- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-658-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
- Nuteistasis
- K. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. Š. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisves atemimu trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
K. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-06 apie 19.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, plešimo tikslu atejo prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), Elektrenu sav., priklausancio L. T. ir, išlaužes pagrindines namo iejimo duris-isibrove i vidu, ir, patekes i prieangi, užejo i vonios kambari ir išdaužes dviguba lango stikla, išlipo i lauka, ir vel priejes prie pagrindiniu namo duru, kurias J. T. buvo spejes užkabinti kabliu, išlupo duru kabliuka ir tokiu budu vel isibrove i vidu. Priejes prie antruju duru, pradejo reikalauti pinigu, grasindamas, kad „kitaip bus blogai“. L. T. bei J. T., suprate, kad grasinimas realus ir noredami išvengti grasinimo pasekmiu-fizinio smurto panaudojimo-atidare duris ir isileido kaltinamaji i vidu. Kaltinamasis, užejes i virtuve, pagrasines, tuoj pat panaudoti fizini smurta, pareikalavo duoti pinigus-100,00 Lt., litu, kuriuos nukentejusiajai L. T. atnešus, paeme ir, tokiu budu, užvalde L. T. priklausanti turta- 100 litu pinigu suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo peržiureti byla ir jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str., arba skirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme arba sušvelninti jam paskirta bausme. Apelianto manymu, paskirta bausme yra per griežta. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelge i LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 ir 4 p. numatytas jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, todel prašo aukštesnes instancijos teismo i šias aplinkybes atsižvelgti ir jo atžvilgiu taikyti BK 38 str.
Nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad del esancios krizes jis buvo atleistas iš darbo ir atsidure sunkioje ir beviltiškoje turtineje padetyje, šiuo sunkmeciu nera laisvu darbo vietu, jo mama yra 2 grupes invalide, kuriai reikalinga nuolatine pagalba, lešu pragyvenimui nera, todel del nesekmiu ir beviltiškumo išgeres ejo paskolinti pinigu pragyvenimui, taciau negalvojo apiplešti nukentejusiuju. Apeliantas nurodo, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo girtumas. Del padaryto nusikaltimo labai ir nuoširdžiai gailisi, jis atsipraše nukentejusiuju, o pastarieji jam atleido ir netgi praše tyrejos nekelti jam baudžiamosios bylos. Nukentejusioji teisme šia aplinkybe patvirtino ir praše neskirti jam realios laisves atemimo bausmes, jo gynejas taip pat praše neskirti realios laisves atemimo bausmes, taciau tiek prokuroras, tiek teismas i ši nukentejusiosios bei gynejo prašyma visiškai neatsižvelge.
Be to, apeliantas prašo nesant galimybes pritaikyti LR BK 38 str., jo atžvilgiu taikyti LR BK 39 ¹ str., kadangi 2007 m. jis bendradarbiavo su pareigunais ir padejo atskleisti viena organizuota telefoniniu sukciu grupe, jos organizatoriu ir 20 bendrininku, šios grupes padarytus sunkius nusikaltimus. Jis dave parodymus prieš šia organizuota grupe, del jo saugumo jis buvo perkeltas i Lukiškiu tardymo izoliatoriu. Apelianto manymu, kadangi šios grupes bendrininkai šiuo metu atlikineja bausme skirtinguose laisves atemimo vietose, todel jam iškyla gresme patekti i bet kuria laisves atemimo istaiga, kadangi su juo bus susidorota. Apeliantas skunde pasižada daugiau nenusikalsti, kritiškai vertina savo elgesi, žada isidarbinti, nevartoti alkoholio ir gyventi dora ir pilnaverti gyvenima. Del šiu aplinkybiu apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 39 ¹ str., o nesant galimybes skirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme arba skirti minimalia laisves atemimo bausme.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
A. K. Š. skunde, negincydamas kaltes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo taikyti BK 38 str. ar BK 39 ¹ str., o nesant galimybes skirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme arba skirti minimalia laisves atemimo bausme. Nors nuteistasis K. Š. gincija jam paskirta bausme, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, paskirta bausme yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todel nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Š. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Nuteistajam K. Š. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Skirdamas apeliantui bausme apylinkes teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, motyvus ir tikslus, kaltes forma, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas net 10 kartu, taciau ankstesnes bausmes teigiamu rezultatu nedave, atlikes laisves atemimo bausme už ankstesnius nusikaltimus vel daro naujus turtinio pobudžio nusikaltimus, teistumas neišnykes. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Esant tokioms aplinkybems, apylinkes teismas pagristai nusprende, jog bausmes tikslai negali buti pasiekti be realios laisves atemimo bausmes atlikimo.
Apeliantas skunde prašo paskirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme. Teiseju kolegija pažymi, kad apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas sunkiems nusikaltimams, padarytas veikiant tiesiogine tycia, iš savanaudišku paskatu, nusikalto turedamas neišnykusi teistuma, todel vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme, todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Todel apelianto prašymas skirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme, yra atmestinas.
Teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo K. Š. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis K. Š. del nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todel pastaraja aplinkybe teismas laike jo atsakomybe lengvinancia. Kadangi K. Š. nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, todel šia aplinkybe teismas pripažino jo atsakomybe sunkinancia. Todel apelianto prašymas atsižvelgti i tai, kad del padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, yra atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge. Be to, kaip teisingai skunde atkreipe demesi ir pats apeliantas, laisves atemimo bausmes trukmes apeliantui yra nustatyta žemiau LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkio. Todel apelianto prašymas skirti jam minimalia laisves atemimo bausme, taip pat atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai teiseju kolegijai abejoniu nekelia, todel apelianto skundo argumentai del per griežtos bausmes skyrimo yra atmestini.
Apeliantas skunde nurodo, kad tiek teismas, tiek prokuroras be pagrindo neatsižvelge i nukentejusiosios bei gynejo prašyma paskirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai yra visiškai nepagristi ir atmestini. Pažymetina, kad bausme kaltinamajam skiria tik teismas neatsižvelgiant i kaltinamojo ar kitu baudžiamojo proceso dalyviu norus. Del bausmes skyrimo ir dydžio teismas nesitaria nei su kaltininku, nei su nukentejusiuoju ir neprašo ju sutikimo ar patarimo ir vadovaujasi tik istatymu. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad teismas šiuo klausimu nesitaria ir su prokuroru. Prokuroro siulymas del kaltinamajam skirtinos bausmes teismui nera privalomas.
Apelianto skunde nurodyti argumentai, jog del nesekmiu ir beviltiškumo išgeres ejo paskolinti pinigu pragyvenimui ir butent apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, nešalina apelianto baudžiamosios atsakomybes ir nelengvina jo teisines padeties. Be to, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad jis prieštaringai nurodo kokiam tikslui jis ejo skolintis pinigu. Teisminio nagrinejimo metu jis parode, kad ivykio diena su draugu gere alkoholinius gerimus, taciau pritrukus alkoholiui jis nusprende nueiti pasiskolinti pinigu pas netoli gyvenancius kaimynus – J. ir L. T.. Gi skunde apeliantas nurodo, kad pinigus ejo skolintis pragyvenimui, kadangi namuose nebuvo maisto. Pažymetina, kad netgi ta aplinkybe, kad ejo plešti tikslu gauti pinigus pragyvenimui – maistui, kaip teigia apeliantas, taip pat neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybes ir toks elgesys visuomeneje yra netoleruotinas.
Apelianto prašymas jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. ar LR BK 39 ¹ str., yra atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki nusikaltima, teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: 1) prisipažino padares nusikalstama veika, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala arba susitare del šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaike su nukentejusiuoju arba juridinio asmens arba valstybes institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku. BK 38 str. 1 d. nuostatu taikymas galimas tik nustacius visu minetu salygu visuma. Nors nuteistasis K. Š. prisipažino padares nusikalstama veika, su nukentejusiaja del nusikalstamos veikos, už kuria K. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., yra susitaike, taciau teigti, jog nuteistasis K. Š. savo noru atlygino ar pašalino ir padaryta žala ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku, negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. išlaužes pagrindines namo iejimo duris-isibrove i vidu, ir, patekes i prieangi, užejo i vonios kambari ir išdaužes dviguba lango stikla, išlipo i lauka, ir vel priejes prie pagrindiniu namo duru, kurias J. T. buvo spejes užkabinti kabliu, išlupo duru kabliuka ir tokiu budu vel isibrove i vidu. Nors akivaizdu, kad tokiais K. Š. neteisetais veiksmais nukentejusiesiems buvo padaryta turtine žala – išdaužtas dvigubas stiklas ir sugadintos durys, kuri nebuvo apskaiciuota, taciau nukentejusieji civilinio ieškinio nepareiške. Nors nukentejusioji ir nepareiške civilinio ieškinio del žalos atlyginimo, taciau teigti, kad tokiais K. Š. veiksmais jokia žala padaryta nebuvo arba savo noru atlygino ar pašalino ir padaryta žala, nera jokio pagrindo. Be to, taip pat nera pagrindo manyti, kad K. Š. nedarys nauju nusikalstamu veiku. Pažymetina, kad praeityje K. Š. teistas net 10 kartu, nusikaltimus daro sistemingai, vos tik išejes iš ikalinimo istaigos vel nusikalto, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, ir nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu. Todel visos šios aplinkybes liudija, kad K. Š. prarado visuomenes pasitikejima pasitaisyti, nes yra linkes nusikalsti.
Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms salygoms, nuo baudžiamosios atsakomybes negali buti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip asmuo, kuris ankšciau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes kaip susitaikes su nukentejusiuoju asmeniu, jeigu nuo susitaikymo iki naujos veikos padarymo praejo mažiau nei ketveri metai (LR BK 38 str. 2 d.). Iš byloje esancio Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio matyti, kad K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 30 paru arešto bausme, teistumas neišnykes. Kadangi naujos tycines nusikalstamos veikos buvo padarytos neišnykus teistumui, jau kaip mineta, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Del to nuteistajam negali buti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojancios atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes kai kaltininkas su nukentejusiuoju susitaiko.
