- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- 1-265-416/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Civilinis ieškovas
- P. M., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. M. bei civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1)1999-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojęs iki 2003-05-01) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2000-10-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK (galiojęs iki 2003-05-01) 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Ši bausmė subendrinta su 1999-04-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2003-10-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2005-01-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstamos veikos iš BK (galiojęs iki 2003-05-01) 118 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 3 dalį ir BK (galiojęs iki 2003-05-01) 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant amnestijos institutą paskirta bausmė sumažinta 1/5 dalimi. 2005-02-04 išbrauktas iš įskaitos; 3) 2005-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį 2500 litų bauda, kuri sumokėta 2007-03-16; 4) 2022-01-26 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 164 straipsnį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 2022-11-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2024 m. gruodžio 7 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučio namo kieme, tyčia vieną kartą dūrė P. M. tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu į kairės pusės sėdmenį, tuo padarydamas durtinę pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
A. Č. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas, gyvenantis gretimame bute laiptinėje. Jie pažįstami, santykiai ilgą laiką buvo geri. Jis pats turi mažą šuniuką, kuris kartais garsiai loja. Tą šuniuką turi jau kuris laikas. Anksčiau jis nukentėjusiajam netrukdė. Tačiau nukentėjusiojo šeima susilaukė vaiko. Nuo to momento prasidėjo konfliktai dėl šuniuko. Kaimynas nuolat priekaištaudavo, kad jis garsiai loja, trukdo vaikui miegoti. Tie konfliktai pasidarė nuolatiniai. 2024-12-07, tarp 10-11 val., išvedė į lauką pavedžioti savo šuniuką. Grįžtant iš lauko, laiptinėje susidūrė su nukentėjusiuoju. Jie neprasilenkė ir sudūrė pečiais. Iškart prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktuodami išėjo į lauką prie pat namo laiptinės. Ten žodinis konfliktas ir apsistumdymas tęsėsi. Jis kairėje rankoje laikė šuniuko pavadį, o dešinėje rankoje laikė raktų ryšulį, prie kurio buvo pakabukas. Jis skirtas nagų karpymui, taip pat kartu yra atidarytuvas ir aštri geležtė. Ja ir dūrė konflikto metu nukentėjusiajam į kairį sėdmenį. Viskas įvyko labai greitai. Gailisi dėl nusikaltimo, taip pasielgė, nes konflikto metu pasikarščiavo. Vėliau tas pakabukas kažkur pasimetė, jo neranda, todėl policijai jo nepateikė. Dar ikiteisminio tyrimo metu norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju bei jo atsiprašyti, atlyginti žalą. Tačiau nukentėjęs neįvardijo žalos dydžio, vengė bendrauti. Todėl siuntė savo žmoną pas nukentėjusiojo sutuoktinę, kad sužinoti atlygintinos žalos dydį. Tačiau ji grįžusi pasakė, jo nukentėjusysis nenori jo matyti ir apie nieką kalbėtis. Ligonių kasų ieškinį atlygino. Civilinį ieškinį pripažįsta. Su turtinės žalos dydžiu pilnai sutinka, tačiau prašo mažinti neturtinės žalos dydį, kad jis atitiktų teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. Č. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (laikas, vieta ir būdas – dūrimas aštriu daiktu į kairį sėdmenį) ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei jo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurių matyti, kad 2024-12-07, apie 10.35 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apsirengęs ėjo į lauką. Tuo metu pro laiptinės duris iš lauko pusės įėjo kaimynas A. Č., gyvenantis gretimame bute. Kaltinamasis įėjo į laiptinę užimdamas visą praėjimą ir vedėsi šunį. Tai pamatęs, pasitraukė kuo labiau į dešinę pusę, kad galėtų prasilenkti, tačiau vis tiek su kaltinamuoju susilietė pečiais. Tada kaltinamasis paleido šuniuko pavadį ir atsisuko bei pradėjo žodinį konfliktą, vartodamas necenzūrinę