Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-398-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e1-398-885/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00128-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-398-885/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00128-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąją byla, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2020-11-09, apie 17.00 val., vykdamas krovininiu automobiliu – vilkiku „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį kelyje A3 (Vilnius–Minskas), (duomenys neskelbtini), paslėpęs tarp deklaruoto gabenamo krovinio – durpių, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – 402 500 pakelius cigarečių „Minsk Super Slims“, 274990 pakelius cigarečių „NZ Gold“, 161 000 pakelius cigarečių „Queen Menthole“, 49000 pakelius cigarečių „Minsk SS“, 52 000 pakelius cigarečių „NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir sudarė 3 314 518,50 eurų sumą.

K. V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad dirba Baltarusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju keturis metus. Įmonė užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu, perveža krovinius iš Baltarusijos Respublikos į Europos valstybes. Įmonė turi aštuonias transporto priemones, viena iš jų - krovininis automobilis - vilkikas „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su šia transporto visada važinėja jis, ji jam yra priskirta. Pagal įmonės nurodymą, 2020-11-05 ryte iš Minsko išvyko pasikrauti krovinio – durpių. Šį krovinį turėjo nugabenti į Čekiją. Tą pačią dieną, prieš pietus, buvo pasikrovimo vietoje – (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ši vieta jam žinoma, ne kartą joje yra pasikrovęs krovinius. Šioje vietoje jam visą puspriekabę pakrovė durpių ant palečių. Pakrovime dalyvavo, matė, kaip krovė durpes, jos buvo apvyniotos permatoma plėvele. Išvažiavęs iš pakrovimo vietos, važiavo į Minsko pusę, Glybokoje mieste sustojo degalinėje. 18.00 val. šioje vietoje buvo susitaręs susitikti su asmeniu S., tikslesnių duomenų nežino. Jis yra vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, iki 40 metų. Šį asmenį yra matęs daug kartų vietoje, kurioje krovėsi durpes. Būtent ten jį paskutinį kartą sutikus, jis pasiūlė užsidirbti pinigų, pervežant cigaretes į Lietuvą. Jis pasakė, kad į įtariamojo puspriekabę pakrautų dvi paletes cigarečių ir už tai įtariamasis gautų 800 eurų. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu, apsikeitė telefono numeriais. Jo telefono numerio negali įvardinti, jis nėra įvestas įtariamojo telefone, kurį iš jo paėmė asmens kratos metu. Sutarė, kai jau važiuos krautis krovinio, jam praneš. Taip ir buvo, savo telefonu jam pranešė, kad 2020-11-05 važiuos pasikrauti krovinio ir sutarė, kad susitiks Glybokoje mieste, 18.00 val. degalinėje. Susitikus degalinėje, įtariamasis jam davė savo transporto priemonę, kad į ją pakrautų cigaretes, pats liko degalinėje, kavinėje. Kažkur po 3 val., apie 21.00 val., jam šią transporto priemonę grąžino. S. pasakė, kad įtariamasis, pervažiavęs Lietuvos pasienį, lauktų „D.“ aikštelėje, ten turėjo jį pasitikti, ir ten jam būtų sumokėję. 2020-11-06, apie 01.00 val. buvo Baltarusijos pasienyje, buvo labai ilga eilė ir ten muitinėje buvo tik 2020-11-08, apie 13.00 val., Baltarusijos Respublikos muitinėje jo krovinio netikrino. Apie 15.30 val. buvo Lietuvos teritorijoje. Maždaug po valandos per langelį atsitiktinai pasitaikiusiam muitininkui, kuris buvo laisvas, padavė krovinio įforminimui dokumentus – pasą, transporto priemonės dokumentus, leidimą gabenti krovinį. Muitinės inspektorius jam pasakė, kad reikės vykti į rentgeną ir atlikti fitosanitarinį tikrinimą. Visų pirma pasakė, kad važiuotų į fitosanitarijos aikštelę. Tada jis pėsčiomis nuėjo iki fitosanitarijos aikštelės, pamatė, kad ten didelė transporto priemonių eilė, nusprendė pavažiuoti šiek tiek į priekį, kad netrukdytų kitoms transporto priemonėmis, nes per jį niekas negalėjo pavažiuoti. Pavažiavęs į priekį pamatė, kad yra arčiau rentgeno, todėl nusprendė visų pirma ten nuvažiuoti. Eilėje ten pralaukė apie aštuonias valandas. Apie 02.00 val. nakties buvo rentgene. Peršvietus jo transporto priemonę, į tą vietą, kur švietė jo transporto priemonę, atėjo muitininkė, paklausė, ką veža, atsakė, kad durpes. Tada liepė atidaryti duris, jis atidarė, ji pažiūrėjo ir iškart jas uždarė. Tada kartu su ja nuėjo iki jos darbo vietos, ji jam atidavė CMR, daugiau nieko nesakė, nei kur važiuoti, nei ką daryti. Žinodamas, kad jam reikia atlikti fitosanitarinį tikrinimą, nuėjo pėsčiomis iki fitosanitarijos aikštelės. Fitosanitarijos postas liko prieš rentgeną, todėl ten buvo nepatogu važiuoti su transporto