Be to, nuteistasis K. Š. mano, kad už padaryta nusikaltima nuo baudžiamosios atsakomybes gali buti atleistas ir LR BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tam yra visos butinos salygos ir pagrindai. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. jis bendradarbiavo su pareigunais ir padejo atskleisti viena organizuota telefoniniu sukciu grupe, jos organizatoriu ir 20 bendrininku, bei šios grupes padarytus sunkius nusikaltimus. Taciau kolegija su šiais apelianto argumentais visiškai nesutinka. Visu pirma, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad pagal BK 39¹ straipsnio 1 dali gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes tas asmuo, kuris yra itariamas pats dalyvaves organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklauses nusikalstamam susivienijimui. Antra, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad nagrinejamoje byloje K. Š. nuteistas tik už ta nusikaltima, kuris buvo jam inkriminuotas. Nuteistojo K. Š. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai irodyta. Be to, K. Š. pilnai prisipažino del padarytu nusikalstamu veiku padarymo. Kaltinamajam bausme yra individualizuojama ir skiriama kiekvienoje konkrecioje nagrinejamoje byloje ir tik už ta nusikaltima, kuris yra jam inkriminuotas, o pirmosios instancijos teismas nagrinejo byla kaltinamojo akto ribose, t.y. del tu jam inkriminuotu nusikalstamu veiku, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Todel apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes del organizuotos grupes atskleidimo ir klausimas del LR BK 39¹ straipsnio 1 dalies taikymo gali buti nagrinejamos ir sprendžiami tik toje byloje, kurioje kaltinamajam šis nusikaltimas yra inkriminuotas. Kita vertus, iš apelianto skunde nurodytu teiginiu darytina išvada, kad kitoje byloje del organizuotos grupes atskleidimo jis buvo apklausiamas ne kaip itariamasis, o kaip liudytojas, kuris buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dave parodymus apie reikšmes bylai išspresti turincias aplinkybes. Liudytojas gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomybes už melagingu parodymu davima BK 235 str. pagrindu, tuo tarpu BK 39¹ str. pagrindu gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes tas asmuo, kuris yra itariamas pats dalyvaves organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklauses nusikalstamam susivienijimui.
Be to, apeliantas skunde prašo atsižvelgti i BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ,4 punktus – t.y. del padaryto nusikaltimo labai ir nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiuju, žala nepadaryta, ir kad nusikaltima padare del nesekmiu ir beviltiškos padeties, nes negali surasti darbo. Visu pirma, pažymetina, kad nusikaltimu darymas del nesekmiu ir beviltiškos padeties neturint darbo negali buti laikoma kaip pateisinama aplinkybe. Juolab, kad kaip teige pats apeliantas, pritrukus alkoholiui jis nusprende nueiti pasiskolinti pinigu. Be to, pažymetina, jog duomenu apie tai, kad nuteistasis tiek iki nusikaltimu padarymo, tiek nusikalimu padarymo metu, intensyviai ieškojo darbo, butu užsiregistraves darbo biržoje, byloje nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad nusikaltimu darymas yra nuteistojo budas gauti lešas alkoholiniu gerimu isigijimui, o ne pragyvenimui, t.y. maistui. Todel ši aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 4 p., kad nusikaltima padare del nesekmiu ir beviltiškos padeties, nes negali surasti darbo, negali buti laikoma nuteistojo K. Š. atsakomybe lengvinancia. Antra aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., del žalos padarymo, taip pat negali buti pripažinta nuteistojo K. Š. atsakomybe lengvinancia.
Teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo K. Š. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis K. Š. del nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todel pastaraja aplinkybe teismas laike jo atsakomybe lengvinancia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kadangi K. Š. nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, todel šia aplinkybe teismas pripažino jo atsakomybe sunkinancia. Todel apelianto prašymas dar karta atsižvelgti i tai, kad del padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, yra atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge. Be to, kaip teisingai skunde atkreipe demesi ir pats apeliantas, laisves atemimo bausmes trukmes apeliantui yra nustatyta žemiau LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkio. Todel apelianto prašymas skirti jam minimalia laisves atemimo bausme, taip pat atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai teiseju kolegijai abejoniu nekelia, todel apelianto skundo argumentai del per griežtos bausmes skyrimo yra atmestini. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo skirti jam švelnesne bausme.
Taigi, teiseju kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausme apylinkes teismas atsižvelge i visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni (padare sunku nusikaltima), kaltes forma ir ruši (veike tiesiogine tycia), nuteistojo asmenybe (anksciau teistas 10 kartu, nusikalto turedami neišnykusi teistuma, baustas administracine tvarka), lengvinancios aplinkybes buvima. Todel teiseju kolegija, ivertinusi šias aplinkybes, daro išvada, kad nuteistajam K. Š. paskirta laisves atemimo bausme negali buti laikoma aiškiai per griežta.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo K. Š. apeliacini skunda atmesti.