Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal R. K. ieškinį dėl paskleistų tikrovei priešingų duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Ieškovė R. K. Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams K. K. ir Marijampolės miesto laikraščio „Marijampolės laikraštis“ steigėjui ir leidėjui UAB „Regionas“ ir prašė:

pripažinti, kad atsakovai 2005 m. vasario 18 d. Marijampolės miesto laikraštyje „Marijampolės laikraštis" Nr.14 (606) 2 puslapyje, V. Ž. rašinyje „Visi žurnalistai partiniai, tik ne visi turi partijos bilietą" paskleidė neatitinkančias tikrovės ir žeminančias ieškovės garbę ir orumą žinias:

1. kad R. K. „tvarkydama ir leidinio finansus, per metus ji mano įmonei pridarė keliolikos tūkstantėlių litų nuostolį";

2. „sūnus ir marti ryžosi savo mokytoją ne tik aplenkti, bet ir nuostolingoje konkurencinėje kovoje, pasinaudojant dempingu, sužlugdyti laikraštį „100 procentų" ir mūsų partnerį Vilkaviškyje „Reklamos gidą";

3. „Po bandymo pasisavinti „Vilkaviškio krašto" ir šio prekinio ženklo autorines teises. Tad dabar teks patiems grąžinti savo paskolas ar padengti nuostolius";

pripažinti, kad atsakovai 2005 m. balandžio 1 d. Marijampolės miesto laikraštyje „Marijampolės laikraštis" Nr.26 (618) 4 puslapyje, rašinyje „Vietoje paneigimo" paskleidė neatitinkančias tikrovės ir žeminančias ieškovės garbę ir orumą žinias:

1. „Galiu tik patikslinti buvusios „Vilkaviškio krašto" redaktorės, tvarkiusios laikraščio ekonominius reikalus, padarytus nuostolius: 8.210,22 Lt už platinimą ir 7.721,69 Lt už spausdinimą bei popierių. Juos teko atlyginti mano įmonei";

2. R. K. „Bandymą pasisavinti kito asmens kūrybą";

3. „Paneigti galėčiau tik vieną dalyką, kad R. yra mano marti. Ji man jau liko tik bendrapavardė, kaip ir Ž., kurį dar nelabai neseniai vadinau sūnumi";

įpareigoti atsakovą Marijampolės miesto laikraščio „Marijampolės laikraštis" leidėją ir steigėją UAB „Regionas" savo leidžiamame laikraštyje išspausdinti tokio turinio paneigimą: „Marijampolės miesto laikraštyje „Marijampolės laikraštis" 2005 m. vasario 18 d. Nr.14 (606) 2 puslapyje, V. Ž. rašinyje „Visi žurnalistai partiniai, tik ne visi turi partijos bilietą" mano interviu metu pasakyti teiginiai „tvarkydama ir leidinio finansus, per metus ji mano įmonei pridarė keliolikos tūkstantėlių litų nuostolį", „sūnus ir marti ryžosi savo mokytoją ne tik aplenkti, bet ir nuostolingoje konkurencinėje kovoje, pasinaudojant dempingu, sužlugdyti laikraštį „100 procentų" ir mūsų partnerį Vilkaviškyje „Reklamos gidą"! Po bandymo pasisavinti „Vilkaviškio krašto" ir šio prekinio ženklo autorines teises". „Tad dabar teks patiems grąžinti savo paskolas ar padengti nuostolius", ir Marijampolės miesto laikraštyje „Marijampolės laikraštis" 2005 m. balandžio 1 d. Nr.26 (618) 4 puslapyje rašinyje „Vietoje paneigimo" mano pasakyti teiginiai „galiu tik patikslinti buvusios „Vilkaviškio krašto" redaktorės, tvarkiusios laikraščio ekonominius reikalus, padarytus nuostolius: 8.210,22 Lt už platinimą ir 7.721,69 Lt už spausdinimą bei popierių. Juos teko atlyginti mano įmonei", „Bandymą pasisavinti kito asmens kūrybą geriausiai", „paneigti galėčiau tik vieną dalyką - kad R. yra mano marti. Ji man jau liko tik bendrapavardė, kaip ir Ž., kurį dar nelabai neseniai vadinau sūnumi" neatitinka tikrovės ir yra žeminantys R. K. ir jos artimųjų garbę ir orumą. Atsiprašome R. K. ir jos artimųjų už tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą";

priteisti ieškovei iš atsakovo K. K. 8.000 Lt neturtinės žalos;

priteisti iš atsakovo Marijampolės miesto laikraščio „Marijampolės laikraštis" leidėjo ir steigėjo UAB „Regionas" 5.000 Lt neturtinės žalos;

priteisti ieškovei iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nenustatė, kad R. K. įmonė, leidžianti laikraštį „Suvalkijos kraštas“, dirbtų nuostolingai ar juo labiau nuostoliai būtų susidarę sąmoningai, t.y. naudojant dempingą, todėl konstatavo, jog duomenys, kad „sūnus ir marti ryžosi, pasinaudojant dempingu, sužlugdyti laikraštį „100 procentų" ir mūsų partnerį Vilkaviškyje „Reklamos gidą", neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovės garbę ir orumą. Teiginio dalį „sūnus ir marti ryžosi savo mokytoją ne tik aplenkti“ teismas laikė atsakovo K. K. nuomone, kuri nėra užgauli ar neatitinkanti tikrovės, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė yra atsakovo K. K. sūnaus Ž. sutuoktinė, santuoka nenutraukta, o atsakovo teiginys, jog „R. man ne marti“, nėra paremtas tikrais faktais, išreikštas nekorektiškai, siekiant sumenkinti bei pažeminti ieškovę visuomenės akyse, todėl teismas pripažino šį teiginį kaip įžeidžiantį ieškovės garbę bei orumą.

Teismas įpareigojo atsakovą Marijampolės miesto laikraščio „Marijampolės laikraštis“ leidėją ir steigėją UAB „Regionas“ paneigti visus tiesos neatitinkančius ir ieškovės garbę ir orumą žeminančius duomenis.

Spręsdamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl žinių paskleidimo ieškovė būtų turėjusi didelių dvasinių išgyvenimų, būtų sumažėję bendravimo galimybės ar pablogėjęs jos bendravimas su potencialiais verslo klientais, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo leidžiamos visuomenės informavimo priemonės tiražą (1.500), platinimo arealą (Marijampolės savivaldybė, kurioje yra apie 50.000 gyventojų), į aplinkybę, kad ieškovė su šeima gyvena ir savo darbinę veiklą vykdo Vilkaviškyje, kuriame „Marijampolės laikraštis“ neplatinamas, teismas konstatavo, kad ieškovės šeimos nariai verslo partneriai ar bendradarbiai turėjo labai ribotas aplinkybes susipažinti su paskleistais duomenimis, todėl prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1.500 Lt, priteistinų iš atsakovo K. K. , ir 500 Lt, priteistinų iš atsakovo UAB „Regionas“.

