Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1557-601/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
2S-1557-601/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13733-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
UAB „IMBER“, J. Č., L. V.
Ieškovas
M. Č.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1557-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13733-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.1.18.5; 3.3.1.18; 3.3.2.4.(S)Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „IMBER“ advokatės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms UAB „IMBER“, J. Č. ir L. V. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9/001 ir Nr. 11/001 negaliojančiomis ab initio, 2010-05-05, 2011-09-13 ir 2011-12-02 akcininkų sąrašus pripažinti negaliojančiais ab initio, 2011-09-07, 2011-09-19, 2011-09-20, 2011-09-22, 2011-12-02, 2011-12-21, 2012-04-03 neeilinių visuotinio susirinkimų sprendimus pripažinti negaliojančiais. Taip pat pripažinti negaliojančiomis 2011-09-21 bei 2012-04-04 prokūras.

2. Atsakovė UAB „IMBER“ pateikė teismui prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turto bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leisti J. Č. ir L. V. visa apimtimi balsuoti visuotiniuose UAB „IMBER“ akcininkų susirinkimuose. Nurodė, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra ribojama įmonės veikla, ieškovui piktnaudžiaujant savo teisėmis byla vilkinama, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje keliamais reikalavimais ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovės UAB „IMBER“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė (b. l. 52-53).

Motyvuose nurodė:

4. Kauno apylinkės teismas 2015-07-10 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovių J. Č. ir L. V. atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2015-10-14 nutartimi pakeitė 2015-07-10 nutartį ir paliko galioti draudimą atsakovėms parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti UAB „IMBER“ nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leidžiant atsakovei UAB „IMBER“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo veikla yra apribota nuo 2012 metų, yra visiškai nepagrįstas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik nuo 2015 m. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui 2015-10-14 nutartimi pakeitus Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovui buvo leista dalinai disponuoti piniginėmis lėšomis, t. y. vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui. Sprendė, kad pritaikius tokio masto piniginių lėšų disponavimo apribojimą buvo pasiekta optimali šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovo reikalavimai patikimai užtikrinti, o atsakovas su teismo priežiūra gali atlikti visus, jo nuomone reikalingus, įmonės valdymo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad nors prašymas yra įvardintas kaip dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau iš reikalavimo formulavimo galima daryti išvadą, kad prašymą tenkinus laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Pažymėjo, kad bylos aplinkybės yra išlikusios tokios pačios kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, bei atsakovo skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu. Nėra išnykęs realus pavojus būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovo nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismai nurodė motyvus 2015-07-10 ir 2015-10-14 nutartyse. Teismų nuomonei pakeisti atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „IMBER“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „IMBER“ prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-19022-454/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi civ. b. Nr. 2S-2248-254/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leisti J. Č. ir L. V. visa apimtimi balsuoti visuotiniuose UAB „IMBER“ akcininkų susirinkimuose (b. l. 57-60).

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. 2012 m. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones, analogiškas šioje civilinėje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Taigi, šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos UAB „IMBER“ atžvilgiu jau nuo 2012 m. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuo 2012 m. UAB „IMBER“ negali disponuoti jai priklausančiu turtu (UAB „IMBER“ veikla yra apribota), kai įmonės veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Taip pat UAB „IMBER“ negali disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, kas yra būtina įmonės veiklos užtikrinimui.

2.2. Skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas nenurodė jokių naujų motyvų bei įrodymų, jog bylos aplinkybės būtų pasikeitusios ir būtų pagrindas keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. UAB „MDJ“ yra užėmusi palankią padėtį – ji neteisėtai nuomoja UAB „IMBER“ priklausančias patalpas ir gauna iš to dideles pajamas. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių pusiausvyrą byloje – UAB „IMBER“ ilgą laiką negalėdama gauti pajamų ir vykdyti veiklos, tapo silpnesnė šalis nei UAB „MDJ“, kuri neteisėtai nuomoja UAB „IMBER“ patalpas ir gauna iš to pajamas.

2.3. Kiekvieną dieną UAB „IMBER“ dėl tokių UAB „MDJ“ veiksmų patiria nuostolius. Draudimas disponuoti turtu ir draudimas balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, neproporcingai suvaržo UAB „IMBER“ teises ir apriboja įmonės veiklą.

2.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovė prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o ne jas pakeisti. Atsakovė neprieštarauja, jog galiotų laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su draudimu perleisti ginčo akcijas, tačiau šioje byloje nekilo ginčas dėl UAB „IMBER“ turto valdymo ir/ar disponavimo įmonės turtu, todėl nėra pagrindo taikyti su tuo susijusias laikinąsias apsaugos priemones. Tokios priemonės, kurios yra nesusijusios su ieškinio reikalavimais, neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir nėra būtinos.

7. Ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkes teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarti palikti nepakeistą (b. l. 66-69).

Motyvuose nurodė:

3.1. CPK 144 ir 145 straipsniai nenustato, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikėtų atsižvelgti į taikymo trukmę. Pagal šias teisės normas lemiami veiksniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra pavojus būsimo teismo sprendimo vykdomumui, ieškinio tikėtinas pagrindimas bei šalių interesų pusiausvyra. Nėra įrodymų apie taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamą poveikį įmonės veiklai. Tokie teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, atsakovai niekada neprašė teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, padarant išimtis jų konkrečioms ūkinėms operacijoms atlikti.

3.2. Negalima sutikti su atsakovo aiškinimu, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių, jis vykdytų nekilnojamojo turto nuomos veiklą. UAB ,,IMBER“ su UAB ,,MDJ“ yra pasirašę nuomos sutartį Nr. 09/05, kuria išnuomotas visas UAB ,,IMBER“ nekilnojamasis turtas. Nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių J. Č. atstovaujamas UAB ,,IMBER“ yra pasirašęs su J. Č. broliu V. V. 2015-06-29 nuomos sutartį, kuria išnuomotas tas pats UAB ,,IMBER“ nekilnojamasis turtas. Civilinėje byloje Nr. 2-2216-638/2016 vyksta ginčas, kur UAB ,,IMBER“ laikosi pozicijos, kad visą savo nekilnojamąjį turtą yra išnuomavęs V. V., tokiu būdu pats pripažįsta, kad UAB ,,IMBER“ nevaldo nekilnojamojo turto, kurį galėtų nuomoti.

3.3. Atsiskaitymai su advokatais nėra susijęs su įmonės ūkine komercine veikla, todėl negali būti laikomi įmonės veiklos apribojimu. Leidimas atsiskaityti su advokatais pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ieškovo nenaudai, kadangi atsakovės ginče dėl 100 proc. akcijų paketo bei jo suteikimo įmonės valdymo prieš kitą šalį galėtų nevaržomai naudoti UAB ,,IMBER“ resursus.

3.4. Teigiama, kas neteisingas veiklos apribojimas pasireiškia draudimu J. Č. ir L. V. balsuoti UAB ,,IMBER“ akcininkų susirinkime, tačiau nėra paaiškinama, kokius sprendimus reikia priimti visuotiniame akcininkų susirinkime įmonės veiklai užtikrinti. Atskiruoju skundu siekiama panaikinti visus apribojimus J. Č. ir L. V. disponuoti UAB ,,IMBER“ turtu, o ne leidimo įmonės naudai atlikti konkrečius veiksmus.

3.5. Atsakovas turi įrodyti, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nebeliko pavojaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba neproporcingai varžomos žmonių teisės. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, todėl laikytina, kad situacija nėra pasikeitusi.

3.6. Galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri peržiūrėta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą, bet paliko galioti draudimą atsakovėms įmonės turtą parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti ir kt.

3.7. Atmestini teiginiai apie tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą. Iš tikrųjų piktnaudžiauja atsakovai. Atsakovės nusamdė UAB ,,Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojus, kad jie nieko neįleistų į UAB ,,IMBER“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl kurių nuomos teisėtumo vyksta teisminis ginčas. Negalima mažinti laikinųjų apsaugos priemonių masto, kadangi egzistuoja realus pavojus būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

10. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinėje byla pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovams UAB ,,IMBER“, J. Č. ir L. V. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt.

11. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – 1) uždraudė atsakovėms parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės akcijomis; 2) uždraudė atsakovėms balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime; 3) uždraudė atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

12. Kauno apygardos teismas 2015 n. spalio 14 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, mastą ir leido atsakovėms akcininkėms J. Č. ir L. V. balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus priimti sprendimus, kurie išimtinai susiję su svarbiausiais atsakovės UAB „IMBER“ veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas). Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu disponuoti atsakovės įmonės UAB „IMBER“ turtu bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, mastą ir leido atsakovei UAB „IMBER“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui. Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.

13. UAB ,,IMBER“ pateikė teismui prašymą – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-19022-454/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi civ. b. Nr. 2S-2248-254/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdų užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leisti J. Č. ir L. V. visa apimtimi balsuoti visuotiniuose UAB „IMBER“ akcininkų susirinkimuose. Taigi, atsakovė prašė pakeisti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, įmonės akcininkėms paliekant tik draudimus, susijusius su įmonės akcijomis (parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti įmonės akcijomis).

14. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą grindė tuo, kad įmonės veikla susijusi su nekilnojamojo turto nuoma. Įmonės veikla apribota buvo 2012 m. civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, uždraudus įmonei disponuoti įmonės turtu. Nuo 2012 m. įmonė visa apimtimi nevykdo veiklos.

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyti argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik 2015 m. liepos 10 d. nutartimi ir nėra (laiko atžvilgiu objektyviai negali būti) įmonės veiklos nuo 2012 m. nevykdymo priežastimi. Kitose bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tos konkrečios bylos taikyta procesinė priemonė, užtikrinant tos bylos reikalavimus, ir iš esmės negali būti vertinamuoju kriterijumi šioje byloje. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, kad įmonės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, tačiau byloje nepateikta jokių įmonės veiklos pobūdį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės registruota veikla yra: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas; variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas ir teisinė veikla.

16. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstas draudimas disponuoti UAB ,,IMBER“ priklausančiu turtu, įmonė negali disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, kas yra būtina įmonės veiklos užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas yra uždraudęs atsakovėms parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti atsakovės įmonės nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leidžiant atsakovei UAB „IMBER“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui. Taigi, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi iš esmės leista disponuoti tam tikra dalimi įmonės piniginių lėšų, kurios būtinos įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymui. Be to, atsakovė nurodydama, kad dėl taikyto įmonės turto arešto yra ribojama įmonės ūkinė komercinė veikla, neprašė teismo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių masto (išplečiant konkrečių ūkinių operacijų sąrašą), kas sudarytų pagrindą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nustatytoms operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.).

17. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad byloje yra kilęs ginčas tik dėl akcijų pirkimo – pardavimo, pažymėjo, jog atsakovė neprieštarauja, kad liktų galioti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su draudimu perleisti ginčo akcijas, tačiau laiko, kad nėra pagrindo taikyti turto arešto, kadangi byloje nekilęs ginčas dėl UAB ,,IMBER“ turto valdymo ir/ar disponavimo įmonės turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.102 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad akcijos – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividentais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teise. Akcijos suteikia jos savininkui turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės apima teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; teisę į bendrovės pelno dalį. Pastaroji akcininko teisė realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis, paskirstoma akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo akcijos yra susijusios su įmonės turtu, kadangi įmonės turimo turto apimtis iš esmės apsprendžia akcijų vertę. Leidus atsakovėms disponuoti įmonės turtu visa apimtimi, įmonės turtas gali būti parduotas ar kitaip perleistas kitiems asmenims, kas reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių įmonės turtui bus sumažinta akcijų, dėl kurių yra kilęs ginčas, vertė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir UAB ,,IMBER“ turto areštą, kadangi vien tik draudimo disponuoti ginčo akcijomis taikymas pats savaime galimai neužtikrins šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos (priešingai, gali sukelti papildomas neigiamas teisines pasekmes).

18. Be to, pažymėtina, kad apeliantė ginčydama Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kitų argumentų, nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos; draudimas atsakovams disponuoti įmonės turtu neigiamai veikia įmonės veiklą; pritaikius būtų sukelta žala atsakovui; draudimas atsakovėms J. Č. ir L. V. balsuoti UAB ,,IMBER“ visuotiniame akcininkų susirinkime nepagrįstai apsunkina ir apriboja tolesnį įmonės veiklos valdymo procesą; pakankamas tik draudimas disponuoti akcijomis, o turto disponavimo draudimas yra perteklinis. Nurodyti argumentai iš esmės buvo vertinti nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą ir priimant Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Šiuo atveju prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą) apeliantė grindžia tais pačiais esminiais argumentais, kurie buvo vertinti priimant Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Tam, kad teismas galėtų keisti įsiteisėjusia nutartimi nustatytas ir apeliacine tvarka peržiūrėtas (pakeistas) laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą), turi būti iš esmės pasikeitusi faktinė situacija ar paaiškėjusios tam tikros naujos aplinkybės, sudarančios laikinųjų apsaugos priemonių keitimo pagrindą.

19. Atsakovė pasikeitusia aplinkybe nurodo tai, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkiną civilinę bylą. UAB ,,MDJ“ yra užėmusi palankią padėtį ir subnuomoja UAB ,,IMBER“ priklausančius patalpas ir gauna iš to dideles pajamas. Įmonė negali gauti pajamų ir vykdyti veiklos, tapo silpnesne šalis nei UAB ,,MDJ“, kuri neteisėtai nuomoja UAB ,,IMBER“ patalpas ir gauna iš to pajamų. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimas trunka ilgą laiką, kas negali sąlygoti atsakovės teisių suvaržymo labiau nei būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytus argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sprendžia, kad jie iš esmės yra deklaratyvūs, susiję su kitos bylos nagrinėjimo dalyku ir nesudarantys jokio pagrindo keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.

20. Akcijos yra specifinė turto rūšis, kuri, kaip minėta, jos turėtojui suteikia ne tik turtines, bet ir neturtines teises. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Tai reiškia, kad teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų (ne) turtinių teisių įgyvendinimo draudimai. Balsavimo teisės apribojimas gali būti teismo taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė ir kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į akcijas. Tiesioginę įtaką įmonės veiklai gali padaryti tik toks akcininko naudojimasis viena iš neturtinių – balsavimo teise, kuomet kyla grėsmė, jog jis sąmoningai priiminės įmonei nepalankius sprendimus, siekdamas išvaistyti ar perleisti įmonės turtą bei perkelti/sukurti įmonei nepalankius finansinius įsipareigojimus. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi keisdamas laikinųjų apsaugos mastą, leido atsakovėms akcininkėms J. Č. ir L. V. balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus priimti sprendimus, kurie išimtinai susiję su svarbiausiais atsakovės UAB ,,IMBER“ veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės akcininkų balsavimo teisė nėra apribota visa apimtimi, o tik tam tikrais konkrečiais klausimais, siekiant, kad naudodamosi balsavimo teise akcininkės nepriimtų įmonei iš esmės nenaudingų sprendimų, kurie iš esmės sukeltų neigiamas teisines pasekmes.

21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtyje yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, o apeliantė teikdama prašymą nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias nuostatas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas