Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., jo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2014-11-29 apie 10.34 val. Kaune, Ateities pl. 46, vairuodamas automobilį Nissan Tiida, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

E. R. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo tuomet, kai jam paskambino iš policijos. Pripažįsta, kad buvo Ateities pl.46, vairavo automobilį atbuline eiga, tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Be to, tuo metu buvo susijaudinęs, nes prieš tai buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis. Ateities pl. 46 ieškojo mašinų remonto dirbtuvių. Vairuoja automobilį 51 metus, su juo važiavo ir jo sutuoktinė. Ji taip pat nejautė jokio kontakto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad iš fotonuotraukų matyti, kad E. R. atbuline eiga labai arti privažiavo prie kito automobilio ir tikrai jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tačiau E. R., turėdamas didelį vairuotojo stažą, būdamas garbingo amžiaus ir puikiai charakterizuojamas, suprasdamas, kad padarė eismo įvykį, būtų nepasišalinęs. Be to, nukentėjusysis E. R. pretenzijų neturi, apgadinimai nežymūs, pastarasis atsiprašė nukentėjusiojo. Pagal ATPK 130 str. 1 d. , pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia , t.y. asmuo, sukėlęs įvykį, tai suprato ir sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str. 1d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Liudytoja Regina L. R. parodė, kad jos sutuoktinis aikštelėje važiavo atbuline eiga, kol apsisuko. Jokio kontakto su kitu automobiliu nei jos vyras , nei ji nejuto. Be to, sutuoktinis buvo susijaudinęs dėl apgadinto priekinio bamperio, kurį apgadino šiek tiek anksčiau. Atplyšusi detalė visą laiką barškėjo, todėl vyko ieškoti remonto dirbtuvių.

Liudytojas J. E. parodė, kad į jį kreipėsi E. R. dėl automobilio priekinės dalies remonto. Automobilį remontavo gruodžio mėnesio pradžioje. Tuo pačiu padažė ir galinio bamperio dešinį šoną.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. R. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, <...>.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>.

Byloje nustatyta, kad E. R. , važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino (ATPK 127 str.2d.), ir neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.1d.). Šios aplinkybės įrodytos 2014-12-06 protokolo duomenimis, tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio duomenimis, kuriame užfiksuota, kad į eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi V. S.. Pastarasis nurodė, kad automobilį paliko aikštelėje Ateities pl.46. Grįžęs po darbo apie 15 val., pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Jis pateikė vaizdo įrašo kopiją ir fotonuotraukas (b.l.2). Iš 2014-12-06 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad E. R. pripažino, kad padarė eismo įvykį, o iš įvykio vietos nuvažiavo, nes tuo metu nepastebėjo savo automobilio apgadinimų. Juos pastebėjo tą pačią dieną (b.l.3). Iš transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto bei fotolentelės nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir kad ši transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 13, 16). Iš transporto priemonės Nissan Tiida, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto išvados bei pridėtos fotolentelės nustatyta, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje ir buvo apgadinta, t.y. įbrėžtas galinio bamperio dešinės pusės kampas (b. l. 14-15). E. R. 2014-11-29 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodo, kad apsisuko, šiek tiek pavažiavęs sustojo, skubotai žvilgtelėjo į savo automobilį, nieko nepastebėjo ir nuvažiavo. Tą pačią dieną pastebėjo dažų nubraukimą , todėl kreipėsi pas pažįstamą meistrą, kuris uždažė nubraukimą (b.l.12). Šias aplinkybes pagrindžia paties E. R. duoti paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojų R. L. R., J. E. parodymai.

Byloje nekyla ginčas, kad E. R. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Byloje kyla ginčas dėl ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas atmeta E. R. gynybinę versiją apie tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nepajautė automobilių kontakto. Nepatikimais įrodymais teismas pripažįsta ir liudytojos R. L. R. parodymus. Ji yra sutuoktinė ir palaiko savo vyro gynybinę versiją, suinteresuota palankia bylos baigtimi. Automobilio VW Golf apgadinimai yra akivaizdūs, tai nėra vien braukimo žymė, o įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, apgadintas priekinis bamperis (b.l.16). Pats E. R. teismo posėdyje, tiek savo paaiškinime nurodė, kad , važiuodamas atbuline eiga, pamatė labai arti stovintį automobilį, todėl stabdė. Nurodė, kad, išlipęs skubotai apžiūrėjo savo automobilį. Automobilių kontaktą akivaizdžiai įrodo ir byloje esanti fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad tarp automobilių nėra tarpo, E. R. automobilis įsirėžęs į automobilį VW Golf (b.l.6). Šioje fotonuotraukoje užfiksuotos automobilių padėtys atitinka nustatytus automobilių apgadinimus. E. R. , išlipęs iš automobilio ir , būdamas patyrusiu vairuotoju, negalėjo nematyti automobilio VWGolf akivaizdžių apgadinimų (b.l.8). Kaip parodė liudytojas J. E., jis padažė ir E. R. automobilio galinio bamperio dešinį šoną. Visi šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų visumą, kuri leidžia teismui konstatuoti, kad E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir, tai suprasdamas, žinodamas, jog privalo pasilikti įvykio vietoje, sąmoningai šios pareigos nepaisė. E. R. ir jo atstovės argumentai, kad E. R. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti , atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant E. R. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

E. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. E. R. pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis E. R. pretenzijų neturi (b.l.33). E. R. puikiai charakterizuojamas (b.l.34-51), nėra linkęs daryti teisės pažeidimus (b.l.22-24), sutuoktinė turi sveikatos problemų (b.l.32). Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, E. R. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 280 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 280 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams .

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.