- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 1-14-1007/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas – 2013 m. rugsėjo 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atliko 2014 m. sausio 31 d., administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. 2016 m. sausio 31 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), J. C. priklausančiame bute, svetainės kambaryje, išgertuvių metu metė keramikinį puodelį ant sofos sėdėjusiam J. C. į veidą bei ne mažiau kaip du kartus kumščiais smogė nukentėjusiajam į galvą ir spyrė į rankas, kuriomis nukentėjusysis užsidengė veidą nuo smūgių, taip mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam J. C. pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, kairiojo antakio srityje, muštinę žaizdą kaktos kairėje, muštinę – plėštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kiauryminį kairės akies obuolio sužalojimą, pasireiškusį kairės akies junginės žaizda, perforuojančia ragenos – odenos žaizda su rainelės, stiklakūnio ir lęšiuko pažeidimu, kraujo išsiliejimu akies obuolyje, taip savo neteisėtais veiksmais nesunkiai sutrikdė J. C. sveikatą.
Kaltinamasis L. S. teisme kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad 2016 m. sausio 31 d. vakare, išgertuvių metu J. C. bute, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, nes J. C. jam neatidarė savo buto durų, o jis pats nesugebėjo jų atidaryti, nes durys buvo be rankenos, jautėsi išsigandęs. Patvirtino, kad prisipažįsta dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau visų įvykių gerai neatsimena dėl to, kad viskas įvyko labai greitai, be to, jis buvo neblaivus. Paaiškino, kad neblaivumas įtakojo jo veiksmus. Kaltinamasis nurodė, kad konflikto metu metė puodelį į Joną, tačiau nesitikėjo pataikyti jam į galvą, nors jį metė būdamas nedideliu atstumu nuo jo. Po to dar porą kartų jam smogė, nes nukentėjusysis atsistojo ir jį puolė. Vėliau susirado reples ir atsirakinęs duris išėjo namo. L. S. nurodė, kad savo veiksmus vertina labai blogai. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, sutiko atlyginti nukentėjusiajam J. C. padarytą 76,44 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad pripažįsta, kad nusikaltimu nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą, su nukentėjusiuoju susitarė, kad jam atlygins 5000 Eur neturinę žalą. Kaltinamasis L. S. nurodė, kad sutinka su civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu 994,12 Eur civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis J. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju L. S. susitaikė ir susitarė dėl civilinio ieškinio. Paaiškino, kad mažina civilinį ieškinį ir prašo, kad kaltinamasis jam atlygintų 76,44 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, gynėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.):
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. C. nurodė, kad 2016 m. sausio 31 d. vakare savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus su G. K., K. S., L. S.. Išgertuvių metu L. S. staiga metė į jį keramikinį puodelį ir pataikė tiesiai į kairę akį. Nuo smūgio puodelis sudužo į šipulius, o veidas pradėjo stipriai kraujuoti. L. S. taip pat dar porą kartų smogė kumščiais jam į galvą ir keletą kartų spyrė į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs galvą. Po suduotų smūgių L. S. dar paklausė jo, ar skųsis policijai dėl to sumušimo. Išgirdęs, kad nesiskųs, L. S. išėjo. J. C. nurodė, kad neprisimena dėl ko kilo konfliktas. Kitą dieną dėl patirtų sužalojimų jis buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda po kairia akimi, po to vyko į Kauno klinikų ligoninę, kur atlikta kairės akies operacija. Iš šios ligoninės buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. nurodė, kad 2016 m. sausio 31 d. vakare atėjo į svečius pas J. C., kur kartu su pažįstamais vartojo alkoholį. Išgertuvių metu L. S. be priežasties pradėjo žodžiais puldinėti J. C., po to pašoko iš vietos, griebė nuo stalo puodelį ir jį iš labai arti stipriai metė J. C. į veidą, pataikė į skruostą ar ausį. Ji išsigando ir pabėgo iš buto, ten nebegrįžo, todėl nežino, kas įvyko vėliau (b. l. 68–69 ).
2016 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (su fotolentele) patvirtina, kad įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–33).
2016 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. C. nustatytos pjautinės žaizdos kairiajame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, kairiojo antakio srityje, padarytos paveikus pjaunančių savybių turinčiais daiktais; muštinė žaizda kaktos kairėje, muštinė – plėštinė žaizda kairės ausies kaušelyje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimais paviršiais; poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Kategoriškai pasisakyti apie kiauryminio kairės akies obuolio sužalojimo, pasireiškusio kairės akies junginės žaizda, perforuojančia ragenos – odenos žaizda su rainelės, stiklakūnio ir lęšiuko pažeidimu, kraujo išsiliejimu akies obuolyje padarymo mechanizmą, remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis, nėra galimybės. J. C. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje, muštinė–plėštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, vertinant jas atskirai, atsižvelgiant į jų lokalizaciją, galėjo būti padarytos ir griuviminių traumų metu. J. C. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kiauryminio kairės akies obuolio sužalojimo, jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 65–66).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino aplinkybes, kad jis 2016 m. sausio 31 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), J. C. priklausančiame bute, svetainės kambaryje, išgertuvių metu metė keramikinį puodelį ant sofos sėdėjusiam J. C. į veidą bei ne mažiau kaip du kartus kumščiais smogė nukentėjusiajam į galvą ir spyrė į rankas, kuriomis nukentėjusysis užsidengė veidą nuo smūgių, taip mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam J. C. pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, kairiojo antakio srityje, muštinę žaizdą kaktos kairėje, muštinę – plėštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kiauryminį kairės akies obuolio sužalojimą, pasireiškusį kairės akies junginės žaizda, perforuojančia ragenos – odenos žaizda su rainelės, stiklakūnio ir lęšiuko pažeidimu, kraujo išsiliejimu akies obuolyje. Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini); teismo medicinos eksperto pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai iš esmės yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo J. C., liudytojos G. K. parodymais, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, L. S. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais, kaltinamojo L. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog L. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui.
