateidavo į bendraieškės butą, agresyviai elgdavosi, todėl nuolat būdavo kviečiama policija. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeidžiami, atsakovas vengia vykdyti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti vaikus, juos materialiai išlaikyti, atsakovo skiriamas dėmesys vaikams yra nesistemingas, epizodiškas, jis nesirūpina savo vaikų materialine ir dvasine gerove. Dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, agresijos bei jo amoralaus elgesio vaikai patiria emocinį stresą, o tai kenkia vaikų visapusiškai ir darniai vystymosi raidai. Atsakovo netinkamą elgesį patvirtina ir byloje esanti Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada (b.l.85). Aplinkybė, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų, konstatuota ir Seimo kontrolieriaus pažymoje (b.l. 15-18). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam. Nagrinėjamu atveju abu nepilnamečiai vaikai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų teisingai suprasti savo teises bei tinkamai išreikšti savo nuomonę sprendžiamu klausimu. Atsakovo vaikai pareiškė, kad nenori bendrauti su tėvu, kadangi jis ateina pas juos dažniausiai būdamas neblaivus, juos gąsdina, skriaudžia, muša ir yra nuolatos piktas, todėl jie nori gyventi su mama (b.l. 96). Šiai savo pozicijai patvirtinti vaikai nurodė argumentus, kurie atitinka byloje surinktus įrodymus ir neprieštarauja vaikų interesams. Be to, atsakovo požiūrį į savo pareigas parodo ir ta aplinkybė, jog visuose teismo posėdžiuose jis nedalyvavo.
Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma ir kitais byloje surinktais bei išanalizuotais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo aplinkybes ir pagrįstai taikė CK trečiosios knygos šeimos teisė 3.180 straipsnyje numatytą vaikų teisių ir interesų gynimo priemonę - neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi atsakovas savo amoraliu elgesiu ir veiksmais daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi ir jais visiškai nesirūpina, nevykdo įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų, vengia vaikus išlaikyti, nedalyvauja juos auklėjant, gyvena amoraliai ir yra aišku, kad nenori keisti esamos padėties, bei iš jo gyvenimo būdo, įpročių matyti nesant galimybės tikėtis pokyčių artimoje ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, t.y. tėvui pakeitus savo elgesį, bei įrodžius jog jis gali tinkamai auklėti savo vaikus bei tai, kad jo auklėjimas nepakenks vaikų interesams, atsakovas galėtų prašyti teismo grąžinti apribotas tėvo teises (LR CPK 181 str. 2 d., 3 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas priėmė sprendimą už akių ir tokiu būdu suvaržė atsakovo procesines teises. LR CPK 51 str. numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovas procese veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, jis tarytum pakeičia patį atstovaujamąjį. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006-12-29 sprendimu suteikė atsakovui L. V. antrinę teisinę pagalbą ir jo interesams byloje atstovavo advokatas V. Šerlinskas (b.l. 74-73). LR CPK 246 str. 5 d. numatyta, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Atsakovo atstovas visuose teismo posėdžiuose dalyvavo, todėl atsakovo atstovui atvykus į teismo posėdžius laikytina, kad atsakovas buvo atvykęs pats. Atsakovui pateikus prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl ligos, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (b.l. 76). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje ir nuolat teismui teikė prašymus bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo ligos. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (LR CPK 246 str. 2 d.). Įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad neatvykimas dėl ligos nelaikoma svarbia priežastimi, kad bylos nagrinėjimas būtų atidedamas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (LR CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.).
Kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai (tarp jų ir šaukimai) įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamą dokumentą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (LR CPK 118 str. 2d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas informuodavo atsakovą apie teismo posėdžių laiką ir vietą (b.l. 82), be to, ir pats atsakovas teikdamas teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodydavo, kad apie parengiamąjį teismo posėdį jis žinojo, apie kitų teismo posėdžių laiką ir vietą jam buvo taip pat žinoma (b.l. 70, 89, 91, 98). Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, vadinasi, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos pasinaudoti teise dalyvauti teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas vėl į teismo posėdį neatvyko, taigi darytina išvada, kad atsakovas tokiais savo veiksmais piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir piktybiškai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą.
Nušalinimą byloje gali pareikšti šalys, taip pat ir jų atstovai (LR CPK 68 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu teismas išaiškino šalims, tretiesiems asmenims, jų atstovams procesines teises ir pareigas, nušalinimai byloje nebuvo pareikšti (b.l. 76, 88-90, 96-97). Atsakovo interesams tinkamai atstovavo advokatas, kuris turėjo visas atsakovui suteiktas procesines teises. Todėl atsakovo argumentas, kad jis negalėjo pareikšti nušalinimų teisėjui, prokurorui ar trečiajam asmeniui, kurie, jo teigimu, buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįstas. Be to, atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą taip pat galėjo pareikšti nušalinimą teisėjui, tačiau nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nepasitikėti teisėju, prokuroru ar trečiuoju asmeniui. Taigi, darytina išvada, kad atsakovui reiškiant nepagrįstus nušalinimus tik būtų siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu būtų piktnaudžiaujama procesine teise pareikšti nušalinimą.
Atsakovo argumentai, kad buvo suvaržyta jo teisė išsakyti argumentus, pateikti įrodymus, užduoti klausimus, yra nepagrįsti. Atsakovo interesams atstovavo advokatas, kuris atsakovo vardu galėjo užduoti klausimus proceso dalyviams, išsakyti atsakovo argumentus, pateikti įrodymus. Atsakovas prašė apklausti kaip liudytojus jo vaikus ( b.l. 8-9), atsakovo prašomi liudytojai buvo apklausti (b.l. 96-97). LR CPK 190 str. numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą iškviesti liudytojus, nuo kurių parodymų priklauso teismo sprendimas, tačiau atsakovas nenurodė kokius liudytojus norėjo iškviesti ir apklausti bei kokias reikšmingas bylai aplinkybes jo šaukiami liudytojai galėtų patvirtinti ar paneigti.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atsižvelgė į vaikų interesus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), todėl apeliacinio skundo motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.