priemone. Prieš tai transporto priemone atbulas privažiavo arčiau muitinės tikrinimo vietos, kur pateikė dokumentus. Fitosanitarinis tikrinimas užtruko kokias penkias minutes, eilių nebuvo. Tada jis nuėjo su dokumentais prie muitininko, prie to paties langelio, prie kurio prieš tai buvo priėjęs. Prie šio langelio muitininko, kuriam padavė dokumentus, nebebuvo. Jis pasakė, kad yra po rentgeno. Ten buvęs muitininkas pasakė, kad po rentgeno visus dokumentus tvarko pamainos viršininkas prie pirmojo langelio. Nuėjęs prie pirmo langelio, padavė ten buvusiam muitininkui dokumentus - CMR, sąskaitą-faktūrą, fitosanitarijos tikrinimo aktą, pasakė, kad yra po rentgeno, viską atlikęs. Tada muitininkas pasakė, kad eis uždėti plombos. Nuėjo kartu su juo prie puspriekabės, muitininkas uždėjo plombą, puspriekabės prieš tai neatidarė, krovinio netikrino. Tada grįžo prie langelio, baigė įforminti krovinį ir grąžino jam visus dokumentus. Muitinės pareigūnai, kurie formino jo krovinį, bei moteris iš rentgeno, jam nepažįstami. Susiforminęs išvyko į D. aikštelę, kur jį turėjo pasitikti nepažįstami asmenys. Stovėjo, laukė, ir atvažiavo muitinė, vėl parvarė jį atgal į postą. Poste patikrino fiziškai krovinį, išėmė iš puspriekabės galo dvi paletes durpių, ten iškart pasimatė visai kitoks krovinys. Iškart suprato, kad ten cigaretės. Kaip sakė S., kad ten bus tik dvi paletės cigarečių, nežinojo tikslaus kiekio ( b. l. 140-142; 146-147).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste inspektore – rentgenologe. Pagrindinė jos darbo funkcija yra rentgeno kontrolės sistema skenuoti transporto priemones ir analizuoti vaizdus nuskenavus transporto priemones. Dirba pamainomis, kas ketvirtą pamainą. Darbo vietos būna įvairios, priklauso nuo pamainos viršininko sudaryto darbo grafiką. Apie savo konkrečią darbo vietą sužino iš vakaro, prieš pamainą. 2020-11-08, 08.00 val. pradėjo savo pamainą, baigė 2020-11-09, 08.00 val.. Tą pamainą jos darbo vieta buvo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame kelyje A3 (Vilnius–Minskas), (duomenys neskelbtini). Tą dieną prie rentgeno buvo labai didelė eilė, kadangi daugeliui transporto priemonių, vykusių per valstybės sieną, sistema rodė raudonąjį kanalą su transporto priemonių skenavimu rentgeno kontrolės sistema. Apie 02.00 val. prie rentgeno STOP linijos sustojo krovininis automobilis – vilkikas „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, kaip įprastai, priėjo prie langelio ir pateikė krovinio gabenimo važtaraštį (CMR), visi kiti dokumentai buvo likę pas posto pareigūną, nors paprastai jiems posto pareigūnas turėtų pateikti ir transporto priemonės dokumentus. Paėmusi CMR, davė jam pasirašyti Susipažinimo su atmintinėje vairuotojui esančia informacija registracijos žurnale. Šiame žurnale vairuotojas pasirašo, jog susipažįsta su skenavimo tvarka bei nurodo savo ir transporto priemonės duomenis, krovinį. Tada ji jam pasakė važiuoti į rentgeno angarą. Jis įvažiavo, paliko transporto priemonę ir sugrįžo prie langelio į patalpą, kur laukia visi vairuotojai, kai skenuoja transporto priemonę. Praskenavus transporto priemonę, analizavo vaizdą. Pradėjus analizuoti vaizdą pastebėjo, kad galimai jo puspriekabėje yra nedeklaruotų prekių. Vaizdas buvo nevienalytis, nors CMR buvo parašyta, kad krovinys yra ant palečių, tačiau vaizde matėsi tik dvi paletės puspriekabės gale, o toliau krovinys be palečių. Tada vairuotojo paklausė, ar jo krovinys yra vienodas, jis į tą klausimą neatsakė. Tada jam pasakė, kad eis prie puspriekabės pasižiūrėti krovinio. Nuėjus į angarą, vairuotojas atidarė puspriekabę, krovinys buvo užkrautas iki lubų, todėl nebuvo įmanoma pamatyti, kas yra už tų dviejų palečių. Tada vairuotojui pasakė ateiti atsiimti CMR ir, atidavus jį, vaizdų analizavimo sistemoje „BAXE“ pažymėjo, kad šiam kroviniui reikalingas fizinis tikrinimas ir prirašė prierašą „Tikrinti krovinį vizualiai. Iškraunant dvi paletes nuo galo“. Ši sistema yra sujungta su RIKS sistema, todėl šis jos atžymėjimas ir prierašas tiesiogiai nukeliauja į šią sistemą, kuria naudojasi posto pareigūnai, formindami krovinį. Atidavus vairuotojui CMR, vairuotojas išvažiavo iš rentgeno angaro ir tuo jos darbas su šia transporto priemone užsibaigė. Matė, kaip vairuotojas išvažiavo iš angaro ir atbulas privažiavo prie krovinių automobilių importo aikštelės, kuri yra ant paaukštinimo, lyginant su rentgeno angaru. Tai matydama suprato, kad vairuotojas su tuo CMR nueis prie muitininko, posto pareigūnas pamatys jos siųstą pranešimą ir jie važiuos į detalaus tikrinimo angarą fiziškai iškrauti nurodytas paletes, nes tokia yra tvarka. Be to, vairuotojui ji ir pasakė taip daryti. Taip pat gali pasakyti, kad fiziškai neturėjo pateikti jokių dokumentų