Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis nustato, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Byloje nustatyta, kad abiejų šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (ieškove). Atsakovas teikia po 300,00 litų dydžio išlaikymą. Nustatyta, kad toks išlaikymas buvo priteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d., nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-3793-588/2007 kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis.

Tačiau ši suma, teismo nuomone šiuo metu neužtikrina vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas. Ieškovė teigė, kad po to kai buvo nustatytas šis išlaikymas ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai. Nes jam šiuo metu sukako 7 metai, mokosi mokykloje, į kurą važiuoja visuomeniniu transportu, taigi reikalingos išlaidos mokyklinėms priemonėms vidutiniškai apie 50 litų per mėnesį, uniforma, sportinė apranga, avalynė, išlaidos autobusui (17,80 Lt), be to daugiau kainuoja kasdieniniai drabužiai, higienos priemonės, maistas, laisvalaikio poreikiai (b.l. 127). Taip pat pagal ieškovės paaiškinimą, kuriuo netikėti nėra pagrindo, sūnus kartais serga peršalimo ligomis, per metus keletą kartų sudėtos dantų plombos. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Teismas mano, kad šios naujos aplinkybės, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį yra įrodytos (CPK 185,197 str.).

LR Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to pagal to paties straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ir kt. ).

Ieškovė prašė pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį ir nustatyti (priteisti) iš atsakovo 600 litų dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokamomis. Vienok CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatyta, kad ieškovė gauna tik apie 1033 litų atlyginimą (b.l. 126). Išlaiko du vaikus. Atsakovas taip pat gauna nedidelį atlyginimą, t.y. vidutiniškai 1086 litus, tačiau jis dirba tolimųjų reisų vairuotojų ir gauna vidutiniškai per mėnesį 2829 litų dienpinigių, kurie sudaro didžiąją dalį jo pajamų ir kuriuos jis gali panaudoti savo nuožiūra. Taigi viso vidutiniškai per mėnesį atsakovas gauna 3915 litų su darbo santykiais susijusių pajamų ( b.l. 86). Pažymėtina, kad pagal CK 3.199 straipsnį nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Įvertinus tai pripažintina, kad atsakovo gaunami dienpinigiai priskirtini prie bendrų atsakovo su darbo santykiais susijusių pajamų ir teismas vertindamas atskyriai gyvenančio tėvo (motinos) pajamas privalo dienpinigius įskaityti į bendras pajamas. Dėl to konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Be to kaip patvirtino pats atsakovas jis nuosavybės teisėmis valdo apie 1 ha žemės sklypą. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Įvertinus ankščiau išdėstytus duomenis teismas mano, kad atsakovas galėtų mokėti 500,00 litų dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d., nutartimi patvirtintas 300 litų išlaikymo dydis padidintinas iki 500 litų. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2011 m. birželio 20 d. paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.200 str., LR CPK 376 str., Lietuvos A. T. Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str. ). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 str. 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kadangi išlaikymas padidintas nuo 300 Lt iki 500 Lt (500 – 300 = 200 Lt). Vadinasi patenkintas reikalavimas 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų. Ieškinio suma sudaro 2400 litų (200 Lt x 12 mėn = 2400 Lt). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina (pritaikius indeksą 143,3) 72,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

CPK 93 str. 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Be to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 42,20 litų išlaidas dėl pažymų gavimo (b.l. 121-122) ir 200,00 Lt patirtas išlaidų dėl teisinės pagalbos (advokato atstovavimo) (b.l. 123-124). Viso ieškovė patyrė 242,20 bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintinas 66,66 procentais, atitinkamai proporcingai šiai daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 161,45 litų bylinėjimosi išlaidos (242,20 x 66,66 proc = 161,45 Lt ) (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6, 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d., nutartimi nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. J., gim. 2005 m. birželio 9 d., išlaikymui po penkis šimtus (500,00 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-20, iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai T. M..

Šioje dalyje sprendimas vykdomas skubiai.

Priteisti ieškovei T. M. iš atsakovo A. J. 161,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.