Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės UAB „4finance“ ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovams L. K. ir VĮ Alytaus pataisos namams, trečiajam asmeniui L. C., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakyti priimti ieškinį.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip imki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

BPK 115 str. numato du civilinio ieškinio išsprendimo klausimus: 1) kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir 2) kai priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal BPK 115 str. 1 d. nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį, ir tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliam ieškovui teisę į civilio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal BPK 115 str. 2 d. jeigu teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jis gali atmesti ieškinį, jeigu įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba palieka jį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, ir tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas atsakingiems asmenims ir jo išsprendimo klausimas priklauso nuo to, koks nuosprendis yra priimamas - apkaltinamasis ar išteisinamasis, t.y. kol neišnagrinėta baudžiamoji byla ir įstatymo nustatyta tvarka nekonstatuota padaryta nusikalstama veika bei ją padariusių asmenų kaltė, priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio išsprendimas nėra galima.

Iš ieškovės ieškinyje nurodomų aplinkybių ir jos išreikštos pozicijos dėl nemokamo žyminio mokesčio, grindžiant tuo, kad žyminis mokestis už ieškinius dėl galimai nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nemokamas, konstatuotina, kad ieškovė patirtą turtinę žalą iš esmės grindžia ir reikalauja ją atlyginti solidariai iš atsakovų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00792-12.

Priėmus šioje stadijoje ieškovės reiškiamą ieškinį ir jį nagrinėjant civilinio proceso tvarka kol nėra priimtas teismo nuosprendis ir jis nėra įsiteisėjęs, gautųsi tokia teisinė situacija, kad teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį, civilinio proceso tvarka pirmiausi turėtų išspręsti kaltinamųjų kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo klausimus, kuriuos reglamentuoja baudžiamojo proceso nuostatos, kad galėtų išspręsti civilinį ieškinį vadovaujantis BPK 115 str. nuostatomis.

Tokios galimybės spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus civiliniame procese įstatymas nenumato.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą civilinis ieškinys, pareikštas šioje stadijoje, kai dar vyksta ikiteisminis tyrimas, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinys atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d., 1 p.) ir jis su priedais grąžintinas ieškovei.

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Pagal Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališka, o tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl ieškovė pirmiausia turi apsispręsti, kokį civilinių teisių gynybos būdą ji pasirenka ir tik tuomet kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 5 d., 290-291 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „4finance“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams L. K. ir VĮ Alytaus pataisos namams, trečiajam asmeniui L. C., ir jį su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą siųsti ieškovės atstovui advokatui P. A., Advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.