posto pareigūnui, kadangi jai nei vairuotojas, nei posto pareigūnas jų nepateikė. Kaip sakė, iš vairuotojo gavo tik CMR, nors paprastai jie turi ir transporto priemonės dokumentus. Praskenavus transporto priemones, nepriklausomai nuo rezultatų, transporto priemonės dokumentus fiziškai nuneša posto pareigūnams. Šiuo atveju praėjus kažkur 5 -10 min. po jos skenuotos transporto priemonės išvažiavimo iš angaro, vietiniu laidiniu telefonu, trumpuoju numeriu 612, ji paskambino į importo postą, papildomai informuojant, kad šią transporto priemonę reikia fiziškai patikrinti, pažymėjo, kad ten tikrai bus cigaretės. Atsiliepė muitinės pareigūnas, lygtai D., pavardės neprisimena. Jis sakė, kad perduos, paminėjo, kad ką tik atėjo. Nežino, iš kur jis atėjo, ji jo ir neklausė. Tuo pokalbis ir užsibaigė. Darbo eigoje, sistemoje „BAXE“ pažiūrėjo, ar ši transporto priemonė vis dar yra fizinio tikrinimo skiltyje, jos jau ten nebuvo. Tad atsidarė RIKS sistemą ir joje buvo parašyta, kad transporto priemonė patikrinta su atsakymu „neatitikimų nenustatyta“. Tuo metu ji ėjo prie telefono vėl skambinti į importo postą pasiteirauti, kaip įvyko tas tikrinimas, kas ten buvo rasta. Tuo metu jai kaip tik paskambino iš posto, tai buvo posto pareigūnas V. M., ir ji jo pasiteiravo dėl tos transporto priemonės. Jis atsakė, kad patikslins informaciją, nes šios transporto priemonės forminimą vykdė ne jis. Toliau su V. M. bendravo tiesiogiai, jis kaip tik buvo atėjęs į detalaus tikrinimo angarą, iš jo sužinojo, kad ta transporto priemonė išvažiavo iš posto be fizinio tikrinimo. Jis pasakė, kad apie įvykį informavo savo pamainos viršininką, o tada nuo savęs rentgenologai informavo Vilniaus teritorinės muitinės budintį asmenį, kad imtųsi veiksmų, siųstų mobilią grupę ieškoti transporto priemonės Lietuvos teritorijoje. Toliau, kiek jai žinoma, apie 06.00 val. šią transporto priemonę atrado UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje ir ji buvo grąžinta į postą. Apie 06.30 val. buvo atliktas krovinio fizinis tikrinimas, ji dalyvavo tikrinime. Nuėmus dvi paletes durpių pasimatė visai kitos rūšies krovinys, kuris nebuvo ant palečių. Šis krovinys buvo apvyniotas juodos spalvos plėvele. Tą plėvelę praplėšė, pasimatė dėžės. Praplėšę dėžes, pamatė cigaretes. Vairuotojas buvo nustebęs, sakė yra šoke. Po to apie įvykį posto pamainos viršininkas informavo Muitinės kriminalinę tarnybą. Taip pat nori papildyti, kad jie negalime skenuoti transporto priemonės, kol ji nėra užregistruota sistemoje „Baxe“, tą registraciją padaro posto pareigūnas RIKS sistemoje paspausdamas „Skenuoti“. Paprastai tą registraciją posto pareigūnas padaro iškart, kai pradeda forminti krovinį ir mato, jog reikalingas rentgenas. Tačiau tokiu atveju jie turi šią transporto priemonę praskenuoti per 2 val., jeigu to nepadaro, tada sistema automatiškai nusiunčia atsakymą, kad rentgenologų vietoje nėra. Tada vėl iš naujo posto pareigūnas turi sistemoje paspausti „Skenuoti“ su kodu „Pakartotinis skenavimas“. Kadangi pastaruoju metu yra labai didelės eilės prie rentgeno, prašo posto pareigūnų šią registraciją padaryti vėliau. Šiuo atveju krovininio automobilio su nedeklaruotu kroviniu registracija skenavimui buvo padaryta transporto priemonei atvykus prie STOP linijos. Tiesiog, eidama pro eilę transporto priemonių prie rentgeno, užsirašė trijų transporto priemonių valstybinius numerius ir, nuėjusi prie pirmojo langelio krovininių automobilių importo aikštelėje, padavė aikštelės vyresniajam, kad sistemoje atžymėtų šių transporto priemonių registraciją skenavimui. Tuo metu aikštelės vyresnysis buvo D. K., jo asmeniškai nepažįsta, žinau tik kaip kolegą, daugiau iš matymo. Po to tik sužinojo, kad jis būtent ir išleido transporto priemonę iš posto be fizinio patikrinimo. Taip pat gali pasakyti, kad muitinės inspektoriaus R. G. nepažįsta, jeigu pamatytų, galbūt žinotų iš matymo (b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyresniuoju inspektoriumi. Atlieka kelio poste pravažiuojančių transporto priemonių muitinį tikrinimą. Dirba pamainomis, kas ketvirtą parą. 2020-11-08, 8.45 val. pradėjo savo darbo pamainą, darbą baigė 2020-11-09, 09.00 val.. Šią pamainą buvo paskirtas dirbti atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių (importo) aikštelėje. Šioje aikštelėje ant pakylos yra namelis su muitinės pareigūnų darbo vietomis. Darbo vietų yra daug, bet tikslaus skaičiaus negali įvardinti. Jis dirbo namelio patalpoje, pačioje pradžioje prie pirmojo langelio, arčiau muitinės administracinio pastato. Langelis yra nukreiptas į išvažiuojančių transporto priemonių iš Lietuvos Respublikos aikštelę. Šią patalpą ir vietą pasirinko atsitiktinai, kur buvo laisva. Kaip ši vieta tiksliai yra pažymėta, nežino. Šioje patalpoje dirbo trys inspektoriai, be jo dar buvo V., jos tikslesnių duomenų nežino, ir E. V.. Per praeitą pamainą asmeniškai įformino apie 90 krovinių, todėl krovininio automobilio – vilkiko „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu – durpėmis, neprisimena. Paaiškina, kad 2020-11-09, apie 07.00 val. į jo darbo vietą atėjo kolega V. M. ir pasakė, kad liudytojas rašytų paaiškinimą. Jis nelabai suprato, ką jis turi omenyje, paprašė paaiškinti detaliau. Jis pasakė, kad krovininis automobilis – vilkikas „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kroviniu – durpėmis buvo įformintas neatlikus detalaus krovinio patikrinimo ir išleistas į Lietuvos teritoriją, nors rentgenas nurodė patikrinti, o vėliau jį grąžinus atgal į postą, buvo surastos cigaretės. Būtent tik tuo metu, ryte, sužinojo apie visą šią situaciją. Nei jam kažkas skambino dėl šio krovinio, nei su kuo kalbėjo apie tai. Taip pat kolega pasakė, kad krovinio įforminimą pradėjo liudytojas, o baigė kolega D. K.. Tada kartu su V. atsidarė RIKS sistemą, pasižiūrėti detaliau. Sistemoje pamatė, kad 17.15 val. liudytojas pradėjo šios transporto priemonės forminimą, tačiau nei šios transporto priemonės, nei vairuotojo neprisiminė. Taip pat neprisimena, kokius dokumentus jis jam pateikė krovinio įforminimui. Sistemoje matė, kad šiai transporto priemonei buvo priskirtas geltonas ir raudonas kanalas. Prie geltonojo kanalo buvo nurodyta, kad transporto priemonei reikalingas fitosanitarinis tikrinimas, o raudoname – transporto priemonės skenavimas rentgeno kontrolės sistema. Tokiu atveju vairuotoją jis turėjo visų pirmą nusiųsti į fitosanitarijos postą ir, jam grįžus su dokumentais iš fitosanitarijos tikrinimo, sistemoje atžymėti, kad geltonos kanalas užbaigtas ir pervesti tikrinimą į raudonąjį kanalą. Kadangi šiuo atveju buvo nurodyta transporto priemonę skenuoti, jis turėjo šią transporto priemonę, pervedus į raudonąjį kanalą, sistemoje paspausti „Skenuoti“, kas reiškia, jog rentgenologai matytų, kad ši transporto priemonė yra užregistruota sistemoje skenavimui. Šiuo atveju, kaip matė iš sistemos, jis tik pradėjo įforminimą, o užbaigė kolega. Taip atsitiko todėl, kad prieš vidurnaktį liudytojas išėjo poilsio. Prieš išeidami poilsio, kaip visada, aikštelės atsakingam asmeniui jie nuneša dokumentus, kurių įforminimai nėra baigti. Šiuo atveju, krovininių automobilių importo aikštelės vyresnysis buvo D. K., jo darbo vieta buvo namelio paskutinėje patalpoje, link išvažiavimo į postą. Jis sėdėjo prie langelio, kuris yra nukreiptas į rentgeną. Kaip įprasta, šioje patalpoje dokumentus padėjo ant stalo, kuris yra netoli jo darbo vietos. Šioje vietoji visi palieka dokumentus, kur nėra baigtas įforminimas ir tuo metu ten buvo dokumentų. Kiek pamena, kai nunešė dokumentus, D. K. patalpoje buvo. Dabar pamena, kad nešė tik vieną pasą, dabar supranta, kad šis pasas buvo galimai to vairuotojo, pas kurį buvo aptiktos cigaretės. Neprisimena, ar pase buvo transporto priemonės dokumentai, bet atrodo, kad nebuvo, nunešė tik pasą. Su D. nieko nekalbėjo, padėjo dokumentus ir išėjo. Iš poilsio grįžo kažkur 03.10 val., šiek tiek paprašė kolegų ilgiau pailsėti, nes po pamainos tolimas kelias iki Druskininkų. Taip pat gali pasakyti, kad laidinis telefonas krovininių transporto priemonių importo aikštelėje, namelyje, yra tik vienas. Jis yra patalpoje, namelio gale. Ši patalpa su muitinės pareigūnų darbo vietomis yra link išvažiavimo, šalia yra patalpa, kurioje sėdi aikštelės vyresnysis. Kas patalpoje, kurioje yra telefonas, tuo metu dirbo, nežino. Taip pat gali paaiškinti, kad peršvietus transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema, jeigu neatitikimų nenustatyta, vairuotojas grįžta su dokumentas pas posto pareigūną baigti forminimo. Jeigu rentgenologams kyla abejonių dėl krovinio patikimumo, tada posto pareigūnas eina detaliai krovinio patikrinti į detalaus tikrinimo angarą. Tokiu atveju pats vairuotojas ateina ir pasako, kad reiks transporto priemonę tikrinti, kartais rentgenologai paskambina ir praneša, arba ateina iki posto ir informuoja juos. Žinoma, visada apie skenavimo rezultatus pažiūri sistemoje. Paprastai, kai siunčia transporto priemones į rentgeną, vairuotojui grąžina krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) ir transporto priemonės dokumentus. Pasą visada pasilieka, kad vairuotojas sugrįžtų, jo jam neduoda, kai atliekamas fitosanitarinis tikrinimas ar kai transporto priemonė skenuojama. Kaip sakė, neprisimena, ar būtent šiam vairuotojui, pas kurį buvo aptiktos cigaretės, atidavė transporto priemonės dokumentus, bet taip galėjo būti (b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Z. V. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste pamainos viršininku. Pagrindinė jo funkcija – organizuoti pamainos darbą. 2020-11-08, 09.00 val. jo pamaina darbą pradėjo, 2020-11-09, 09.00 val. darbą pabaigė. Apie 03:00 val. buvo įformintas krovininio automobilio – vilkiko „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentas krovinys – durpės. Šitą krovininį automobilį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo įformintas ir išleistas toliau važiuoti be detalaus patikrinimo, nors, pagal RIKS sistemą bei rentgenologų nurodymus, krovinį reikėjo patikrinti fiziškai. Aiškinantis šią situaciją buvo nustatyta, kad muitinės inspektoriui R. G. visą parą dirbant atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovinių automobilių importo aikštelėje, apie 17.00 val. Baltarusijos Respublikos pilietis V. V. pateikė krovininio įforminimui reikalingus dokumentus – sąskaitą – faktūrą, leidimą gabenti krovinį, CMR, pasą, transporto priemonės dokumentus. Muitinės inspektorius R. G. pateiktus vairuotojo duomenis suvedė į sistemą, ir sistema parodė patikrinimo būdus 707 ir 690. Kodas 707 reiškia – detalus fizinis tikrinimas, bei 960 – fitosanitarinis tikrinimas. Prie 707 kodo dar buvo prirašyta papildomai, kad transporto priemonę reikia peršviesti rentgeno kontrolės sistema. Pastarasis muitinės inspektorius 17.17 val. visų pirma vairuotoją išsiuntė į fitosanitarinį tikrinimą, kadangi tokia yra praktika, jog prieš detalų patikrinimą turi praeiti fitosanitarinį patikrinimą bei taip yra patogiau, nes iš rentgeno sudėtinga nuvažiuoti iki fitosanitarijos aikštelės. Kaip pats muitinės inspektorius sakė jam, tuo jo darbas su šiuo kroviniu užsibaigė, nes, nesulaukęs vairuotojo, jo dokumentus perdavė savo kolegai D. K., dirbusiam prie langelio A, kuris buvo atsakingas už krovininių automobilių importo aikštelę, ir išėjo ilsėtis. Priduria, kad jo poilsis grafike buvo numatytas nuo 01.00 val. iki 02.00 val.. Poste yra tokia tvarka, kad kai muitinės inspektorius išeina ilsėtis ir jis nėra baigęs forminti krovinių, pavyzdžiui, išsiuntęs fitosanitariniam tikrinimui ar į rentgeną transporto priemones, tuos dokumentus perduoda atsakingam už aikštelę asmeniui, paaiškina jam situaciją, kur krovinys nusiųstas. Pamainoje visada yra paskirtas žmogus, kuris atsakingas už savo aikštelę, ar tai būtų krovininių automobilių importo aikštelė, lengvųjų automobilių aikštelė ar eksporto aikštelė. Taigi, šiuo atveju, kiek jam žinoma, muitinės inspektorius D. K., gavęs dokumentus iš kolegos R. G., baigė forminti šį krovinį, t.y. grįžus vairuotojui po fitosanitarijos tikrinimo, nusiuntė jį į rentgeną ir, po rentgeno sugrįžus vairuotojui, sistemoje užbaigė muitinės procedūrą tranzitą, nurodydamas, kad neatitikimų nenustatyta, nors sistemoje buvo nurodymai iš rentgenologų, jog krovinį reikia patikrinti vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo. Taip pat pastarasis muitininkas užplombavo transporto priemonę, uždėjo plombą Nr. (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti, kodėl D. K. ignoravo šį nurodymą ir be patikrinimo išleido transporto priemonę su kroviniu toliau važiuoti į Lietuvos Respubliką. Apie 04.10 val. jam paskambino muitinės inspektorius V. M., kuris dirbo krovininių automobilių importo aikštelėje ir informavo, kad su rentgeno inspektoriais negali surasti krovininio automobilio, kuris turėjo būti detaliai patikrintas, paprašė jo nurodyti šio automobilio numerius. Tada jis šios transporto priemonės numerius suvedžiau į RIKS sistemą ir pamatė visą krovinio forminimo istoriją, bei tai, kad 02:58 val. transporto priemonės forminimas užbaigtas ir ji išleista. Tada iškart pradėjo skambinti rentgeno inspektoriams, aiškintis situaciją. Kalbėjo su rentgenologe J., vardo neprisimena, ji paaiškinto, kad, peršvietus šią transporto priemonę, puspriekabės gale matėsi, kad galimai tik dvi paletes yra deklaruoto krovinio, o už jo visa puspriekabė cigarečių. Taip pat išsikvietė muitinės inspektorių D. K., kad paaiškintų, kaip čia viskas įvyko, kad jis išleido krovinį jo detaliai netikrinęs. Jis stovėjo galvą nuleidęs, nieko negalėjo paaiškinti, sakė sako nežino, kaip taip galėjo atsitikti. Tada pradėjo visiems skambinti – Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui, Policijai dėl krovinio sulaikymo ir grąžinimo į postą detaliam tikrinimui. Papildomai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kuri yra netoli posto. Po kiek laiko jam šios aikštelės budėtojai patvirtino, kad jų aikštelėje yra ieškoma transporto priemonė. Jis kartu su pasienio pareigūnu ir D. K. nuvyko į šią aikštelę. Nuvykus ten iškart vairuotojo paprašė atidaryti puspriekabę, atidarius puspriekabę, pašvietus žibintuvėliu, po paletėmis pasimatė prekės be padėklų, jos buvo aptrauktos juoda plėvelė ir skyrėsi nuo durpių. Kilo įtarimas, kad ten tikrai gali būti cigaretės. Paėmė iš vairuotojo krovinio dokumentus ir transporto priemonė sėkmingai buvo atlydėta į postą ir apie 07.00 val. buvo atliktas krovinio detalus patikrinimas. Kaip ir rentgenologė sakė, išėmus dvi paletes durpių, ant palečių buvo sukrautos dėžės. Tos dėžės buvo apvyniotos juodos spalvos plėvele. Vairuotojas dalyvavo patikrinime, nieko nekomentavo. Apie įvykį iškart informavo Muitinės kriminalinę tarnybą (b. l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Atlieka kelio poste pravažiuojančių transporto priemonių muitinį tikrinimą. Dirba pamainomis, kas ketvirtą parą. 2020-11-08, 8.45 val. pradėjo savo darbo pamainą, darbą baigė – 2020-11-09, 09.00 val. Šią pamainą buvo paskirtas dirbti atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių (importo) aikštelę, buvo paskirtas vyresniuoju, t. y. atsakingas už šią aikštelę. Jo darbo vieta buvo namelio paskutinėje patalpoje, link išvažiavimo, prie langelio, kuris yra nukreiptas į rentgeną. Ši vieta išskirta inspektoriui, atsakingam už aikštelę. 2020-11-09, apie 02.45 val. prie langelio priėjo vairuotojas, kuris jam pateikė techninius pasus ir krovinio gabenimo važtaraštį (CMR). Vairuotojas pasakė, kad grįžo po rentgeno. Tada pradėjo ieškoti jo asmens dokumento, jį rado ant stalo, kuris yra netoli jo darbo vietos. Ant šio stalo visi inspektoriai prieš išeidami ilsėtis ar keisdami darbo vietą poste palieka dokumentus krovinių, kurių nebaigė įforminti. Tada kaip įprastai, atsidarė sistemą „RIKS“, kurioje pasižiūrėjo tikrinimo rezultatus. Šioje sistemoje sukrenta visi atlikti transporto priemonės tikrinimai. Vizualiai pasižiūrėjo ir pamatė kodus T01 ir T05. T01 kodas reiškia, kad neatitikimų nenustatyta, o kodas T05 – nustatyti neatitikimai ir dar prie jo būna paaiškinimas. Tuo metu pagalvojo, kad T01 tikrinimas yra rentgeno atsakymas, o T05, reiškia, kad „skenavimas neįvyko, nes rentgenologo nebuvo darbo vietoje“. Taip pagalvojo todėl, kad rentgenologai gali skenuoti transporto priemonę tik tada, kai posto pareigūnas sistemoje paspaudžia „Skenuoti“ ir jeigu rentgenologas per dvi valandas nenuskenuoja tos transporto priemonės, jiems ateina kodas T05 ir prie jo būna prierašas „skenavimas neįvyko, nes rentgenologo nebuvo darbo vietoje“. Tokiu atveju posto pareigūnas vėl pakartotinai spaudžia „Skenuoti“. Ir taip dažnai būna, nes labai daug transporto priemonių yra skenuojama ir rentgenologai nespėja nuo jų užsiregistravimo sistemoje skenavimui per tas valandas visas transporto priemones praskenuoti. Tada buvo pavargęs, buvo nakties metas ir neatidžiai pažiūrėjo į šį kodą ir jo prierašą. Pagalvojo, kad kodas T05 nurodytas dėl to, kad iš pirmo karto nepavyko praskenuoti transporto priemonės, o ne dėl to, kad ten yra pastebėtos nedeklaruotos prekės ir reikia jas fiziškai patikrinti. Šiuo atveju tikrai neatidžiai pasižiūrėjo tuos tikrinimo rezultatus. Taip pat gali pasakyti, kad raudonam kanalui yra priskirtas rentgeno skenavimas. Raudonas kanalas galimas tik tada, kai yra uždaromas geltonas kanalas. Šiuo atveju vairuotojo transporto priemonei ir kroviniui - durpėms buvo priskirtas geltonas – fitosanitarinis tikrinimas ir raudonas kanalas – skenavimas rentgenu. Jis turėjo visų pirma uždaryti geltoną kanalą, ir tik tada pervesti į raudonąjį. Paprastai vairuotojai su dokumentais grįžta po fitosanitarijos tikrinimo ir tada uždaromas geltonas kanalas, po to siunčiamas jis į rentgeną. Kaip šiuo atveju buvo, jis nežino, neprisimena, šitas vairuotojas jam išvis neužsifiksavo. Taigi, patikrinęs RIKS sistemoje, pabaigė įforminti krovinį. Šį įforminimą 2020-11-08, 17.15 val. pradėjo kolega R. G.. Prieš išeidamas ilsėtis, tai buvo prieš 00.00 val., nebaigtų įforminti krovinių dokumentus padėjo ant jau jo minėto stalo, kur visada paliekami tokie dokumentai. Iš poilsio jis grįžo kažkur 03.00 val.. Jis pasiprašė jo šiek tiek pailsėti ilgiau, nes jis iš Druskininkų ir po pamainos laukia ilgas kelias namo. Tęsiant toliau, šiai transporto priemonei su kroviniu – durpėmis buvo nurodytas geltonas ir raudonas kanalas. Jo kolega šitą vairuotoją nusiuntė į fitosanitarijos postą fitosanitariniam tikrinimui ir po to į rentgeną. Tokia eilės tvarka, kaip jau sakė, yra dėl to, kad pirma turi būti įvykdytas geltonas kanalas, o po to – raudonas. Kokius kolega vairuotojui grąžino dokumentus, jis nežino, bet paprastai grąžina CMR ir techninius pasus, arba tik CMR, o po to, kai grįžta iš fitosanitarijos posto, duoda techninius pasus ir sako važiuoti į rentgeną. Labai įvairiai būna. Kaip šiuo atveju buvo, nežino, bet vairuotojas, priėjęs prie langelio turėjo ir CMR ir techninius pasus. Pabaigęs krovinio įforminimą, kartu su vairuotoju nuėjo prie