Kaltinamasis L. S. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ši nusikalstama veika yra baigta. Iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimą padarė būdamas teistu (b. l. 72–73), ne kartą baustu administracine tvarka (b. l. 78–90), nedirbanti (b. l. 92), nuo 2016 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) nuotolinio grupinio mokymo klasės moksleivis (b. l. 143), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 94), tačiau 2016 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. S. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 101).
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusysis J. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo L. S. jam priteisti 76,44 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir teismo prašė jam iš kaltinamojo L. S. priteisti 76,44 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą, šoką, išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, iki šiol jaučia įtampą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę, nerimą. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vėliau – keletą kartų VšĮ LSML Kauno klinikose Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriuje, kur buvo operuotas ir konsultuotas. Po patirtų sužalojimų keleto mėnesių laikotarpyje kentė intensyvius galvos skausmus, pykino, spaudė ir tvinkčiojo abi akys, vargino apsunkintas regėjimas abiem akimis, ypatingai buvo skausminga kairė akis. Dabartiniu metu kaire akimi (vieno metro atstumu) mato tik rūką, šešėlius, kontūrus. Iki sužalojimo dirbo pagal įgytas specialybes, t. y. apdailininku, suvirintoju. Esant dabartinei sveikatos būklei įsidarbinti neturi jokių galimybių, kadangi vos tik pasilenkus skauda galvą, viena akimi praktiškai nemato, pagal gydytojų prognozes būklė ateityje negerės. Atitinkamai prarado galimybę save išlaikyti, gyventi normalų pilnavertį gyvenimą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. S. patikslintu civiliniu ieškiniu sutiko, nukentėjusiojo atsiprašė ir nurodė, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti 76,44 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Tačiau kaltinamojo gynėjas Albertas Kruminas baigiamojoje kalboje teismo prašė neturtinės žalos dydį mažinti iki 3000 Eur, nes, jo vertinimu, ši suma realiau atitiktų nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus. Be to, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad po sužalojimo nukentėjusysis patiria likutinių sveikatos sutrikimų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis teismo prašė priteisti 76,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją patyrė, nes pirko vaistus, važiavo į gydymo įstaigas. Nukentėjusysis į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos atsiradimą, kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčijo, su šia ieškinio dalimi sutiko visiškai, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 76,44 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
2016 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam J. C. dėl neteisėtų kaltinamojo L. S. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra J. C. nustatytos pjautinės žaizdos kairiajame skruoste, kairės akies viršutiniame voke, kairiojo antakio srityje, muštinė žaizda kaktos kairėje, muštinė – plėštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kiauryminis kairės akies obuolio sužalojimas pasireiškęs kairės akies junginės žaizda, perforuojančia ragenos – odenos žaizda su rainelės, stiklakūnio ir lęšiuko pažeidimu, kraujo išsiliejimu akies obuolyje.
Iš minėtos išvados tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų matyti, kad atliekant nukentėjusiojo sveikatos profilaktinius patikrinimus nuo 2007 metų nukentėjusiajam nustatytas normalus abiejų akių regėjimo aštrumas, dešine – 1,0, kaire – 1,0. Tačiau po nusikaltimo metu patirtų sužalojimų, operacinio ir ambulatorinio gydymo 2016 m. birželio 1 d. profilaktinio patikrinimo metu nukentėjusiajam nustatytas sumažėjęs regėjimo aštrumas kaire akimi – 0,1. 2016-03-24, 2016-03-31 atlikti gydytojų įrašai, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė nesikeičia.
Teismo vertinimu, dėl patirtų sužalojimų J. C. neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus – gydėsi ligoninėje stacionare, buvo operuotas, gydėsi ambulatoriškai ir kt. Ir nors byloje nėra nustatytas bendro darbingumo netekimo procentas, teismo nuomone, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateiktų duomenų akivaizdu, jog būtent dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo regėjimas kaire akimi žymiai sumažėjo, nuo normalaus lygio –1,0 iki 0,1, tai yra nukentėjusysis patyrė tokius sveikatos pakenkimus, kurie, teismo vertinimu, neigiamai paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 200 Eur iki 8000 Eur.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus sveikatos pakenkimus, jų neigiamą poveikį tolimesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui, kaltinamojo turtinę padėtį – L. S. nedirba, mokosi, nekilnojamojo turto neturi, kaltinamojo elgesį – savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, sutiko atlyginti civilinį ieškinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, sprendžia, kad kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atstatymui, nukentėjusiajam J. C. iš L. S. priteistina 4000 Eur suma, neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu teismo prašo priteisti iš L. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 994,12 Eur už nukentėjusiojo J. C. gydymą (b. l. 38).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam J. C. kaltinamojo L. S. tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl nusikalstamo pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 994,12 Eur, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai (b. l. 39–40), kaltinamasis L. S. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui 2016 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 138,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo L. S. valstybės naudai už nukentėjusiajam J. C. suteiktą teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nors kaltinamasis L. S. šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, be to, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė – 2016 m. kovo 1 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
J. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš L. S. 76,44 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 44 ct) turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. S. 994,12 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 12 ct) sumą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.
Iš L. S. valstybei priteisti 138,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 ct) išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti L. S., kad priteistos išlaidos turi būti pervestos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti L. S. 2016 m. kovo 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.