Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-55-237/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
2-55-237/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
V. N.
Atsakovas
Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“
Advokatai
Jolanta Žukauskienė
Civilinė byla Nr. 2-55-237/2013(Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01360-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1.; 43.2.;42.8.;
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovui V. N.,ieškovo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Žukauskienei,atsakovo Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ direktorei R. V.,atsakovo atstovei advokatei L.Užubalienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. pareikštą ieškinį atsakovui Kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12 596,00 litų nuostolių , 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1178,00 litus bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800 Lt už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą ir 378 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas V. N. paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis , pagal kurią jis nuomojo iš atsakovo Kryžkalnio prekybos komplekse tualetus ir teikė klijentams mokamų tualetų paslaugą . Jis laiku mokėjo atsakovui sutartus pagal šią sutartį mokesčius, tačiau atsakovas nesąžiningai iš jo skaičiavo per didelius mokesčius už vandenį, ir kitus, sutartyje nenumatytus mokesčius. Už vandenį buvo sutarę, kad mokės po 200 litų kas mėnesį ir už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą, priklausomai nuo atliktų darbų kainos. Atsakovas jokių priežiūros darbų nevykdė, o mokesčius jam skaičiavo. Jis sakė, atsakovui, kad per dideli mokesčiai, tikėjosi, kad juos perskaičiuos, bet atsakovas neperskaičiavo. Taip pat jis buvo sudaręs ir kitą nuomos sutartį, pagal kurią nuomojosi iš atsakovo patalpą, turėjo mokėti po 50 litų mokesčio, sutartis pasibaigė 2012-10-01, o atsakovas jam pateikė sąskaitą ir už spalio mėnesį. Jis neturėjo mokėti už elektros galią, elektros akcizo mokesčio, dėl per didelių mokesčių, iš jo per daug suskaičiavo ir PVM mokesčio.

Atsakovo atstovė direktorė R. V. ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad su ieškovu sudarant sutartį buvo susitarta ir žinomos visos sutarties sąlygos ir mokesčiai. Prieš jį šiuo verslu – mokamų tualetų paslaugų teikimu vertėsi ieškovo mama, jis dirbo kartu, mokėdavo už ją mokesčius. Per sutarčių galiojimo laiką nė vieną kartą ieškovas nesikreipė į ją, kad per dideli ar blogai skaičiuojami mokesčiai, sąskaitas apmokėdavo laiku. Tik pasibaigus sutartims, kada sutarčių daugiau su juo netęsė, jis kreipėsi į teismą dėl mokesčių. Jie mokesčius skaičiavo pagal sutartį, joje numatyta, kad už vandenį mokama po 200 litų kas mėnesį ir už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą, priklausomai nuo atliktų darbų kainos. Vandentiekio ir kanalizacijos priežiūra buvo vykdoma nuolat, dirbo žmonės, buvo naudojama elektros energija, išlaidos suskaičiuotos ir padalintos tarp vartotojų, jas turėjo mokėti ir ieškovas, apie tai buvo sutarta. Jie mokėjo elektros tinklams už elektros galią ir akcizo mokestį, todėl jį atitinkamai nuo ieškovo sunaudotos elektros pagal skaitliuko parodymus skaičiuodavo ir jam. Jokių sutartyje nesutartų mokesčių iš jo neimdavo, jokių permokų nėra, jie neturi ieškovui grąžinti nieko. Buvo sutarta, kad PVM mokestis neskaičiuojamas nuo nuomos mokesčio, todėl nuo kitų mokesčių jis buvo skaičiuotas pagrįstai. Dėl patalpos nuomos 50 litų mokesčio už 2012 m. spalio mėnesį jie išrašė sąskaitą taip pat pagrįstai, nes ieškovas patalpą atlaisvino tik 2012-11-30, nors sutartis buvo iki 2012 m. spalio 1 d.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. balandžio 2 d. sudarė terminuotą nuomos sutartį Nr. 12-16 iki 2012-10-01, šalys sutartį 2012-09-28 pratęsė iki 2012-12-01. Pagal šią sutartį ieškovui atsakovas išnuomojo tualetus Kryžkalnio prekybos komplekse mokamų tualetų įrengimui. ( b.l. 8-9). Pagal sutartį ieškovas turėjo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį be PVM mokesčio , mokestį už suvartotą elektros energiją pagal skaitiklio parodymus, už vandenį - 200 litų per mėnesį ir už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą priklausomai nuo atliktų darbų kainos. Pagal negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12-14, sudarytą 2012-04-02, ieškovui atsakovas išnuomojo 6,81 kv.m. patalpą, mokant po 50 litų nuomos mokesčio kas mėnesį bei už elektros energiją pagal skaitliuko parodymus, sutartis sudaryta iki 2012-10-01. ( b.l. 6) Iš PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderio kvitų, ieškovo pateiktos įvykusių atsiskaitymų lentelės ( b.l. 10-23, 66-67) matyti, kad ieškovas per nuomos sutarčių galiojimo laiką sumokėjo 11676,74 Lt. už vandenį, 91,14 Lt mokesčio už leistiną naudoti elektros galią, 1,11 Lt akcizo mokesčio už elektros energiją bei 2523,68 Lt PVM mokesčio. Ieškovas nurodo, jog turėjo mokėti po 200 litų kas mėnesį už vandenį, todėl permokėjo atsakovui, o šis be pagrindo gavo 10 276,74 Lt. už vandenį, sumokėjo 91,14 Lt mokesčio už leistiną naudoti elektros galią ir 1,11 Lt akcizo mokesčio už elektros energiją, nors sutartyje šie mokesčiai neminimi, todėl atsakovas be pagrindo gavo 92,25 Lt. Už minėtą laikotarpį pagal nepagrįstai apskaičiuotus mokesčius atsakovui sumokėjo 2523,68 Lt PVM mokesčio, todėl šis nepagrįstai gavo 2177,49 Lt. Taip pat nepagrįstai atsakovas pateikė sąskaitą 50 Lt už nuomą negyvenamosios patalpos už spalio mėnesį, nors sutartis buvo sudaryta iki 2012-10-01. Atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita yra 12596,48 Lt. ( b.l. 66-67).

