Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01, (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. L. surašytas dėl to, jog 2016-09-07 apie 18:25 val., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgyjęs, persirikiuodamas, iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos, palikdamas automobilį, pasišalino.

Teismo posėdžio metu S. L. savo kaltę dėl šių jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų prisipažino, su nusižengimu sutiko, parodė, kad teisės vairuoti nėra įgyjęs, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra draugo. Įvykio metu buvo vienas. Prašo, dėl sunkios materialinės padėties, šiuo metu nedirbantis, paskirtą baudą išdėstyti dalimis.

Liudytoju apklausta A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidėjas S. L. yra jos vyro pažįstamas, kuriam, išėjus jos vyrui į jūrą, paskolino savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas jos vardu. Automobilį paskolino, kad jis nestovėtų, kadangi šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, mokinasi. Iki eismo įvykio S. L. automobiliu naudojosi apie pusę metų. Jokių nesusipratimų nėra buvę. Nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Buvo sakęs, kad teises yra praradęs, bet susitvarkė. Apie eismo įvykį, tai, kad S. L. su jai priklausančiu automobiliu padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos, sužinojo iš pažįstamų, o ne iš S. L.. Sužinojusi, pranešė vyrui.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016-09-07 apie 18:00 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis. Vienas vairuotojas, palikęs automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, palikęs automobilį, pasišalino, ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. M.. (b.l. 4-5)

Iš eismo įvykio vietos schemos bei foto lentelių, darytų įvykio vietoje, matyti transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymas po susidūrimo. (b. l. 7-11)

Iš foto lentelių matyti transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. (b. l. 9-11)

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso A. V., nuvežta į aikštelę. (b. l. 12)

Iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos matyti, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 1757,09 Eur draudimo išmoką. (b. l. 44)

S. L. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (ATPK 130 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad S. L. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus įrodyta visiškai. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 104, 220 punktų reikalavimus. Tokie S. L. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. S. L. padaryta veika, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti. Taip pat, S. L. padaryta veika, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalį (padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), todėl, įvertinus šių straipsnių sankcijas, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, veika perkvalifikuojama. Esant nurodytam, bylos teisena ir administracinės nuobaudos S. L. skirtinos remiantis ATPK (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) ir ANK normomis.

S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du nusižengimai, iš kurių vienas yra labai šiurkštus, į S. L. asmenybę – daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat yra baustas už pažeidimų transporto srityje padarymą, turi galiojančių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. L. paskyrus ATPK (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) 127 straipsnio 2 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šių straipsnių sankcijos baudos vidurkiai. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į S. L. prašymą bei skiriamos galutinės baudos dydį, nustatytinas dvidešimt mėnesių baudos sumokėjimo terminas (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į S. L. padarytų pažeidimų pobūdį, aplinkybes – nors tai, kad jis tyčia, sąmoningai pasišalino, palikdamas automobilį, iš įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai, tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis savo kaltę dėl įvykio pripažino, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., manytina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant S. L. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas (duomenys neskelbtini), grąžintinas teisėtam savininkui – A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 ir 8 dalimis, Administracinių teiasės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

S. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

S. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir S. L. paskirti galutinę nuobaudą – 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti savarankiškai sumokėta per dvidešimt mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per dvidešimt mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokant kiekvieną mėnesį po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16063645127 ir įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio Kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, kad bauda ar jos dalis, pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį, asmens rašytiniu prašymu su pateiktais įrodymais (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymos, turto deklaracijos, pažymos apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ir pan.) gali būti pakeista viešaisiais darbais. Prašymas teismui paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.