- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1634-240/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21636-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- K. G.
- Civilinis ieškovas
- M. J., VSDFV Kauno skyriaus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. G. 2016 m. gegužės 8 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „D.“, esančiame Rotušės aikštėje 29, Kaune, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia galva sudavė vieną smūgį M. J. į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizdele nosies nugarėlėje bei nosies kaulų lūžiu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė padaręs nusikaltimus kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Iki įvykio dienos nukentėjusiojo nepažinojo. Tą vakarą atėjo į klubą keturiese. Nukentėjusysis šoko su kartu su kaltinamuoju į klubą atėjusia Morta, po to jie pasibučiavo. Kaltinamasis buvo neblaivus. Nors su Morta tuo metu jie nebebuvo pora, Morta turėjo kitą draugą, pamačius, kad ji bučiuojasi su kitu, kaltinamąjį užvaldė emocijos. Bare sudavė Mantui, Mantas jam sudavė atgal. Apsaugos darbuotojai išvedė kaltinamąjį. Jis jiems nesipriešino, nes suvokė, ką padarė. Tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiojo pageidaujamas žalos dydis yra per didelis. Kaltinamasis sutinka atlyginti visą turtinę žalą ir 1000 eurų neturtinės žalos. Sutinka su VSDFV Kauno skyriaus civiliniu ieškiniu. Jei nukentėjusysis sumažintų prašomos priteisti žalos dydį, sutiktų žalą atlyginti dalimis, norėtų taikytis. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo.
Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (BPK 273 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo M. J. (b. l. 10), liudytojos M. B. (b. l. 16) ir R. J. (b. l. 18) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2016-05-08 po darbo kartu su bendradarbiu D. P. nusprendė nueiti į naktinį klubą pasilinksminti. Prieš tai su juo iki 03.30 val. dirbo restorane „Pilies sodas“. Po darbo jie nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini)ten sutiko D. P. draugę M. B.. Būdami klube alkoholio nevartojo, buvo kartu, šoko, kalbėjosi. Kadangi klubas turėjo greitai užsidaryti, nusprendė eiti į kitą naktinį klubą „D.“. Visi trys, tai yra jis, D. P. ir M. B. nuėjo į klubą „D.“. Buvo apie 04.30 val. Atėję į klubą „D.“ vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant klube D. P. nuėjo parūkyti į lauko terasą, tuo metu jis su M. B. liko klube šokti. Netrukus D. P. grįžo ir tada jie šoko trise. Po 30 minučių D. P. vėl nusprendė nueiti parūkyti, jis su M. B. nusprendė palaikyti jam kompaniją. Visi išėjo į lauko terasą. Būnant ten kalbėjosi, kol D. P. rūkė, aplink buvo šiek tiek žmonių, kurių nepažinojo. Jie susitarė, kad jau eis namo. Maždaug po 15 minučių jis su M. B. sugrįžo į klubo vidų pasiimti savo kuprinės su daiktais, kuri buvo padėta už baro. M. B. ėjo priekyje jo, jis ėjo už jos, matė, kaip prie M. B. priėjo vaikinas, vidutinio ūgio, rudų plaukų, su trumpa barzda, kuris paėmė ją už rankų ir kažką pasakė, nežino ar ji jam ką nors atsakė. Tuomet jis apsisuko ir pradėjo eiti link klubo išėjimo, praeidamas pro vaikiną, o šis savo galva trenkė jam į nosį. Pajuto didelį fizinį skausmą. Nesuprato kas čia vyksta, tai buvo netikėta. Staiga prie vaikino, kuris jam trenkė, priėjo keli apsaugos darbuotojai ir jį sulaikė. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Apsaugos darbuotojas paklausė jo, ar jiems vaikiną dar laikyti ar ne, bet jam buvo šokas ir jis nuėjo į tualetą nusivalyti kraujo. Iš tualeto grįžo maždaug po 15 sekundžių ir apsaugos darbuotojai pasakė, kad jie išmetė vaikiną iš klubo, tačiau jo tapatybės nenustatė. M. B. visa tai matė, ji priėjo prie jo ir pasakė, kad tai jos buvęs draugas Kęstas. Po šio įvykio jis nuvyko į klinikas, kur jam konstatavo nosies kaulo lūžį. Būnant klinikose atvyko policijos pareigūnai ir jis jiems viską papasakojo. Tos pačios dienos vakare jam paskambino vaikinas, prisistatė esąs Kęstas, kuris pasakė „girdėjau parašei pareiškimą, ar galėčiau kažkuo padėti ir ar galėtume susitarti be policijos“, taip pat jis paklausė, kuriame policijos komisariate parašė pareiškimą, nes jis turėsiąs išvykti. Suprato, kad jam skambino tas pats vaikinas, kuris trenkė jam klube. Vėliau per „facebook“ išsiaiškino, kad asmuo, kuris trenkė jam, yra K. G.. Daugiau su juo nebendravo.
Liudytoja M. B. parodė, kad ji ir K. G. buvo susižadėję. Jie išsiskyrė 2015 metais, prieš Kalėdas, tačiau bendravo ir toliau. Taip pat pažįsta D. P., kuris yra jos sesers U. B. buvęs draugas. 2016-04-08, apie 02.00 val., susitiko su V. K., jos draugu Donatu, V. K. bei K. G. naktiniame klube „D.“. Būdami klube linksminosi, vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nebuvo. Būnant klube „D.“ ji atsitiktinai susitiko D. P., kuris buvo su draugu Mantu. Mantą matė pirmą kartą. Būnant klube D. P. pasiūlė nueiti pasilinksminti į kitą klubą „D.“. Ji sutiko. V. K. su V. K. ir Donatas išvažiavo namo. Jie keturiese, tai yra ji, D. P., K. G. ir Mantas nuėjo į klubą „D.“. Kelintą valandą buvo klube - nepamena. Būnant klube „D.“ jie linksminosi, šoko ir vėl vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu D. P. nuėjo prie baro, K. G. buvo kažkur nuėjęs, o ji liko šokti tik ji su Mantu. Bešokant Mantas ją pabučiavo. Kas vyko po to, gerai nepamena, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pamena, kad po to, kai Mantas ją pabučiavo, prie jo priėjo K. G. ir trenkė jam, tačiau nematė, ar jis tai padarė ranka, ar galva. Po smūgio Mantui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ar Mantas trenkė Kęstui atgal - nematė. Visa tai vyko pagrindinėje šokių salėje. Aplink buvo tamsu. Matė, kaip apsaugos darbuotojai nusivedė K. G. į lauką. Tuomet ji palydėjo Mantą į koridorių. Sugrįžus Domantui jie apžiūrėjo Manto nosį. Po šio įvykio jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo į K. G. namus. Nuvykus pas K. G., jis įsileido juos į namus. Ji nuėjo į kitą kambarį, kol K. G. kalbėjosi su D. P. ir Mantu. Ką jie kalbėjo - nežino. Maždaug po 15 minučių išvažiavo. Būnant pas K. G., tarp jo ir D. P. bei Manto jokių konfliktų nebuvo. Tuomet jie taksi automobiliu vyko į klinikas, kad Mantą apžiūrėtų gydytojai. K. G. taip pasielgė pirmą kartą, jis tai padarė vedinas emocijų. Jos žiniomis K. G. po to atsiprašė Manto.
Liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)apsaugos darbuotoju. Dirba klubuose. 2016-05-08 nuo 4.00 val. ryto pradėjo dirbti klube „D.“, esančiame M. V. g. 1, Kaune. Apie 6.00 val. ryto klube, šokių salėje buvo daug žmonių. Maždaug salės viduryje pastebėjo sujudimą ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjęs pamatė, kaip vidutinio kūno sudėjimo vaikinas su barzdele ranka trenkė kitam vaikinui į veido sritį. Po smūgio vaikinas nenukrito. Jis su kolega iš karto sulaikė vaikiną, kuris trenkė, ir išvedė jį iš salės. Jis nesipriešino. Kolega nuėjo pasikalbėti su vaikinu, kuriam trenkė į veidą. Pretenzijų jis neturėjo, policijos prašė nekviesti. Vaikiną, kuris trenkė kitam vaikinui, išvedė į lauką ir paleido.
Kaltinamojo K. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo M. J., liudytojų M. B. ir R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2016-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta atvira vietovė prie klubo „D.“, adresu M. V. g. 1, Kaunas (b. l. 7-8); 2016-05-09 specialisto išvada G 1187/2016(02), kuria M. J. konstatuota muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje bei nosies kaulų lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnyje numatytų padarinių.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.
Kaltinamojo K. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Kaltinamojo K. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, juos padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į K. G. asmenybę (nusikaltimus padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, dirba), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 80,11 Eur žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys kaltinamojo pripažintas, įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas.
Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 445,00 Eur turtinės ir 7000,00 Eur neturtinės nusikaltimais padarytos žalos bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra kaltinamojo pripažintas, pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad nusikalstamos veikos metu M. J. buvo padaryti sužalojimai – žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, dėl ko buvo patinęs veidas, atsiradusios poodinės kraujosruvos nosies, akių, skruostų bei antakių srityse. Dėl padarytų sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo operuojamas, gydomas ligoninėje, teko ištverti nemalonias medicinines procedūras, skaudėjo sumuštas vietas, dėl veido srities sutvarstymo teko patirti įvairių nepatogumų, nukelti egzaminų sesiją, buvo sunku valgyti ir kvėpuoti, jo kvėpavimas apsunkintas iki šiol, nukentėjusysis tebevartoja įvairius vitaminus ir maisto papildus.
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka taikytis su kaltinamuoju, kadangi jis neatlygino nei dalies nusikaltimais padarytos žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. J. dėl tyčinių neteisėtų K. G. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Teismas, įvertinęs šias bei nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl sumušimo nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, nemalonios procedūros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl sužalojimo jis negalėjo tinkamai atlikti mokymo (studijavo aukštojoje mokykloje) užduočių, tinkamai vykdyti darbines funkcijas. Atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad 4000 Eur neturtinės žalos dydis yra ta suma, kuri atitiks protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymą, taip pat ir teismų praktiką (LAT nutartys 2K-331/2012, Nr. 2K-443/2012, 2K-252/2012 ir kt.).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nukentėjusiojo M. J. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, todėl jam iš kaltinamojo K. G. priteistinos prašomos išlaidos, kurios sudaro 350,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:
pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. G. per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. J. bei per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. G. per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. J. bei per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taikyti K. G. atžvilgiu BK 64¹ straipsnį ir paskirtąją laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 4 (keturiais) mėnesiais (galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoni) mėnesiai, įpareigojant K. G. per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. J. bei per 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.
Priteisti iš kaltinamojo K. G. 80,11 Eur (aštuoniasdešimt eurų 11 ct) VSDFV Kauno skyriaus naudai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusiajam M. J. 445,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinei ir 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.