Iš Verslo liudijimų (b. l. 24-26) matyti, kad ieškovas vykdė veiklą pagal juos nuo 2012-04-02 iki 2012-11-30. Iš atsakovo pateiktų VĮ Registrų centro išrašo, Žemės gelmių registro (b. l. 33, 36,37 ) matyti, kad nuomojamos ieškovui patalpos, artezinis vandens gręžinys yra atsakovo. Iš Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ direktorės 2010-03-16 įsakymo (b. l. 38) matyti, kad elektros sunaudojimas vandens pakėlimui iš gręžinio sąnaudos paskirstomos keliems objektams procentaliai, taip pat paskirstoma (b. l. 39) procentaliai ir dirbančių dviejų kiemsargių - apsaugos budėtojų bei vieno pagalbinio darbininko sąnaudos. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 46) matyti, kad atsakovui pateikta sąskaita už tinklų atkimšimą 150,91 Lt. Iš darbo užmokesčio pažymos (b. l. 59) matyti atsakingų asmenų už vandentiekio priežiūrą užmokestis. Iš pažymos (b. l. 65) matyti, kad pateikta informacija apie susijusias sąnaudas su vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūra sutarties galiojimo metu. Iš atsakovo pateiktų Kanalizacijos tinklų valymo ir profilaktinio praplovimo darbų plano matyti, kad planuojami ir atliekami nuolatiniai valymo darbai. Iš pateiktų 2011 metų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kokio dydžio ir už ką buvo pateiktos sąskaitos prieš tai buvusiai nuomininkei ieškovo mamai G. S., matyti, kad sąskaitų struktūra ir mokesčiai tapatūs, kaip ir ieškovui. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas mokėjo už elektros energiją , tame tarpe, už elektros galią ir akcizo mokestį.

