- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-252-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12749-129/2008 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. 2008-07-08 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-10-10 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovą sumušė atsakovas: ieškovui buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sumušimas ieškovui sukėlė daug stipraus skausmo. Ieškovas patyrė emocinį sukrėtimą, kurio pasekmės jaučiamos iki šios dienos, t.y. dėl sveikatos sužalojimų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28, išnagrinėjęs Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą dėl atsakovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovo atžvilgiu, nutartimi jį patvirtino ir paskyrė atsakovui auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn. (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-28 nutartyje nurodyta, kad nukentėjusiajam (ieškovui) padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta. Ieškovas šios teismo nutarties neskundė. Kadangi neturtinės žalos klausimas jau buvo išspręstas baudžiamojo proceso tvarka, ieškovas nebegali pakartotinai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, siekia pasipelnyti. Atsakovas iš karto po incidento mokykloje ieškovo atsiprašė, taip pat atsiprašė ir pas prokurorą, ir teisme. Šios aplinkybės patvirtintos 2008-05-28 teismo nutartimi. Ieškovas nei po įvykio mokykloje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nei po nutarties priėmimo iš atsakovo nereikalavo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokia nors pinigų suma (kaip žalos atlyginimas) buvo perduota ieškovui ar jo tėvams.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodė, kad teismui buvo pateiktas žalos atlyginimo raštelis, kuris buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos. Be to, nukentėjusiojo motina L. S. baudžiamojo proceso posėdžio metu patvirtino, kad žala atlyginta ir pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. Ž. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo A. S. naudai ir 640 Lt valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos advokato išlaidų bei 120 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-05-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. ir perduotas pagal laidavimą jo įstatyminei atstovei D. Ž. . Nutartyje nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., požymius, dėl to, kad 2007-10-10 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje R. Ž. sumušė A. S. (ieškovą), kuriam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nutartyje nurodyta, kad įtariamasis (atsakovas) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Teismas iš teismo posėdžio protokolo nustatė, kad teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė pertrauką šalims susitarti dėl žalos atlyginimo, ir jam sugrįžus į salę ieškovo įstatyminė atstovė teismui paaiškino, kad jiems pavyko susitarti, jog per tris dienas nuo nutarties paskelbimo jiems bus sumokėta 2500 Lt žalos. Atsakovo gynėjas teismui nurodė, kad yra visos sąlygos taikyti BK 93 str., kadangi atsakovas savo kaltę pripažino, žalą iš dalies atlygino, pažadėjo, kad neatlyginta žalos dalis bus sumokėta vėliau. Teismas konstatavo, kad šio teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas iš atsakovo (per abiejų tėvus) gavo 500 Lt. Susitarimo dėl 2500 Lt sumokėjimo atsakovo įstatyminė atstovė neginčijo, tačiau paaiškino, kad buvo pasiruošusi sumokėti bet kokią sumą, kurią teismas priteis, tačiau nutartyje teismas nieko nepriteisė.
Teismas konstatavo, jog, nagrinėjant bylą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atsakovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsakovo atstovai sutiko atlyginti ieškovui be sumokėtų 500 Lt dar 2500 Lt žalą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo civiline tvarka. Dėl atsakovo ir jo įstatyminės atstovės susitarimo nevykdymo ieškovas privalėjo pakartotinai kreiptis į teismą ir iš naujo išgyventi dėl patirto sumušimo, prisiminti ir duoti paaiškinimus, dėl to prašė priteisti ne 2500 Lt, o 4000 Lt.
Teismas nustatė, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo atlikta nosies operacija, dėl kurios atsirado kraujavimas, buvo atlikti prideginimai. Teismas, įvertinęs atsakovo veiksmų ieškovui sukeltas pasekmes, padarė išvadą, kad ieškovui padarytos pasekmės neabejotinai sukėlė nepatogumus ir dvasinį skausmą.
