- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- A11.-24-632/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00251-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
- Kategorijos
- 2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Š. ir jo
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. R.,
išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nusižengimo protokolą AM-AAD-ANR_P-3640-2020, kuriame
S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. kartu su kitu asmeniu, būdamas medžiotojų būrelio nariu, 2020 metų lapkričio 10 d. 18-19 val. pagal 2020-04-07 išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė medžioklę tykojant iš bokštelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurios metu sumedžiojo (pribaigė) sužeistą tauriojo elnio patiną, tačiau pažeisdamas 2000-06-27 Aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 15.3.1 punktą: 1) apie sumedžiotą žvėrį nepažymėjo medžioklės lape, ir telefonu neinformavo Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus; 2) neteisėtai sumedžiotą žvėrį automobiliu su priekaba gabeno į nepatvirtintą dorojimo vietą, tuo pažeisdamas Taisyklių 24.13 punktą ir 2002 metų spalio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Aplinkos ministro patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punktą. Nepažymėdamas sumedžioto žvėries Medžioklės lape prieš išvežimą, S. Š. pažeidė Taisyklių 22 punkto 1 dalies reikalavimus, todėl pagal šio punkto 4 dalį vykdė neteisėtą medžioklę, tuo pačiu pažeidė Taisyklių 23 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, o gabendamas neteisėtai sumedžiotą žvėrį pažeidė Taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje.
Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Š. kaltu neprisipažino ir parodė teismui, kad 2020-11-10 apie 16 val. kito būrelio medžiotojas telefonu pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) k. ūkininkas matė sužeistą elnią. Papildomai iš šio ūkininko gavęs elnio buvimo vietos koordinates pasikvietė liudytoją A. J., nuvyko netoli (duomenys neskelbtini) k., kur medžioklės lape įrašęs save ir medžioti galinčią S. J. ieškojo sužeisto elnio. Vėliau ieškojo su A. J., S. J. išvyko. Rado elnią, įsitikino, kad jis negyvas, apžiūrėjo. Jo pilvas buvo išsipūtęs, sužeista galinė koja ir pilvas. Elnią ištempė į palaukę, priekabėle nugabeno pas A. J., kur išdorojo (būrelio dorojimo vietos rakto neturėjo). Elnio viduriai buvo supuvę, smirdėjo, todėl dalį nugarinės paliko A. J. šunims sušerti, visa kita sudegino metalinėje statinėje. Galvą su ragais pasiliko kaip trofėjų. Pripažįsta, kad dorojo elnią pažeisdamas veterinarijos reikalavimus, tačiau elnio nepribaigė, nes jis jau buvo negyvas.
Liudytojas A. J. ir S. J. davė tokius pačius parodymus.
Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2020-11-10 prie (duomenys neskelbtini) kombainu kuldamas kukurūzus lauke pamatė pakylantį ir lėtai judantį elnią, kuris paėjęs vėl atsigulė. Supratęs, kad žvėris sužeistas, informavo pažįstamą medžiotoją, kuris pasakė atsiųsiąs S. Š. numerį, tačiau liudytojas pats jį surado ir nusiuntė žvėries buvimo koordinates. Medžiotojo nelaukė, iš lauko išvyko. Mano, kad elnias buvo labai sužeistas, nes vos ėjo.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2020-11-10 apie 17-18 val. medžiojo maždaug 3 km nuo elnio radimo vietos, šūvio negirdėjo, tačiau jį galėjo girdėti kartu su juo ir dar už 1 km buvęs medžiotojas V. Š., tačiau negalėjo pasakyti, iš kurios pusės.
Liudytojas G. C. (aplinkosaugos pareigūnas) parodė, kad atliko tyrimą dėl 2020-11-10 neteisėtai pribaigto elnio, kurio metu S. Š. pradžioje pasakė, kad nieko nebuvo, po to nusileido, kad ieškojo sužeisto elnio, bet nerado, o dar vėliau – surado negyvą. Medžiotojas elnią dorojo ne tam skirtoje vietoje, sunaikino įrodymus, sakydamas, kad mėsą ir kailį sudegino, kas yra nelogiška, kitiems medžiotojams rašė pranešimus, kad pribaigė elnią, tuo pripažindamas neteisėtą medžioklę, todėl turi būti baudžiamas administracine tvarka.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad yra veterinaras, iš pateiktos nuotraukos (b.l. 42) negali pasakyti, ar elnias pats nugaišo, tam reikia žvėrį apžiūrėti gyvai, pamatyti žaizdas. Įkritusios akys gali reikšti dehidrataciją, tiksliau pasakyti negali; sustingęs žvilgsnis yra kaip negyvo žvėries. Nuo šūvio gyvam žvėriui būtų matyti daugiau kraujo, nei kritusiam.