puspriekabės, uždėjo plombą. Puspriekabės neatidarinėjo, nes paprastai neatidarinėja po rentgeno, kai neatitikimų nenustatyta, o šiuo atveju jis taip ir manė, kad viskas tvarkoje su šiuo kroviniu. Atidavė vairuotojui dokumentus ir išleido jį. Ir tada jis išėjo ilsėtis. Apie 04.00 val. jam paskambino pamainos viršininkas ir pasakė, kad rentgenologai ieško tos transporto priemonės, paklausė kokia situacija. Pamainos viršininkas pasakė, kad rentgenologai, peršvietę transporto priemonę pastebėjo, kad ten gali būti ne tik deklaruotas krovinys durpės, bet ir kažkas nedeklaruoto, galimai cigaretės. Po to visais įmanomais būdais ieškojo tos transporto priemonės ir, kažkur apie 5.00 val., ją rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Jis su pamainos viršininku ir pasienio pareigūnu nuvažiavo iki tos aikštelės. Vairuotojo paprašė atidaryti puspriekabę ir, atidarius ją, pamatė, kad už priekyje esančių palečių yra visai ne paletės, o kitas krovinys. Tada transporto priemonę grąžino į postą ir transporto priemonė buvo detaliai patikrinta. Apie 07.00 val. transporto priemonė detalaus tikrinimo angare buvo patikrinta. Ištraukė pirmas paletes durpių iš puspriekabės galo ir tada pasimatė kitas krovinys - juodos spalvos plėvele apvyniotos dėžės. Praplėšė plėvelę, tada dėžes ir jose aiškiai matėsi cigaretės. Iškart apie įvykį buvo informuota Muitinės kriminalinė tarnyba. Taip pat gali pasakyti, kad jam nei prieš šio krovinio forminimą, nei kai formino šį krovinį niekas neskambino ir nesakė, kad patikrintų šitą krovinį. Namelyje yra vienas telefonas, bet jis yra kitoje patalpoje, nei buvo jo darbo vieta (b. l. 112-114).

2020-11-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis kelyje A3 (Vilnius–Minskas), (duomenys neskelbtini). ir įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – transporto priemonė (krovininis automobilis), krovinys ir cigaretės. Apžiūros metu nustatyta, kad krovininio automobilio – vilkiko „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje tarp deklaruoto krovinio – durpių, buvo paslėptos akcizais apmokestinamas prekės – cigaretės (b. l. 9-15).

2020-11-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad krovininio automobilio – vilkiko „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje buvo paslėptos akcizais apmokestinamas prekės – cigaretės: 402 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 274 990 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 161 000 pakelių cigarečių „Queen Menthole“, 49 000 pakelių cigarečių „Minsk SS“, 52 000 pakelių „NZ Black“ (b. l. 25-43).

2020-11-16 Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 63 nustatyta, kad 402 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 274 990 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 161 000 pakelių cigarečių „Queen Menthole“, 49 000 pakelių cigarečių „Minsk SS“, 52 000 pakelių „NZ Black“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sulaikymo dienai, t.y. 2020-11-08 yra 3 314 518,50 Eur (b. l. 48-49).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. yra kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

P. V. V. parodymai, liudytojų parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad nusikalstama veika įvykdyta nepateikiant gabentų cigarečių muitinės kontrolei, nes cigaretės buvo slepiamos tarp gabenamo krovinio (durpių) V. V. vairuotos transporto priemonės „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gabentų cigarečių pakelių vertė (apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus mokesčius) sudaro 3 314 518,50 Eur ir yra ženkliai didesnė nei 250 MGL (12 500 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog V. V. padarė jam inkriminuotą BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. V. V. sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 183-185).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), V. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nustatyta, kad V. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstama veika tyčinė, baigta, asmuo anksčiau nėra teistas (b. l. 123), baustas administracine tvarka (b. l. 124-125), dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, yra vedęs. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis už vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos 402 MGL (20 100 Eur) dydžio baudos paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. prisipažino esąs kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 268 MGL (13 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. V. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (19 dienų) (b. l. 148, 160-162, 172-173), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė V. V. nustatytina 230 MGL (11 500 Eur) dydžio bauda.

K. V. V. paskirta kardomoji priemonė – 12 000 Eur užstatas (b. l. 175-177) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šis užstatas, atsižvelgiant į užstato davėjos H. V. 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinį sutikimą (b. l. 179), nukreiptinas į paskirtos baudos mokėjimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iš kaltinamojo V. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 34 460 Eur.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju cigaretės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamos panaudojant krovininę transporto priemonę „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Puspriekabės viduje tarp deklaruoto krovinio buvo paslėptos cigaretės, todėl akivaizdu, kad transporto priemonė su puspriekabe laikytina BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemone. Krovininė transporto priemonė „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis V. V. nėra minėtos transporto priemonės savininkas, nėra nustatyta, kad jos savininkas būtų suteikęs transporto priemonę su puspriekabe akcizinių prekių kontrabandai. Atsižvelgiant į tai, kad krovininė transporto priemonė „VOLVO”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu grąžinta (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui V. S. l. pagal 2020-11-11 išduotą įgaliojimą (b. l. 80-83), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. vilkiko „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 34 460 Eur (b. l. 52). Toks sprendimas, atsižvelgiant į nuoseklią teismų praktiką, vertinant ir skirtinos bausmės dydį, yra proporcinga poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste (kontrabanda gabentų cigarečių vertė – 3 314 518,50 Eur), kaltinamasis žinojo ir suprato veikos neteisėtą pobūdį ir galimus teisinius padarinius.

Dėl proceso išlaidų

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus rašte nurodoma, jog prekių (cigarečių) saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. sudaro – 187,19 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys – 11,011 Eur; sulaikytų durpių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. sudaro – 4,40 Eur; sulaikytų prekių krovos ir pakavimo darbų išlaidos sudaro – 426,61 Eur; sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 45,27 Eur; sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 3485,04 Eur; sulaikytos transporto priemonės – Volvo v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz v/n (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 1,45 Eur; sulaikytų transporto priemonių – Volvo v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. sudaro – 78,65 Eur (b. l. 54-55). Šioje byloje iki šiol yra saugomos sulaikytos cigaretės. Cigaretės buvo paimtos iš karto po kaltinamojo sulaikymo, jos buvo apžiūrėtos, nustatyta cigarečių rinkos vertė ir jos buvo perduotos saugoti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta jokio logiško paaiškinimo, kodėl iki šiol cigaretės yra saugomos ir nėra sunaikintos, teismo vertinimu, dėl to, kad valstybės institucijos nesugeba laiku priimti sprendimo dėl daiktinių įrodymų, neturi būti pažeisti kaltinamojo interesai, todėl priteistinos cigarečių saugojimo išlaidos iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, nes tai yra protingas terminas, per kurį buvo galima atlikti būtinus veiksmus su saugomomis cigaretėmis. Kadangi cigarečių saugojimo išlaidos už 1 parą sudaro – 11,011 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. susidaro 275,27 Eur išlaidos.

Nurodyto dydžio išlaidas prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. V.. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos yra proporcingos, pagrįstos, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsniu priteistinos iš kaltinamojo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: cigaretės „Minsk Superslims“, „NZ Gold“, „Queen Menthole“, „Minsk SS“, „NZ Black“ – 939000 pakelių (18780000 NAR) – saugomos Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 402 MGL (20 100 Eur) (dvidešimt tūkstančių šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti galutinę 268 MGL (13 400 Eur) (trylikos tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (19 dienų) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 230 MGL (11 500 Eur) (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą. V. V. paskirtą kardomąją priemonę – 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) dydžio užstatą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti nepakeistą, o, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti ir nukreipti užstatą į paskirtos 11 500 Eur baudos sumokėjimą, o likusius 500 Eur nukreipti į konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis išieškoti iš V. V. konfiskuotino turto – krovininės transporto priemonės „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 34 460 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, cigarečių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. - 187,19 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. - 275,27 Eur; sulaikytų durpių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d.– 4,40 Eur; sulaikytų prekių krovos ir pakavimo darbų išlaidas – 426,61 Eur; sulaikytų prekių palydos į saugojimo vietą išlaidas– 45,27 Eur; sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidas – 3485,04 Eur; sulaikytos transporto priemonės – VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidas – 1,45 Eur; sulaikytų transporto priemonių – VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. – 78,65 Eur, t. y. viso 4 503,88 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus tris eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus), pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. V., įpareigojant jas sumokėti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas 188656838, esančią AB „Luminor bank“ Vilniaus sk., banko kodas 40100.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: cigaretes „Minsk Superslims“, „NZ Gold“, „Queen Menthole“, „Minsk SS“, „NZ Black“ – 939000 pakelių (18780000 NAR) – saugomas Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti (nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos). V. V. išaiškinti kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bartkus