Teismas, vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog šalims įvykdžius ikiteisminio tyrimo metu pasiektą susitarimą, civilinės bylos apskritai nebūtų, taip pat į atsakovo įstatyminės atstovės argumentus dėl sulygtos žalos neatlyginimo ir atsakovo advokatės teiginius dėl ieškovo siekio pasipelnyti, kuriais ieškovo įstatyminė teisė dėl neturtinės žalos priteisimo įgavo neigiamą, netgi smerktiną atspalvį.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo sveikatai padarytą žalą, į tai, kad žala buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais bei į tai, kad dėl žalos atlyginimo buvo susitarta, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitarimas neįvykdytas, o nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžio metu ieškovas privalėjo išklausyti atsakovo atstovių argumentus apie biznio darymą ir melavimą ikiteisminio tyrimo metu, remdamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, padarė išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai (LR Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 1.5 str., 6.250 str., 6.276 str. 6.283 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių, susiklosčiusių tarp šalių, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. 2007-10-10 mokykloje pertraukos tarp pamokų metu susistumdė du bendraklasiai: ieškovas ir atsakovas. Bendraklasių konflikto metu ieškovui buvo sužeista nosis. Iš karto po šio incidento atsakovas ir jo įstatyminė atstovė (motina), atsiprašė ieškovo ir jo motinos ir 2007-10-14 sumokėjo 500 Lt nosies operacijai apmokėti. Kadangi nosies operacija buvo atlikta nemokamai, buvo sutarta, kad šie pinigai liks turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jeigu tokia susidarys. Vėliau ieškovo mama pradėjo reikalauti 5000 Lt žalai atlyginti, atsakovo motinai nurodžius, kad tokios sumos ji neturi, ieškovas su savo motina kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28 nutartimi patvirtino prokurorės 2008-05-23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas, priimdamas minėtą nutartį, konstatavo, jog turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, papildomos sumos mokėti nepriteisė, bei nepripažino nukentėjusiajam teisės pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas šios nutarties neskundė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atstovai sutiko atlyginti ieškovui be sumokėtų 500 Lt dar 2500 Lt žalą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Tokio susitarimo nebuvo. Atsakovo motina 2008-05-28 teismo posėdžio metu neįsipareigojo mokėti papildomų pinigų žalai atlyginti. Tą patį patvirtino ir teismo posėdyje civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo motina tik patvirtino aplinkybę, jog pertraukos metu 2008-05-28 pasakė, jog mokės tik tada, jeigu teismas priteis, priimdamas nutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl nosies operacijos ieškovui atsirado kraujavimas ir atlikti prideginimai. Byloje pateikti išrašai iš ieškovo medicininės kortelės, kuriuose užfiksuoti gydytojų įrašai. Nei viename įraše gydytojai nekonstatavo, jog kraujavimas ir atlikti prideginimai atsirado dėl operacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.250 str. 2 d. taikymo yra nurodęs, kad savaime vien nusikaltimo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Šiuo atveju ieškovas po operacijos ir dabar lanko mokyklą, pasekmių po operacijos medikai neužfiksavo, atsakovas iš karto atsiprašė ir sumokėjo ieškovui 500 Lt žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijų nurodė tai, kad atsakovas ir jo atstovės nesutiko su ieškiniu. Atsakovas ir jo atstovės tiek atsiliepime, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo savo aplinkybes įstatymu suteiktų teisių ribose.
Atsiliepimas
Ieškovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28 nutartyje, kuria patvirtintas prokurorės 2008-05-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatavo, jog turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, nes apeliantas iškraipo 2008-05-28 nutartį ir neteisingai ją interpretuoja, tuo parodydamas, kad nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-28 nutartyje (b.l. 5-7) yra teismo argumentas, kad R. Ž. taikytinos BK 40 str. 1-3 dalių nuostatos ir cituojama BK 40 str. 2 dalis, įvardinant teisiškai reikšmingas aplinkybes, jeigu kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28 nutartimi nėra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta. Tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28 nutartimi nepriteisė papildomos sumos mokėti nukentėjusiajam bei nepripažino nukentėjusiajam teisės pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neužkerta kelio pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo susitarimo atlyginti ieškovui be sumokėtų 500 Lt dar 2500 Lt žalą, nes ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 18-1-2486-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-28 teismo posėdžio protokole (b.l. 30-33) yra nurodyta, kad nukentėjusiojo A. S. įstatyminė atstovė pasakė apie susitarimą, kad per tris dienas nuo nutarties paskelbimo bus sumokėta 2500 Lt žala, o įtariamojo R. Ž. gynėjas patvirtino, kad neatlyginta žalos dalis bus atlyginta vėliau. Tai, kad susitarimas nebuvo įformintas raštu, nepaneigia žodžiu sudaryto susitarimo esmės, kuri yra užfiksuota 2008-05-28 teismo posėdžio protokole (b.l. 30-33) nurodytuose pasisakymuose. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo atstovai sutiko atlyginti ieškovui be sumokėtų 500 Lt dar 2500 Lt žalą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Tai, kad atsakovo motina, kaip įstatyminė atstovė, 2008-05-28 teismo posėdžio metu atskirai nepasisakė dėl įsipareigojimo mokėti papildomų pinigų žalai atlyginti, neturi teisinės reikšmės, nes R. Ž. gynėjas advokatas 2008-05-28 teismo posėdžio metu (b.l. 30-33) patvirtino, kad neatlyginta žalos dalis bus atlyginta vėliau. Tai, kad pagal žodinį susitarimą ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo atlyginta visa žala, suteikė teisę ieškovui reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir keisti prašomos priteisti žalos dydį savo nuožiūra.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad nei viename įraše gydytojai nekonstatavo, jog kraujavimas ir atlikti prideginimai atsirado dėl operacijos. Byloje pateikti išrašai iš ieškovo medicininės kortelės, kuriuose užfiksuoti gydytojų įrašai (b.l. 34-46): 2007-10-17 - dėl nosies ašies potrauminės deformacijos, nosies kaulų lūžimo atlikta operacija dėl nosikaulių (b.l. 39- 40), 2008-01-07 - buvo iš nosies kraujavimas, atlikti prideginimai (b.l. 41). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl nosies operacijos ieškovui atsirado kraujavimas ir atlikti prideginimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikalingos jokios specialios žinios, kad nustatyti, ar po nosies operacijos galėjo būti kraujavimai iš nosies ir dėl to atliekami prideginimai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad kraujavimai iš nosies yra stabdomi prideginimu, ir tam nereikalinga jokia ekspertizė.
Šiuo atveju A. S. pakenkimas sveikatai yra akivaizdus, nes dėl nosies ašies potrauminės deformacijos, nosies kaulų lūžimo atlikta operacija A. S. nosikauliams ir dėl to ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Ieškovo patirti fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai sukūrė prievolę atsakovui atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Toks neturtinės žalos dydis pinigine išraiška 4000 Lt sumai (kartu su ikiteisminio tyrimo metu sumokėtais 500 Lt) yra minimalus ir atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžio metu, derantis dėl žalos dydžio, buvo žodžiu susitarta dėl mažesnio neturtinės žalos atlyginimo 2500 Lt sumai, nesudaro teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, kadangi ieškovo įstatyminė atstovė, siekdama atkurti tarp šalių teisinę taiką, pasiūlė didelę nuolaidą ikiteisminio tyrimo metu atsakovui. Pats atsakovas, neįvertindamas ikiteisminio tyrimo metu pasiūlyto kompromiso ir siekdamas išvengti neturtinės žalos atlyginimo, elgiasi neteisingai, tuo parodydamas formalų požiūrį į pareigą atlyginti neturtinę žalą, patirtą ieškovo. Vietoj to, kad nukreipti 1500 Lt sumą ieškovo neturtinei žalai atlyginti, ši pinigų suma sumokama atsakovo atstovei (b.l. 47) už advokatės teisines paslaugas, siekiant išvengti atlyginti neturtinę žalą ieškovui.
Teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo argumentus, kad žalos nustatymo dydžiui turi įtakos atsakovo įstatyminės atstovės argumentai dėl sulygtos žalos neatlyginimo ir atsakovo advokatės teiginiai dėl ieškovo siekio pasipelnyti, kuriais ieškovo įstatyminė teisė dėl neturtinės žalos priteisimo įgavo neigiamą, smerktiną atspalvį, kad nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžio metu ieškovas privalėjo išklausyti atsakovo atstovių argumentus apie biznio darymą ir melavimą ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisiškai nereikšmingus bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kaip teismo proceso metu elgiasi atsakovas, jo įstatyminė atstovė ir jo advokatė yra jų asmeninės moralės ir etikos klausimai, kurie neturi teisinės reikšmės ieškiniu pareikštos neturtinės žalos dydžiui. Tai, kad yra šalinama dalis argumentų iš skundžiamo teismo sprendimo, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti teismo sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino galimybės sumažinti neturtinės žalos dydį, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.251 str. 2 d., CPK 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išieškotina iš atsakovo 320 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 81) valstybės naudai už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui, nes atsakovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš atsakovo R. Ž. 320 Lt bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė