Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. (A. A.) gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pratęstas A. A. laikymo specialiojoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) terminas 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prašoma A. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, galimai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 21.00 val., prie namo kiemo vartų, esančių (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine D. A. metu, tyčia dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.

Be to, A. A. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 21.30 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiųjų patrulių A. S. ir A. J. atvykusių pagal iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, teisėto reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu išsiaiškinti galimo smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, keikdamas juos necenzūriniais žodžiais, elgdamasis agresyviai bei siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia kaire koja vieną kartą įspyrė vyriausiajam patruliui A. S. į dešinę koją ir vieną kartą įspyrė vyriausiajam patruliui A. J. į dešinę koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiesiems ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiesiems patruliams A. S. ir A. J..

Skunde nurodoma, kad ekspertizė buvo atliekama 2019 m. lapkričio 6 d. - gruodžio 3 d. Tuo tarpu, priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta aplinkybė apie tai, kokios psichinės būsenos A. A. yra šiuo metu, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar A. A. vis dar yra rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį, taikant gydymą, A. A. galėjo pagerėti psichikos būklė. Skundžiama nutartimi tolesnis A. A. laikymas VšĮ (duomenys neskelbtini) nėra teisėtas, kadangi jam konstatuotas psichikos sutrikimas (kliedesinis sutrikimas) nėra tokio pobūdžio ir masto, kad pateisintų jo izoliavimą.

Skunde pažymima, kad nukentėjusioji D. A. 2019 m. rugpjūčio 16 d. apklausos metu parodė, kad A. A. neserga jokiomis psichinėmis ligomis, nėra kreipęsis į gydytojus. Taip pat ji parodė, kad įvykio metu A. A. tik suspaudė jai kaklą, žymių ant kaklo neliko, į medikus nesikreipė, sužalota nebuvo. Pats A. A. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apklausoje nurodė, kad sužaloti D. A. nenorėjo, tik tiesė ranką link jos, nes norėjo ją paliesti. Visa tai patvirtina, kad A. A. nėra pavojingas visuomenei, dėl ko jo izoliavimas nėra pagrįstas.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, A. A. yra mandagus, darbo užduotis vykdė tinkamai, drausminių nuobaudų neturėjo. Administracija ir bendradarbiai konfliktinių situacijų nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas patvirtina, kad A. A. aktyvioje priežiūroje registruotas nebuvo, nesigydė. Realios grėsmės A. A. nei sau, nei kitiems asmenims nekelia.

Teismo posėdyje prokurorė prašė A. A. gynėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

A. A. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A., sutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi pratęsti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo asmens laikymą VšĮ (duomenys neskelbtini) dviem mėnesiams ir neįžvelgia pagrindo ją keisti ar naikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. A. įtariamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. A. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Be to, A. A. dėl dabartinės psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų (16-20 b.l.).

Taigi, remdamasis šiuo ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigos terminą. A. A. yra socialiai pavojingas visuomenei ir savo veiksmų nekontroliuoja, paskutinių kelių metų laikotarpyje vyravo persekiojimo kliedesiai institucijų, pareigūnų, žmonos atžvilgiu, kas lėmė jo neadekvatų elgesį su jais. Be to ekspertizės akte pažymima, kad byloje esančioje A. A. rašytinėje produkcijoje liguistų išgyvenimų pasekoje stebimas sunkiai suvokiamas turinys, neatitinkantys tikrovės faktai, atsispindi mąstymo nenuoseklumas, padrikumas, absurdiško turinio, santykio ir poveikio kliedesiai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertai, atlikę A. A. ekspertizę, yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei didelę darbo šioje srityje patirtį, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Pažymėtina, jog A. A. iki pratęsiant jo buvimo VšĮ (duomenys neskelbtini) terminą, tris mėnesius buvo gydomas bei stebimas būtent minėtoje psichiatrijos ligoninėje. Jokių duomenų, kad jo psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, nėra gauta. Todėl atmestini A. A. gynėjos skundo teiginiai, jog jo sveikata nėra stebima ir nelyginama su buvusia ekspertizės darymo metu.

Kadangi ekspertizės aktu konstatuota, jog A. A. būtinas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, o remiantis 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-668/A1-243 nustatyta, kad stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia VŠĮ (duomenys neskelbtini), A. A. pagrįstai pratęstas buvimo specialiojoje įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), terminas.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 141 straipsnyje, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 141 straipsniu, teisėjų kolegija,

nutaria:

A. A. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį.