Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, ruošdamasis nagrinėti A. N. ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. gegužės 11 d., 13³⁴ val., Plungės rajone, Aleksandravo kaime vairavo transporto priemonę „Ryga“, v/n nėra, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,59 ‰ ± 1,7 % girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 129 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. numatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šio straipsnio 1-5 punktuose numatytus klausimus, kurių 2 punkte numatytas klausimo išsprendimas ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 str. 2 d.), tik protokole suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbiausias pirminės medžiagos rinkimo stadijos dokumentas, nuo kurio surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašytas itin kruopščiai, kad tiek turinio, tiek formos požiūriais nebūtų esminių trūkumų. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui yra išdėstyti ATPK 260 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog be kitų reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo <...>.

Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas. Kaip matyti iš ATPK 123 str. 1 d. dispozicijos, joje yra numatyta keletas alternatyvių veikų, kurioms ar kuriai esant padarytas teisės pažeidimas (-ai) gali būti kvalifikuojamas (-i) pagal šios normos sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. N. pareikštas kaltinimas pagal ATPK 123 str. 1 d., tačiau visiškai nėra nurodyta būtent kokia veika šis pažeidimas padarytas. A. N. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 226 p. pagal kurį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta kokiu būdu A. N. pažeidė KET 226 p.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 p. draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. A. N. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę „Ryga“, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, o visi neaiškumai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Byloje nėra pateikta visiškai jokių duomenų apie A. N. vairuotą transporto priemonę „Ryga“. Dėl to negalima nustatyti transporto priemonės techninių charakteristikų ir ją priskirti atitinkamai transporto priemonių kategorijai. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta kokios tai kategorijos transporto priemonė. Iš byloje pateiktų nelabai kokybiškų fotolentelių galima daryti tik prielaidą, kad A. N. vairuotą transporto priemonė „Ryga“ galimai yra motorinis dviratis.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 str. 36 d. motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.

Pagal SEAKĮ 2 str. 31 d. mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

SEAKĮ 22 str. 3 d. nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

SEAKĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius. Pagal šio straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p. AM kategorijai priskiriami mopedai ir lengvieji keturračiai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus yra 15 metų.

SEAKĮ 23 straipsnyje nėra numatyta motorinio dviračio kategorija, taip pat nėra ir nuostatos, kad motorinio dviračio vairavimui yra reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą.

SEAKĮ 17 straipsnyje ir Kelių eismo taisyklių 55-66 p. įtvirtinti reikalavimai dviračių vairuotojams. Pagal KET 66 p. taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad byloje nėra pateikti visi reikalingi duomenys, būtini teisingam A. N. padaryto pažeidimo kvalifikavimui dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šios bylos administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų ir neatitinka įstatymo reikalavimų, šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, juos galima ištaisyti tik perduodant medžiagą institucijai surašiusiai protokolą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 280 str. 1 d. 2 p., ATPK 302¹⁵ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kurioje A. N., a/k (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 129 str., perduoti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nustatyti dviejų savaičių terminą nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nuo šios nutarties gavimo dienos.

Nu­ta­rtis per 7 dienas atskiruoju skundu ga­li bū­ti skun­džia­ma Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.