leksiką. Taip prasidėjo žodinis konfliktas. Kaltinamasis atrodė neblaivus, nes kalba buvo nerišli. Kaltinamasis atidarė laiptinės duris ir išėjęs į kiemą liepė ateiti. Jam išėjus, žodinis konfliktas tęsėsi, kaltinamasis pagrasino, jog subadys. Kaltinamasis žodinio konflikto metu rankas laikė striukės kišenėje. Tadas staigiai išsitraukė dešine ranka peilį, kuris buvo juodos spalvos, ir su juo vieną kartą dūrė į kairę užpakalio pusę. Po šio veiksmo nuo nukentėjusiojo pabėgo ir pakeliui paskambino savo broliui ir pasakė, kas atsitiko. Brolis jį pasitiko ir nuvežė į priėmimo skyrių, kur buvo suteikta pagalba. Girdėjo, kaip brolis kalbėjo telefonu su Bendruoju pagalbos centru. Su kaltinamuoju yra konfliktavę ir anksčiau, vienas konfliktas yra buvęs dėl parkavimo vietos kieme, kitas dėl šuniuko (b.l. 5-9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 626/2024 (09), iš kurios matyti, kad P. M. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė pjautinė žaizda kairio sėdmens srityje. P. M. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kietu plokščiu smailiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. P. M. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2024-12-07, galimai nurodytomis aplinkybėmis. P. M. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog 2024-12-07 kreipėsi į priėmimo skyrių, sužalotas peiliu. Kairio sėdmens išoriniame kvadrate apie 2x0,5 cm., aktyviai kraujuojanti durtinė - pjautinė žaizda. Vietinėje nejautroje žaizda revizuota, kanalas nueina įstrižai gilyn apie 6 cm ir pasibaigia minkštuosiuose audiniuose (b.l. 38).
Liudytojo T. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2024-12-07, apie 10.42 val., paskambino brolis P. M. ir pasakė, kad jį padūrė kaimynas. Sužinojęs, kur brolis yra, sėdo į automobilį ir važiavo jo paimt. Pakeliui apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai pamatė brolį, jo kairė koja buvo kruvina. Jį nuvežė į priėmimo skyrių. Kaip ir dėl ko įvyko konfliktas, brolio neklausė, kadangi bendravo su Bendrojo pagalbos centro operatore ir vežė jį skubiai į Marijampolės priėmimo skyrių. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b.l. 54-56).
Liudytojos R. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad dirba Marijampolės AVPK pareigūne. 2024-12-07 gavo pranešimą, kad prie Vytenio gatvėje esančios mokyklos buvo sužalotas žmogus. Atvykus į įvykio vietą nei pranešėjo, nei sužaloto asmens nerado. Vėliau paaiškėjo, kad sužalotą asmenį į ligoninę jau buvo išvežęs brolis. Ten pranešėjas nurodė įtariamo asmens vardą ir pavardę bei gyvenamąją vietą. Nurodė, jog tai yra A. Č. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini). Duris atidarė K. Č. Ji nurodė, kad vyro nematė nuo vakar vakaro, kur jis išėjo, nežinanti. Ji nurodė A. Č. telefono numerį, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Bute įtariamojo nebuvo. Vėliau jo ieškojo aplinkinėse gatvėse, tačiau nerado. Tą pačią dieną, maždaug valanda iki šio įvykio, su kolega vyko Bažnyčios gatve, Marijampolėje, ir lauke, prie lošimo salono ,,A. C.“, matė du stipriai neblaivius asmenis. Kadangi tie vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs į juos tiesiog atkreipė dėmesį. Asmenų nekalbino, tiesiog pravažiavo pro šalį. Kai gavo pranešimą apie įvykį, pagalvojo, kad tai galėjo būti tie asmenys. Todėl po įvykio užsuko į tą patį kazino ir pasiteiravo, ar kazino darbuotoja nematė tokio asmens bei parodė A. Č. fotonuotrauką. Kazino darbuotoja teigė, kad stipriai neblaivų A. Č. paskutinį kartą matė kazino salone apie 9 val. ryto su kitu asmeniu, kurio duomenų nepamena. Kadangi A. Č. kazino nerado, todėl nuvyko dar ir į kitus mieste esančius kazino. Įtariamasis surastas nebuvo. Po to dar kartą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur A. Č. žmona teigė, kad vyriškis grįžęs nebuvo, kur yra šiuo metu nežino. Bute matė mažą šuniuką (b.l. 58-61).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2024-12-07, apie 10.35 val., prie namo (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. Č. žodinio konflikto metu nukentėjusiajam dūrė peiliu vieną kartą į jo kairės pusės sėdmenį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą (b.l. 5-9).