Ieškinys netenkintinas. Ieškovas pareiškė ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesąžiningai ir nepagrįstai skaičiavo mokesčius ir praturtėjo ieškovo sąskaita, o jis patyrė nuostolius ir prašo priteisti nepagrįstai atsakovo įgytas iš jo lėšas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, todėl tenkinti ieškinio ieškovo pareikštu pagrindu nėra teisinio pagrindo. Ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl be pagrindo gautų 12596,48 Lt. neįrodė pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Faktiškai, ieškovas iškėlė ginčą dėl nuomos sutarties sąlygų, aiškindamas sutartį skirtingai nei atsakovas. Ieškovo nuomone, už vandenį jis turėjo mokėti po 200 litų kas mėnesį bei už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą priklausomai nuo atliktų darbų kainos. Ieškovas darbus suprato kaip konkrečius darbus – pavyzdžiui, fekalijų išsiurbimą, remonto ar panašius darbus ir, jo nuomone, tokių darbų per sutarties galiojimo laiką nebuvo atlikta, todėl jis mokėti neturėjo. Atsakovas juos suprato kaip kasdieninius priežiūros darbus – vandens pakėlimą gręžinyje, darbuotojų kasdieninį darbą prižiūrint tinklus, elektros sąnaudas šiems darbams ir pan. , už elektros energiją skaičiavo mokesčius pagal skaitliuko parodymus, atitinkamai priskaičiuodamas ir mokestį už elektros galią bei akcizą, PVM mokestį skaičiuodamas nuo mokesčių, išskyrus nuomos mokestį, kaip ir buvo numatyta sutartyje, yra įsitikinęs, kad jis sutarties sąlygų mokesčius skaičiuodamas nepažeidė, ieškovui sutarties sąlygos buvo žinomos ir išaiškintos pasirašant sutartį, apie jas ieškovas žinojo ir anksčiau, nes buvo atvejų, kad mokėdavo mokesčius už savo mamą, kuri prieš jį tokiomis pat sąlygomis nuomojosi verslui tualetus. Pagal teismų praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu sutarties tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys vykdė tarp jų sudarytą nuomos sutartį Nr. 12-16. Ieškovas, gavęs PVM sąskaitas faktūras, kuriose atskiromis eilutėmis yra nurodyti pagal šią sutartį skaičiuojami mokesčiai, tame tarpe ir tie, kuriuos ieškovas ginčija. Ieškovas sąskaitas apmokėdavo laiku. Jis nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimų – ieškinyje nurodo kad kreipėsi jo žmona, teisme G. N. apklausta liudytoja aiškino, kad siuntė vyrą dėl didelių mokesčių pas atsakovą, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta, atsakovo atstovė R. V. paaiškino, kad dėl sutarties sąlygų pakeitimo kreiptasi nebuvo. Sutartis, pasibaigus jos terminui, tokiomis pačiomis sąlygomis buvo vėl pratęsta dviems mėnesiams. Nustatyta ir ta aplinkybė, kad prieš sudarant sutartį tokį pat verslą turėjo ieškovo mama, pagal pateiktas į bylą sąskaitas faktūras matyti, kad iš jos buvo imami analogiški mokesčiai, kad apie juos žinojo ieškovas patvirtino liudininkai R. S., kuriam už mamą yra perdavęs mokesčius ieškovas, ir liudytoja E. A., kad ieškovas dirbdavo ir su savo mama. Ieškovas kreipėsi dėl sutarties sąlygų tik pasibaigus sutarties laikui, kai sutartis su juo toliau nebuvo tęsiama. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovui sutarties sąlygos buvo žinomos ir aiškios, mokesčius sudarytos sutarties pagrindu jis mokėdavo, mokesčiai jam buvo pateikiami sąskaitoje atskiromis eilutėmis, tai yra, aiškiai matyti iš pateiktų sąskaitų už ką jie skaičiuoti, sutartį tęsė tokiomis pačiomis sąlygomis, apie mokesčius žinojo ir iki sutarties sudarymo. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitos jam buvo pateikiamos be sutartinio pagrindo, o kad ieškovas sutarčiai pasibaigus ją pradėjo aiškinti savo naudai, teismui nesudaro pagrindo tenkinti jo ieškinio, juo labiau, kad ieškinį jis reiškė visai kitu pagrindu.

Netenkintinas jo ieškinys ir dalyje dėl 50 litų priteisimo už negyvenamosios patalpos nuomos mokestį, sumokėtą už 2012 m. spalio mėnesį. Nustatyta, kad išsinuomotą patalpą ieškovas perdavė 2012-11-30, nors nuomos sutartis galiojo iki 2012-10-01. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudininkai R. S., kuris priėmė raktus, patvirtino ir G. N., kad šia patalpa naudojosi iki baigėsi kitos sutarties galiojimas – iki 2012-12-01. Todėl atsakovas turėjo pagrindą šį mokestį skaičiuoti. ( CK 6.499 str. 2 d. )

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1500 litų advokato atstovavimo išlaidų. Jos pagrįstos ir įrodytos. Taip pat priteistina teismo turėtos pašto išlaidos į respublikos biudžetą. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. N. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš V. N. Kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ 1500 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. N. 12 litų teismo turėtų pašto išlaidų į Respublikos biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė