- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- N-575-124-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00781-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- I. V.
- Advokatai
- Povilas Eigminas
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo I. V. (I. V.) administracinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2013 m. lapkričio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus (toliau – Ignalinos rinktinė) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 dalimi, prašyta sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. V. (I. V.) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) šešiems mėnesiams, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teikime Ignalinos rinktinė nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas nes neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, suteikiančių jam teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vos tik sulaikius, jis iškart pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog užsieniečio sulaikymo metu neteisėto valstybės sienos kirtimo faktas nebuvo nustatytas bei nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Lenkijos Respublikos prašytis čia prieglobsčio bei teigė, kad užsieniečio nurodytas atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutas yra nelogiškas, nes jis sulaikytas vos 1 km nuo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis nurodė, jog jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini) bei kad jis gerai supranta ir (duomenys neskelbtini) kalbą, apklausos metu negalėjo pateikti konkrečių atsakymų apie jo nurodytą jo kilmės šalį, paprašytas užpildyti papildomą prašymą dėl prieglobsčio gimtąja kalba, jis prašymą užpildė, tačiau iš rašysenos nėra aišku, kokia kalba jis rašė. Vertino tai, kad pareiškėjas nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs iš taip pat saugios Europos Sąjungos valstybės narės Lenkijos Respublikos, tačiau joje prieglobsčio jis nesikreipė, o patikrinus jo pirštų antspaudus nustatyta, kad prieglobsčio jis nesikreipė ir kitose valstybėse bei teigė esant manytina, kad užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekia patekti ir pasilikti į Europos Sąjungoje, prieglobsčio procedūrą naudoja kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą joje. Teigia, kad atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko be savo turimo (duomenys neskelbtini) piliečio paso, darytina išvada, jog tokiais savo veiksmais jis bando klaidinti pareigūnus, nustatant jo tapatybę bei pilietybę, o priėmus sprendimą išsiųsti jį iš šalies, sąmoningai siektų vilkinti sprendimo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 12-13), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, Ignalinos rinktinės teikimą tenkino ir sulaikė pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gegužės 4 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatytos, nes jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat, kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, todėl sprendė, kad jį reikia sulaikyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. V. (I. V.) apeliaciniu skundu (b. l. 15-17) prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ignalinos rinktinės teikimo netenkinti. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies išaiškinimu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą pareiškėjo pateiktą prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės bei suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, kas, pareiškėjo manymu, reiškia, jog jo prieglobsčio prašymas yra grindžiamas pakankamai rimtomis aplinkybėmis (nėra akivaizdžiai nepagrįstas), be to, nesant pagrindo manyti, kad jis gali slėptis, manytina, kad pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams tik siekiant nustatyti jo tapatybę yra per griežta ir neproporcinga priemonė, siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo. Taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalies ir 8 dalies bei Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies nuostatos, apribota užsieniečio teisė į gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Ignalinos rinktinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Be teikime nurodytų argumentų, nurodo, kad apklausos metu pareiškėjo pateikta informacija apie jo kilmės šalį, leidžia teigti, jog jis, greičiausiai, joje negyvena (t. y. nurodė neteisingą kilmės šalį), jo (duomenys neskelbtini) kalba tariamai užpildytas papildomas prašymas yra niekinis, nes jame neatsakyta į pateiktus anketinius klausimus. Remiasi Įstatymo nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nurodo, jog užsieniečio pateiktas prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Pažymi, kad pareiškėjas atvyko be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatydamas apie save pateikė klaidinančią informaciją. Teigia, jog šios aplinkybės rodo, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Pabrėžia, jog Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas keitė savo parodymus – nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs iš Baltarusijos Respublikos, į Užsieniečių registracijos centrą atvykusi (duomenys neskelbtini) diasporos atstovė su užsieniečių negalėjo susikalbėti (duomenys neskelbtini) kalba, teigia, kad šie faktai leidžia manyti, jog, nurodydamas savo atvykimo maršrutą bei gimtąją kalbą Ignalinos rinktinės pareigūnams, pareiškėjas melavo, taip pat, jog užsienietis nevykdė pareigos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus. Teigia, jog tai, kad būdamas saugioje valstybėje, pareiškėjas apie save pateikia klaidinančią informaciją, įrodo, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas neteisėtai patekti į Europos Sąjungą ir pasilikti joje, tokie jo veiksmai kvalifikuotini kaip nebendradarbiavimas ir klaidinimas. Nurodo, kad sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės ir šiam laikotarpiui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, neturi jokios įtakos galutiniam Migracijos departamento sprendimui. Taip pat paaiškina, jog teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė Įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 4 dalimi, sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gegužės 4 d. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre sulaikytas pagrįstai.
Įvertinusi faktines bylos aplinkybes – kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikytas prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) piliečiu ir pasiprašė prieglobsčio (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), abejones dėl pareiškėjo nurodytos tautybės ir pareiškėjo tapatybės, kilusias po (duomenys neskelbtini) diasporos Lietuvoje pirmininkės apsilankymo Užsieniečių registracijos centre (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), tai, kad patikrinus duomenų bazes, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų prašęsis prieglobsčio kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar padaręs nusikalstamą veiką (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat, tai, kad Migracijos departamentas priėmė jo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės, suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje yra nustatyta. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijos pateikė niekuo nepagrįstus duomenis apie savo asmens tapatybę, dėl kurių, kaip jau minėta, kilo pagrįstų abejonių (nes pareiškėjas nurodė nesuprantąs (duomenys neskelbtini) kalbos, jis nežinojo elementarių dalykų apie jo nurodytą kilmės šalį, (duomenys neskelbtini) papročius bei nurodytą musulmonų tikėjimą), t. y. užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis šalies institucijomis, ir kad, užsieniečiui neturint asmens tapatybės dokumento, siekiant galutinai išspręsti jo prieglobsčio prašymo ir teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, nustatyti, kurie iš jo pateiktų duomenų yra teisingi, yra reikalinga atlikti papildomus veiksmus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Ignalinos rajono apylinkės teismo pritaikytas, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas.
Dėl užsieniečio sulaikymo trukmės, teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius pareiškėjo asmens tapatybę anksčiau nei pasibaigs jam skirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas, jei bus išnykę visi jo sulaikymo pagrindai, vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostata, šis klausimas galės būti svarstomas teisme.
Pažymėtina, jog pareiškėjas ir jo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, kad teismo posėdžio metu jiems nebūtų buvę leista, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šis klausimas nebuvo keliamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos bei pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ignalinos rajono apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. V. (I. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.