2024-12-07 Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Vytenio g. 16, Marijampolė. Įvykio vietoje matomas penkių aukštų raudonų plytų namas. Į namo kiemą patekus keliuku, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi daug automobilių. Pirmoje namo laiptinėje, kuri dešinėje namo pusėje, matomas trinkelėmis išklotas takelis, vedantis prie rudos spalvos laiptinės metalinių, kodine spyna užrakintų, durų. Šalia jų matomas pilkos spalvos medinis suoliukas. Priekyje (duomenys neskelbtini), stovi pilkos spalvos 5 aukštų namas Nr. (duomenys neskelbtini). Ant (duomenys neskelbtini) namo lauko sienos pritvirtintos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, eksperto rinkinys nenaudotas, daugiau reikšmingų objektų tyrimui nepastebėta (b.l. 21-23, 24-30).
2024-12-07 Tarnybiniu pranešimu, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - daugiabučio namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau kraujo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo, peilis įvykio vietoje taip pat nebuvo rastas (b.l. 33-34).
2025-01-22 Tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo kamerų įrašų, iš kurio matyti, kad buvo susisiekta su asmeniu, atsakingu už vaizdo kamerų, esančių ant namo (duomenys neskelbtini), įrašus. Šis nurodė, kad vaizdo kamerų laukas nefiksuoja vaizdo, esančio ties Vytenio g. 16 namo trečia laiptine (įvykio vietos) (b.l. 92-93).
2024-12-23 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad perklausyti ir stenografuoti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai:
1) garso įrašo skambučio pradžia 2024-12-07, 10:43:31 val., trukmė 1:19 min. Paskambinęs vyras, prisistatė esantis T. M. ir nurodė, kad jo brolį padūrė kaimynas. Bendrojo pagalbos centro operatorė teiraujasi ar pranešėjas yra prie brolio. Pranešėjas nurodo, kad ne, važiuoja pas brolį, nes brolis pats jam paskambino <...>.
2) garso įrašas (ID 95470649238), skambučio pradžia 2024-12-07, 10:59:29 val., trukmė 7:46 min. Skambutis yra pakartotinis. Pranešėjas pokalbyje kalbasi su operatore ir aiškinasi situaciją kur jam reikia vykti. Garso įrašo 1:18 min. operatorė klausia: ,,o tai kaip tas brolis jaučiasi?“, pranešėjas nurodo, jog broliui skauda, dabar atsisėdęs, sąmoningas. Į klausimą, kas padūrė pranešėjo brolį, nurodoma, kad kaimynas A. Č. (žinoma, kad A. Č.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu ko gero galimai neblaivus, padūrė prie laiptinės. Toliau pranešėjas pasakoja operatorei kokiomis gatvėmis vyksta į ligoninę, daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota <...>.
3) garso įrašas (ID 95470649238), skambučio pradžia 2024-12-07, 10:56:35 val., trukmė 0:22 min. Skambutis yra pakartotinis. Pranešėjas tik praneša, kad padūręs žmogus yra girtas ir tarnybos jį važiuoja pasiimti. Pokalbyje tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b.l. 65-68).
2025-01-29 Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad užfiksuota, jog peržiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš lošimų salono ,,A. C.“, esančio (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose užfiksuotas laikas skiriasi 1.30 val. (vėlesnis) nei realus laikas. Pateikti 6 vaizdo įrašai iš lošimų salono ,,A. C.“. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,IP Camera1_Marijampole (LPT)_Marijampole (LPT)_20241207094723_20241207103000_2257142“. Vaizdo įrašo trukmė 42:37 min. Vaizdo įraše nurodyta data 2024-12-07, laikas 9:47:24 val. (realus laikas tos dienos 8:17:24 val.) Vaizdo įraše matomas įėjimas į lošimų salono vidų iš lauko. Matosi dvejos stiklinės, automatiškai besidarinėjančios durys. Vaizdo įrašo 6:52 min. (laikas 09:54:15, realus laikas 8:24:15 val.) matyti kaip iš lošimų salono vidaus patalpų link lauko durų išeidinėja vyriškis apsirengęs tamsiai. Prie lauko durų jau stovi mergina. Vyriškis iš veido bruožų panašus į A. Č.. Vyriškis kalbasi su mergina tarpduryje. Po to ateina dar vienas vyriškis. Visi trys asmenys išeina į lauką parūkyti prie pagrindinių lošimų salono durų. Vaizdo įraše matomi du vyriškiai, iš kurių vienas pagal veido bruožus yra galimai A. Č., svirduliuoja. Vienas iš vyriškių, ne A. Č., matosi galimai yra stipriai neblaivus, nes judesiai nekoordinuoti ir stipriai svirduliuoja į šonus. Vaizdo įraše 11:11 min. (laikas 9:58:35, realus laikas 8:28:35 val.) matyti kaip A. Č. įeina iš lauko į lošimo salono vidų ir eidamas susvirduliuoja į šonus. Vaizdo įrašo 37:20 min. (laikas 10:24:43 val., realus laikas 8.54:43 val.) matyti kaip įtariamasis A. Č. prieina prie lošimų salono išėjimo durų apsisuka ir įeina. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Kituose vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b.l. 71-73).
Tokiu būdu, kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir ištyrus įrodymus, neabejotinai įrodyta, kad A. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2024 m. gruodžio 7 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučio namo kieme, tyčia vieną kartą dūrė P. M. tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu į kairės pusės sėdmenį, tuo padarydamas durtinę pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (laikas, vieta ir būdas – dūrimas aštriu daiktu į kairį sėdmenį). Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys. Kartu teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog durta buvo peiliu. Pats peilis nerastas, todėl nepaneigta kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad durta prie raktų pakabo buvusiu aštriu daiktu. To nepaneigia ir teismo medicinos specialisto išvada. Faktas jog buvo durta ne peiliu, bet tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu, kaltinimo esmės, faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikacijos nekeičia, todėl neužkirto kelio teismui baigti bylos nagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 111,68 Eur civilinis kaltinamojo buvo geranoriškai atlygintas dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl procesas dėl šio ieškovo civilinio ieškinio nutraukiamas.
Civilinio ieškovo P. M. civilinis ieškinys 200 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti įrodytas, pagrįstas kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jautė skausmą, patyrė išgąstį. Turėjo kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą. Todėl reiškia 800 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Įvertinus ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį išgąstį. Kilo įtarimas, jog kaltinamasis siekia jį nuskandinti.
Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Tačiau konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini nemaloniais, tačiau šie išgyvenimai juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų būti įvertinti kaip momentiniai, trumpalaikiai bei iš esmės nesukėlę jokių neigiamų ilgalaikių ar liekamųjų padarinių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, bylose priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiojo prašyta priteisti neturtinės žalos suma yra adekvati ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis dėl nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamajam atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į naują BK 27 straipsnio redakciją (2024-04-025 įst. Nr. XIV-2573 redakcija), kuri lengvina kaltinamojo teisinę padėtį šiuo aspektu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. Č. šalinama.
Kaltinamasis baustas administracine, anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog laisvės apribojimo bausmė, tačiau didesnė nei minimali ir atitinkanti sankcijos vidurkį, kartu su skirtinais įpareigojimais privers kaltinamąjį ateityje laikytis įstatymų, stoti į pasitaisymo kelią. Įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta parinkto dydžio laisvės apribojimo bausmės rūšis yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka nuteistojo asmenybę. Teismas laiko, jog intensyvios priežiūros taikymas kartu su bausme būtų perteklinė priemonė nuteistojo atžvilgiu. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01). Taip pat skirtinas draudimas bausmės atlikimo metu artintis ir bendrauti su nukentėjusiuoju (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 6 dalis).
Esant būtiniems pagrindams ir sąlygoms, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. M. nusikaltimu padarytą 200 eurų turtinę žalą ir visą bausmės atlikimo laiką uždrausti artintis bei bendrauti su nukentėjusiuoju P. M.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. M. nusikaltimu padarytą 200 eurų turtinę žalą ir visą bausmės atlikimo laiką uždrausti artintis bei bendrauti su nukentėjusiuoju P. M..
Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Iš A. Č. P. M. naudai priteisti 200,00 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 800,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 111,68 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.