- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-503-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01525-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Santakos PK
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas R. Š. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. liepos 23 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. V. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal R. Š. pareiškimą, dėl to, kad 2020 m. birželio 6 d. 19.20 val. (duomenys neskelbtini), B. S., viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir gestais išvadino R. Š. bei įžeidžiamai kibo prie žmonių, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje.
2. Pareiškėja R. Š. nesutikdama su tokiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. liepos 23 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja R. Š. nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jos skundą dėl tyrėjo nutarimo tenkinti. Skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamą konfliktą su B. S. girdėjo pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, be to, B. S. buvo suėmusi pareiškėjos nepilnametei dukrai R. Š. už rankos ir taip pat jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tyrėjas ir teismas nutraukdami administracinio nusižengiomo bylą nesivadovavo viso tyrimo metu pareiškėjos ir jos vaikų nuosekliai duotais parodymais, o išimtinai vertino tik B. S. parodymus. Teismas tai pat neatsižvelgė į tai, kad B. S. už analogišką administracinį nusižengimą 2019 metais jau buvo bausta. Taip pat teismas neįvertino ir tai, kad pareiškėja buvo pažeminta savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Be to pareiškėjos vaikai taip pat patyrė stresą ir baimę dėl B. S. sukelto konflikto. Pareiškėja apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį reikia smurto, necenzūrinių žodžių vartojimo, kibimo, įžeidimo ir kita, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimui į pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausioji tyrėja laikinai einanti veiklos skyriaus viršininko pareigas D. J. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog buvo padarytos pareiškėjos R. Š. pareiškime ir skunduose nurodomos aplinkybės. Nėra gauta jokių patvirtinančių duomenų, jog B. S. viešoje vietoje būtų provokavusi konfliktą ar vartojusi necenzūrinius žodžius, taip pat nebuvo gauta duomenų, jog įvykio dieną ji buvo neblaivi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnį, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Institucija priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, šioje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad B. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjo.
7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Antroje šio straipsnio dalyje atsakomybė kyla už tai, jeigu administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai. Analizuojant šio straipsnio turinį matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis anksčiau išvardintais tyčiniais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog konfliktas tarp R. Š. ir B. S. įvyko viešoje vietoje nekyla, kadangi konfliktas įvyko daugiabučio namo kieme, į kurį bet kuriuo metu galėjo patekti ir kiti pašaliniai asmenys. Tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas mano, jog nors ir B. S. elgesys, pavadinant įvairiais nemandagiais ir nekorektiškais žodžiais pareiškėją, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes jos veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnį. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino tas aplinkybes, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog B. S. pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros atžvilgiu būtų vartojo necenzūrinius žodžius, kaip nors prieš jas smurtavo ar viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Administracinio nusižengimo byloje galimą netinkamą B. S. elgesį patvirtina tik pareiškėjos R. Š. ir jos dukros R. Š. parodymai, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi. Jokių kitų objektyvių duomenų, pavyzdžiui, liudytojų parodymų ar vaizdo ir garso įrašų, byloje nėra. Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, ir apylinkės teismas pagrįstai netenkino R. Š. skundo ir paliko galioti tyrėjo 2020 m. liepos 23 d. priimtą nutarimą.
11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
12. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog B. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, todėl tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. lipos 23 d nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekami galioti, o R. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartios įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.