Liudytojas V. P. parodė, kad yra medžiotojų būrelio pirmininkas, santykiai su S. Š. neutralūs. 2020 m. lapkritį paskambinusiam S. Š. nurodė nušauti sužeistą elnią, pastebėtą ūkininko, ir pranešti aplinkosaugai. Priminė, kad jį reikia įrašyti į kitą pusę medžioklės lapo, tačiau tokiu atveju jis netraukiamas į sumedžiotų žvėrių apskaitą, į limitus neįsiskaito. Dar kartą paskambinęs S. Š. pasakė, kad elnias buvo sužeistas šautine žaizda, jis jį pribaigė, nes kitaip pats būtų nusibaigęs, jis tik nutraukė kančias. Apie lupimą nešnekėjo, vėliau liudytojas pamatė nuotraukose, kad lupta ne būrelio lupykloje; būrelio lupyklos raktas buvo pas jį (liudytoją). Atstumo atžvilgiu taip lupti gal ir patogiau, tačiau ne pagal taisykles. Mėnesio gale gražintame medžioklės lape pamatė neįrašytą elnią, pranešė aplinkosaugai. S. Š. apie pribaigtą elnią neinformavo aplinkosaugos pareigūnų, kurie esant pranešimui kartais atvyksta jo patikrinti, pasitaiko – atlieka tyrimą, o S. Š. to nepadaręs – slėpė. Jis anksčiau yra gavęs žodinių pastabų dėl etikos laikymosi.
Apžiūrėjus elnio ragus su kaukole, joje pažeidimų ar jų taisymo žymių nesimato.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą diske Nr. 5 girdėti vyro balsas, aiškinantis, kad galėjo girdėti šūvio garsą, tačiau neatsimena dienos.
Administracinio nusižengimo protokolas S. Š. surašytas už tai, kad jis radęs sužeistą žvėrį ir jį pribaigęs apie tai neįrašė medžioklės lape ir neinformavimo aplinkosaugos pareigūnų (Taisyklių 15.3.1 punktas). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad žvėrį rado jau negyvą, teismas tai laiko jo gynybine versija, kuri paneigiama liudytojų parodymais bei bylos medžiaga. Liudytojas A. J. nurodė, kad surastas elnias buvo negyvas, tačiau teismas atsižvelgia, kad šis liudytojas buvo kartu su S. Š., veikė bendrai, yra draugai, todėl jo parodymų negalima laikyti visiškai patikimais. Nors kitų įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, ar žvėris radimo metu buvo gyvas, nėra, tai patvirtina netiesioginių įrodymų visuma. Liudytojas Ž. D. nurodė, kad matė lėtai einantį elnią, kaip matyti, iki S. Š. atvykimo praėjo vos 2-3 valandos. Atkreipiamas dėmesys, kad ankstesniuose parodymuose Ž. D. nurodė, kad elnias bėgo, matėsi sužeista koja (12 b.l.). Atsižvelgiama į aplinkybę, kad elnias buvo sužeistas šautine žaizda, tačiau į galinę kūno dalį, ir vis tiek bėgo. Tai patvirtina, kad sužalojimas nebuvo mirtinas ar toks rimtas, dėl kurio žvėris būtų nusibaigęs per tokį trumpą laiko tarpą nuo jo pastebėjimo iki suradimo. Apklausiamas nuo pat pradžių S. Š. apskritai nutylėjo aplinkybę, ar elnią rado negyvą (11 b.l.), o iš tyrimą atlikusio pareigūno G. C. parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo parodymus pakeitė tris kartus: pradžioje sakė nieko nebuvo, po to – elnio nerado, ir galiausiai – rado negyvą. Nors S. Š. tai teisina netikėta apklausa, karantino taisyklių pažeidimu, toks net trijų versijų pateikimas ne tik verčia abejoti jo parodymų tikslumu, bet leidžia daryti išvadą, kad S. Š. meluoja. Tai, kad S. Š. šūviu pribaigė žvėrį visiškai patvirtina jo paties rašytų žinučių analizė, kur jis nurodo, kad nutraukė žvėries kančias, o kitam medžiotojui – paties kurtas tekstas: „Ten nuotraukos gyvam darytos“. Nors S. Š. posėdžio metu tvirtino, kad žinutėse minėdamas žvėries pribaigimą turėjo omeny Ž. D. veiksmus, išbaidžius žvėrį, kas galutinai jį pribaigė, teismas, analizuodamas šį įrodymą atsižvelgia, kad žinutėje nurodyta daugiskaita: „nutraukėm“, tuo įtraukiant save, kai tuo tarpu Ž. D. jo net nesulaukė, iš lauko išvyko, o S. Š. į įvykio vietą atvyko po kelių valandų. Šias žinutes vertinant bendrai su kitais įrodymais matyti, kad S. Š. pats, nieko neverčiamas nurodė pribaigęs žvėrį, abejoti jose nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Nors S. Š. ir būrelio pirmininko, liudytojo V. P. santykiai prasti, liudytojas nuo pat pradžių nuosekliai parodė, kad S. Š. jam paskambinęs pasakė, kad radęs sužeistą elnią jį nušovė (18 b.l.), ir šie parodymai patvirtina anksčiau padarytas išvadas.
Pridėtose nuotraukose (27 b.l.) matyti negyvo žvėries žvilgsnis, akys įdubusios, tačiau nėra ginčo dėl to, kad žvėris buvo sužeistas, ir iki jo pribaigimo kankinosi. Nors virš nuotraukos nurodyta, kad nuotraukoje matyti kraujo dėmė, ji beveik neįžiūrima. Po ragų su kaukole apžiūros nustatyta, kad šautinės žaizdos nėra, tačiau tai patvirtina tik tai, kad šūvio į galvą galėjo nebūti, bet neįrodo, kad nebuvo šūvio (ar kito poveikio) į kitą kūno dalį. Vertinant šią aplinkybę itin svarbu pastebėti, kad S. Š. sudegino kūną, taip sunaikindamas įrodymus, galinčius padėti išsiaiškinti įvykių eigą. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai patvirtina, kad jis nuo pat pradžių siekė nuslėpti elnio suradimo faktą niekur jo nepažymėdamas, o vėliau – sunaikinti visus įrodymus, galinčius atskleisti įvykio aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo taikyti nekaltumo prezumpciją, pagal kurią visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas pabrėžia, kad surinktų ir teisme ištirtų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, jų daugetas, vienas kitą papildo, ir nei vienas neprieštarauja, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai keitėsi tris kartus. Ypatingą reikšmę in dubio pro reo principo taikymui turi tai, kad abejonės ir neaiškumai negali būti pašalinti, tai yra, nėra kitų įrodymų, galinčių patvirtinti vieną atskirą ar kelis pavienius kaltinančius įrodymus. Priešingai, nei tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nuoseklūs liudytojo Ž. D. parodymai, kad jis matė bėgantį žvėrį, kuris bėgo ant trijų kojų, teismo įsitikinimu, yra tiesioginis įrodymas, objektyvi aplinkybė, patvirtinanti, kad žvėris buvo gyvas, o S. Š. versija, grindžiama tik jo paties ir su juo buvusio šališko liudytojo A. J. parodymais, yra vertinama kaip prielaida, kuria teismas nesiremia. Susiklosčiusių įvykių analizė, G. C. ir V. P. parodymai, byloje pridėta vaizdo ir garso medžiaga, elektroninių ryšių priemonėmis perduota informacija, rašyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kompleksiškai vertinant, nekelia jokių abejonių ir visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. ir liudytojo parodymus. Be to, teismo įsitikinimu, didelę reikšmę turi tai, kad S. Š. tyčia naikino įrodymus: sunaikino žvėries kūną, užkirsdamas kelią išsiaiškinti galimą žvėries sužeidimo lygį ir jo mirties priežastį, tai gi – atliko aktyvius veiksmus siekdamas sukelti abejones.
Vertinant S. Š. veiksmus atsižvelgiama, kad tiek pribaigus sužeistą žvėrį, tiek radus jį nugaišusį, privaloma apie tai informuoti ir medžioklės plotų naudotoją ir Aplinkos apsaugos departamentą (Taisyklių 15.3.1 p. ir 58.28 p.). Teismo vertinimu, Taisyklėse reglamentuotas informavimo būdas yra labai paprastas, nesudėtingas, dėl to medžiotojui galėjo būti laisvai įvykdomas, todėl šios nuostatos nesilaikymas neišvengimai padaro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmus slėpė. Nors S. Š. tvirtina, kad po įvykio telefonu informavo būrelio vadovą V. P., tačiau apie įvykį neinformuodamas Aplinkos apsaugos departamento Taisyklių reikalavimus vis tiek pažeidė.
S. Š. prisipažinimu ir liudytojo A. J. parodymais įrodyta, kad S. Š. žvėrį automobiliu su priekaba gabeno į nepatvirtintą dorojimo vietą, dėl to jis pažeidė Taisyklių 24.13 ir 58.2.3 punktus ir 2002 metų spalio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Aplinkos ministro patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punktą, kur imperatyviai nurodyta žvėris doroti tik patvirtintose dorojimo vietose, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, taip pat nepažymėdamas sumedžioto žvėries Medžioklės lape prieš išvežimą, S. Š. pažeidė Taisyklių 22 punkto 1 dalies reikalavimus, todėl pagal šio punkto 4 dalį vykdė neteisėtą medžioklę ir už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama, kad į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. S. Š. dirbantis, drausminių nuobaudų neturi. Ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas A. J. tvirtino, kad elnias buvo sužeistas, tą patvirtino ir liudytojas veterinaras R. Ž., į tai atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą, ji parenkama minimali. S. Š. elgesys nuslepiant žvėries pribaigimą aiškiai pažeidžia Taisykles, tačiau atsižvelgiant į kitus, Taisyklėse reglamentuotus pažeidimus, nelaikytinas itin grubiu, nusižengimas buvo padarytas neveikimu – nepažymėjimu lape bei nepranešimu, todėl teisė medžioti atimama minimaliam terminui (ANK 290 straipsnio 9 dalis). Be to, dėl visų aukščiau išvardintų motyvų, ir to, kad sužeistas elnias galėjo būti pribaigtas ir kitu būdu, ne vien šaunant iš šautuvo, teismo nuomone, netikslinga taikyti medžioklės įrankio – šautuvo, privalomo konfiskavimo (ANK 34 straipsnio 5 dalis, 290 straipsnio 10 dalis). Medžiotojo veiksmai pribaigiant žvėrį, vėliau jį gabenant ir dorojant buvo atliekami viena bendra tyčia, be jokio laiko tarpo, todėl skiriamos administracinės baudos bendrinamos apėmimo būdu.
Medžiagoje prašoma priteisti 6099,21 Eur žalą gamtai (30 b.l.). Atsižvelgiama, kad pribaigtas elnias buvo sužeistas, ir nebūtų išgyvenęs, dėl to pagrindine jo žūties priežastimi laikomi ne S. Š. veika pribaigiant žvėrį, o nežinomo šaulio veiksmai jį sužeidžiant. Tokiu atveju nėra pagrindo laikyti, kad S. Š. padarė žalą gamtai, žalą gamtai atsisakytina priteisti (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis); taip pat toks priteisimas prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš šio principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 05 21 sprendimą Nr. I-4-822/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 636 straipsniu ir 637 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 Eur baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, skirti jam 800 Eur baudą ir atimti teisę medžioti 1 metams.
Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį administracines nuobaudas subendrinti, ir S. Š. skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą ir atimti teisę medžioti 1 (vieneriems) metams.
Medžioklinio šautuvo SAKO, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su VX-3L optiniu taikikliu (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti, ir nutarimui įsiteisėjus grąžinti S. Š..
Atsisakyti priteisti žalą gamtai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.