Skunde nurodoma, jog teismo sprendimas pažeidžia LR Konstitucijoje deklaruojamą ir garantuojamą piliečio teisę laisvai reikšti savo mintis, taip pat spaudos laisvę, prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 1 str. 19 p., nurodančiam, jog nuomonės įrodyti neprivaloma. Apelianto nuomone, jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi jam žinomų faktų, nuomonės vertinimų ir komentarų apie „Suvalkijos krašto“ laikraštį ir jo leidėją (ieškovę) niekur viešai neskelbė, publikacijos neužsakė ir už jos išspausdinimą nemokėjo, interviu vyko „Marijampolės laikraščio“ iniciatyva. Be to, atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas paneigti tariamai tikrovės neatitinkančius teiginius neatitiko Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kadangi reikalavimas buvo neargumentuotas. Atsakovas nurodė, kad rašinys „Vietoje paneigimo“ buvo adresuotas ne „Marijampolės laikraščiui“, bet asmeniškai redaktoriui V. Ž. , kuris pats nusprendė jį išspausdinti, todėl atsakovo K. K. nuomonė ir komentarai buvo išviešinti ne jo iniciatyva. Teismas, nurodydamas, jog prašymą LR Valstybiniam patentų biurui dėl prekių ženklo „Vilkaviškio kraštas“ įregistravimo pateikė ieškovė, supainiojo fizinį asmenį su juridiniu, kadangi prašymą Patentų biurui pateikė ieškovės įmonė. Atsakovo nuomone, įmonė tokios teisės neturėjo, kadangi prekinis ženklas buvo sukurtas ir atsakovo K. K. leidybos įmonės naudojamas metus laiko iki ieškovės įmonės įregistravimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai nubaudė UAB „Regionas" dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes „Marijampolės laikraštis“, išspausdindamas atsakovo nuomonę, Visuomenės informavimo įstatymo nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas K. K. apeliacinį skundą palaikė. Ieškovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus laisvė reikšti savo mintis ir teisė turėti savo įsitikinimus, teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau šiomis Konstitucijos nuostatomis numatyta informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisės normos įtvirtina teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y. nustato galimo ir leistino elgesio ribas bei atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas (šios kategorijos bylose) pasireiškia atitinkamo pobūdžio (žeminančių ir neatitinkančių tikrovės) duomenų paskleidimu. Civilinės teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar apie asmenį buvo paskleistos žinios, t.y. informacija apie faktus ar jų duomenis (reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius) grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis, ar išsakyta asmens nuomonė, jo subjektyvus duomenų ir informacijos įvertinimas, pagrįstas tikrovėje egzistuojančiais faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nuomonei, t.y. asmens subjektyviam faktų ar duomenų vertinimui, požiūriui, mintims, idėjoms, pastaboms apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, skirtingai nei žiniai, netaikytinas tiesos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo (toliau Nutarimas) Nr. 1 7 punktas). Kai asmuo, pareikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias, ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, tai pažeista asmens garbė ir orumas turi būti ginami. Viešosios informacijos rengėjas viešąją informaciją turi pateikti tiksliai ir nešališkai. Žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, turi laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (Visuomenės informavimo įstatymo, galiojusio publikacijų išspausdinimo metu, 42 straipsnis). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališka informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti ( Visuomenės informavimo įstatymo 15, 45 straipsniai.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kad 2005-02-18 Marijampolės miesto laikraštyje „Marijampolės laikraštis“‘ buvo išspausdintas straipsnis “Visi žurnalistai partiniai, tik ne visi turi partijos bilietą”(T.1,b.l.6-8). Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo (toliau- VIĮ) 2 str. 36, 37, 39 dalis, teismas teisingai konstatavo, kad laikraščio redakcija yra visuomenės informavimo priemonė, per kurią paskleistos žinios. Žinios paskleistos laikraščio “Marijampolės laikraštis” leidžiamu 1500 tiražu, kuris metu išeidavo du kartus per savaitę, buvo platinamas Marijampolės savivaldybėje. Ieškovė R. K. , kreipdamasi į teismą nurodė, jog atsakovo K. K. interviu bei antrame straipsnyje „Vietoje paneigimo“ atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančias ir jos garbę bei orumą žeidžiančius duomenis kad ji "tvarkydama ir leidinio finansus, per metus ji mano įmonei pridarė keliolikos tūkstantėlių litų nuostolį" bei „Galiu tik patikslinti buvusios „Vilkaviškio kraštas“ redaktorės, tvarkiusios laikraščio ekonominius reikalus padarytus nuostolius: 8210,22 Lt už platinimą ir 7721 Lt už spausdinimą ir popierių. Juos teko atlyginti mano įmonei.“ Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šie teiginiuose yra nurodyti konkretūs faktai ir jų teisingumą galima patikrinti, dėl ko šių teiginių nelaikė atsakovo nuomone. Kolegija konstatuoja, jog faktą ar asmuo yra padaręs kam nors finansinių nuostolių galima patikrinti objektyviais duomenimis. K. K. , kaip asmuo, paskleidęs tokias žinias, turėjo pareigą įrodyti savo teiginių teisingumą. Kolegija sprendžia, jog atsakovas šių teiginių teisingumo neįrodė, tai yra tik asmeniniai atsakovo samprotavimai (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina tai, kad netgi nustačius faktą, jog atsakovo K. K. įmonė turėjo nuostolių, atsakovas turėtų pareigą įrodyti, jog dėl šių nuostolių atsiradimo yra kalta ieškovė R. K. . Tokių žinių paskleidimas protingam, moraliam asmeniui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog minėti duomenys apie ieškovę neatitinka tikrovės, ją apibūdina kaip nesąžiningą ir tuo pažeidė jos garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog apeliantas negalėjo būti šioje byloje atsakovu. Pažymėtina tai, kad pasirinkti kam reikšti ieškinį (t.y. nustatyti atsakovą) yra išimtinė ieškovo, o ne teismo pareiga. Teismas tik gali konstatuoti ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad K. K. yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas neginčija fakto, kad jis žinojo, jog jo interviu yra įrašinėjamas ir bus publikuojamas V. Ž. redaguojamame miesto laikraštyje.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo UAB „Regionas“ žalos atlyginimą nesvarstytinas, kadangi šis atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, o apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie motyvai dėl kitų teismo sprendimo dalių nepagrįstumo ar neteisėtumo, kolegija išsamiau jų neanalizuoja. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pilnai ir visapusiškai nustačius faktines bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos byloje sutrinktais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.