Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai A. I., atsakovės atstovams Innai Zdanovič ir Gžegožui Mikulevičiui (Gžegož Mikulevič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės prašymą (pareiškėja A. I.) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinė padavė teismui prašymą (b. l. 1–2) dėl 2012-03-30 sprendimo Nr. 261-18 panaikinimo.

Prašyme paaiškina, kad A. I. pasienio kontrolei kartu su (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės pasu pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Šengeno informacinės sistemos nacionalinėje duomenų bazėje buvo registruotas kaip pagrobtas, pamestas ar neteisėtai nusavintas, todėl ji buvo pristatyta į antrą pasienio tikrinimo kontrolės liniją aplinkybėms išsiaiškinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato budėtojas patvirtino, kad leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra paieškomas kaip pamestas ir turi būti paimtas, todėl 2012-03-30 buvo priimtas skundžiamas sprendimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietę A. I. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nurodo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius, įvertinęs A. I. 2012 m. balandžio 4 d. raštu VSAT Vilniaus rinktinei pateiktą informaciją, nustatė, kad A. I. pati kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą su pareiškimu, kad 2011-10-06 buvo pavogta jos rankinė su asmens dokumentais, tarp jų ir jai išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Po kelių dienų, atsiradus pamestiems asmens dokumentams, A. I. kreipėsi pagal savo gyvenamąją vietą į Visagino migracijos poskyrį ir žodžiu informavo apie dingusių dokumentų suradimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad A. I. teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė ir ji neprarado teisės nuolat atvykti, gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl 2012-03-30 VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas Nr. 261-18 laikytinas nepagrįstu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jie patys negali panaikinti skundžiamo sprendimo.

Pareiškėja A. I. atsiliepime į atsakovės prašymą (b. l. 18–20) su prašymu sutiko ir prašė panaikinti skundžiamą sprendimą. Paaiškina, kad 2012-03-30 vyko per Lavoriškių užkardos veikimo teritoriją, kur pasienio kontrolei pateikė savo asmens dokumentą – galiojantį Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (leidimą nuolat gyventi) (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-11-06 VISAGINAS (49), galiojantį iki 2013-11-06, bei galiojantį (duomenys neskelbtini) pilietės pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-11-05 (duomenys neskelbtini) pasiuntinybėje Lietuvoje (2LTU), galiojantį iki 2019-11-05. Patikrinę jos duomenis savo duomenų bazėse, pasienio pareigūnai nustatė, kad jos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (duomenys neskelbtini) galioja, užsieniečio pasas galioja, gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 2008-11-25 adresu: Visaginas, (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas paskelbtas ieškomų daiktų duomenų bazėje kaip pavogtas.

Nurodo, kad Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistė, neatsižvelgdama į jos paaiškinimą, nusprendė, kad policijos pavogto leidimo paieška prilygsta 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. 1 d. 2 p. nustatytam pagrindui priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi, kad nukentėjęs dėl kito asmens nusikalstamos veikos užsienietis, turintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo statusą, gyvenantis ir studijuojantis Lietuvoje, turintis atsakingų institucijų išduotus galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę nuolat gyventi Lietuvoje, atitinka to paties įstatymo 39 str. 2 punkte nustatytus neteisėto gyvenimo požymius. Todėl buvo surašytas skundžiamas sprendimas, kuriuo ji yra įpareigota išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų.

Pažymi, kad 2012-04-04 raštu kreipėsi į VSAT Vilniaus rinktinę, prašydama išaiškinti, kodėl ji privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kai jos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje yra galiojantis ir Lietuvos Respublikos kompetentingos instancijos nėra išdavusios dokumento ar priėmusios sprendimo dėl jos Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu. 2012-04-11 buvo nuvykusi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus migracijos grupę, kur jai grąžintas jos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (leidimas nuolat gyventi) (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį į tai, kad ji neturiu kur grįžti Ukrainoje, neturi ten gyvenamojo būsto, šiuo metu studijuoja, neturi savo pragyvenimo lėšų, yra priklausoma nuo savo tėvo O. I., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Visagine. Į Lietuva atvyko, kai būdama nepilnametė neteko (2008-03-17) savo motinos.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė atsakovės skundą ir prašė jį tenkinti.

Prašymas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. 1 d. 2 p., ir atsižvelgusi į šiuo įstatymo 128 str. nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Ukrainą, 2012 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 261-18 dėl pareiškėjos A. I. grąžinimo į Ukrainą (b. l. 9, 21).

Nustatyta (b. l. 3–15, 21–28), kad 2012 m. kovo 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, išvykdama iš Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. I. pasienio kontrolei kartu su (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės pasu pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Šengeno informacinės sistemos nacionalinėje duomenų bazėje buvo registruotas kaip pagrobtas, pamestas ar neteisėtai nusavintas, todėl ji buvo pristatyta į antrą pasienio tikrinimo kontrolės liniją aplinkybėms išsiaiškinti. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. spalio 6 d. iš pareiškėjos buvo pavogta piniginė, kurioje buvo jos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Praėjus kelioms dienoms pavogta piniginė su joje buvusiais dokumentais buvo surasta. Pareiškėja A. I. savo 2012 m. balandžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad su atsiradusiais dokumentais ji nuvyko į Visagino migracijos poskyrį, kur jai paaiškino, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) GR CDB galioja, o į policijos komisariatą, nežinodama, jog reikia anuliuoti paskelbtą paiešką, ji daugiau nesikreipė ir nepranešė apie dokumentų atsiradimą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų grąžinimo į užsienio valstybę pagrindų, tačiau užsienietis turi galiojantį kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę joje būti ar gyventi, užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnyje nustatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, t. y. 1) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika; 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (128 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pažymėtina, kad byloje esantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos grupės 2012 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 89-49-S-2673 „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 27) ir kita byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai A. I. 2008 m. lapkričio 6 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2013 m. lapkričio 6 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, kad šis leidimas 2012 m. kovo 30 d., pareiškėjos vykimo per Lavoriškių užkardos Lavoriškių pasienio kontrolės punktą metu, jai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų panaikintas. Vadinasi, skundžiamo sprendimo priėmimo metu, pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, todėl, darytina išvada, kad VSAT Vilniaus rinktinei nebuvo pagrindo 2012 m. kovo 30 d. priimti sprendimą Nr. 261-18 įpareigoti pareiškėją A. I. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Dėl šios priežasties VSAT Vilniaus rinktinės 2012 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 261-18 laikomas nepagrįstu, todėl yra naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės prašymą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 261-18.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.