- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1K-165-387/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo M. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-14 nutarties, kuria M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. įtariamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą (4 veikos), o būtent:
2014-01-23 apie 9.10 val., iš UAB „KIA AUTO" salono, esančio Perkūnkiemio g. 2, Vilniuje, nuo darbo stalo pagrobė J. Č. mobiliojo ryšio telefoną iPhone5, kurio vertė 2200 Lt, su SIM kortele - 20 Lt vertės, tokiu būdu jis padarė J. Č. 2220 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
2014-01-24 apie 8.30 val., iš UAB „Transeurus" patalpų, esančių Laisvės pr. 125, Vilniuje, nuo darbo stalo pagrobė UAB „Transeurus" mobiliojo ryšio telefoną iPhone4, su SIM kortele, tokiu būdu jis padarė UAB „Transeurus" 1800 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
2014-02-03 apie 11.00 val., iš UAB „Finance Valdymo grupė" patalpų, esančių Laisvės pr. 77, Vilniuje, nuo darbo stalo pagrobė O. M. mobiliojo ryšio telefoną iPhone5, kurio vertė 2600 Lt, su SIM kortele - kurios vertė 20 Lt, tokiu būdu jis padarė O. M. 2620 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
2014-02-07 apie 8.20 val., iš ofiso UAB „ALTAS iT" patalpų, esančių Perkūnkiemio g. 3, Vilniuje, nuo stalo pagrobė E. N. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 625, kurio vertė 800 Lt, su SIM kortele - 20 Lt vertės ir USB 4GB atminties kortele - 50 Lt vertės, tokiu būdu jis padarė E. N. 870 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
M. R. laikinai sulaikytas 2014-02-12 (BPK 140 str.). 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu M. R. prašo panaikinti aukščiau nurodytą teismo nutartį. Pažymi, kad byloje esantys duomenys tiesiogiai nepatvirtina, jog jis padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl negalima daryti išvados, jog jis galėjo jas padaryti. Įtariamojo teigimu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų, sankcijoje be laisvės atėmimo, numatytos kitos alternatyvios bausmių rūšys. Pasak M. R., jis turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, tad nėra pagrindo teigti, jog jis bėgs ir slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Įtariamojo manymu, BPK 119 str. numatyti tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo M. R. skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-14 nutartimi paskyręs įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kita bylos medžiaga leidžia manyti, jog M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamojo dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d. d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 str. numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi skyrė įtariamajam M. R. kardomąją priemonę – suėmimą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1p., t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad M. R. įtariamas 4 nusikalstamų veikų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas klausimą dėl suėmimo įtariamajam skyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. R. anksčiau yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jam paskirtos bausmės visiškai neatliko, kadangi 2010-09-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų lygtinai prieš 5 metus 5 mėnesius ir 11 dienų. Taigi M. R. naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laikotarpiu. Apylinkės teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad pastarosios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Įtariamojo nurodytas argumentas, jog būdamas laisvėje jis turėjo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, atmestinas kaip nepagrįstas. M. R. įkaltinamų nusikalstamų veikų pobūdis (nusikalstamos veikos nuosavybei) bei jų periodiškumas leidžia manyti, kad galimai lėšas pragyvenimui įtariamasis gaudavo nusikalsdamas.
Kiti skunde nurodyti argumentai ( jog M. R. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą) nesudaro teisinio pagrindo pakeisti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo M. R. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.