- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1-133-922/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00492-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- T. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2014 m. gruodžio 13 d. apie 03.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia vieną kartą trenkė kumščių E. K. į veido kairę pusę, padarydamas E. K. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamasis T. G. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-13 d. naktį jis su K. L. buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bare. Ten buvo nemažai žmonių. Nei vieno iš tų žmonių jis nepažinojo. Bare abu su K. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo neblaivus, bet labai girtas nesijautė. Būnant bare vienas iš ten buvusių vaikinų, kurio jis nepažįsta ir atpažinti negalėtų, pradėjo prie jo kabinėtis, siūlyti išeiti pakalbėti į lauką. Vaikinas buvo labai girtas. Jis nežino, kodėl vaikinas prie jo kabinėjosi, nes prieš tai jokių konfliktų nebuvo. Šis vaikinas, eidamas pro šalį, pastūmė jį savo petimi, bet jis vaikinui dėl to nieko nesakė ir į konfliktą nesivėlė. Po 02.00 val. baras baigė darbą ir jis kartu su K. L. išėjo į lauką. Lauke buvo apie 10 vaikinų, kurių jis nepažinojo. Būdamas lauke prie baro matė, kaip tas pats vaikinas, kuris prieš tai kabinėjosi prie jo, priėjo prie vieno iš vaikinų, buvusių lauke, ir trenkė į veidą, tiksliau, spyrė į veidą. Už ką spyrė, jis nežino. Kažkokie vaikinai, gal pastarojo draugai, agresyvųjį vaikiną ramino ir neleido šiam muštis. Tačiau tas vaikinas elgėsi agresyviai. Stovėdamas netoli to vaikino, ir jis liepė šiam ramintis ir nesikabinėti prie žmonių. Tuomet tas vaikinas pradėjo ant jo šaukti necenzūriniais žodžiais. Tada jis pribėgo prie to vaikino ir vieną kartą trenkė kumščiu šiam į veidą. Tas vaikinas, kai jis jam trenkė, nurimo, atgal netrenkė. Tam vaikinui jis trenkė tik todėl, kad šis nesiramino, elgėsi agresyviai. Jis to vaikino sužaloti nenorėjo, norėjo tik, kad šis liautųsi pulti ant visų iš eilės ir provokuoti muštynes. Po to jis su K. L. nuėjo pas K. L. į namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.l. 66-67, 73-74).
Nukentėjusysis E. K. parodė, kad jis 2014-12-13 d. apie 03.50 val., užsidarius R. G. kavinei, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jam būnant lauke prie kavinės, kažkas iš už nugaros trenkė jam kumščiu į veidą. Jam trenkė kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Po suduoto jam smūgio vaikinas pabėgo. Tą patį vakarą GMP automobiliu jis buvo išgabentas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis (b.l. 7).
Papildomai nukentėjusysis E. K. parodė, kad įvykio naktį jis su draugais buvo R. G. kavinėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, bet girtas nesijautė. Kavinėje jokių konfliktų nebuvo. Apie 03.50 val., kai kavinė užsidarė, jis, kartu su Š. M. ir J. G. išėjo iš kavinės. Prisimena, kad prie kavinės taip pat buvo K. L., M. P. ir dar keli vaikinai, kurių jis nepažįsta. Būnant prie kavinės, kažkoks vaikinas, lygtai vardu Algimantas, dėl kažko apsižodžiavo su Š. M.. Po žodinio konflikto Algimantas trenkė Š. M. į veidą. Todėl jis, pribėgęs prie Algimanto, bandė šiam įspirti ir lygtais vieną kartą trenkė į veidą, bet nežino, ar pataikė. Tada, kažkoks kartu buvęs vaikinas pribėgo prie jo iš nugaros ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, pataikydamas į žandikaulį. Nuo suduoto smūgio jam lūžo žandikaulis. Jis Algimantui trenkė dėl to, kad šis trenkė jo draugui Š. M.. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia (b.l. 16-17).
Liudytojas Š. M. parodė, kad 2014-12-13 naktį jis, kartu su draugais E. K., G. P. ir J. G. buvo Akmenėje R. G. kavinėje. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jautėsi labai girtas. Apie 03.00 val. kavinė baigė darbą ir jie išėjo į lauką. Prisimena, kad prie kavinės buvo daugiau žmonių, bet kas jie, neprisimena. Prisimena, kad jis su vienu nepažįstamu vaikinu stovėdami prie kavinės ir kalbėjosi. Kalbantis jie dėl kažko susiginčijo ir tas vaikinas jam vieną kartą trenkė ranka į veidą. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, jis neprisimena. Dėl jam suduoto smūgio jis pretenzijų tam vaikinui neturi. Jie abu buvo girti. Prisimena, kad E. K., kai tas vaikinas jam trenkė, bandė trenkti tam vaikinui, bet nežino, ar pataikė. Jis vėliau sužinojo, kad kažkas iš buvusių prie kavinės vaikinų trenkė E. K. į veidą ir sulaužė žandikaulį. Jis pats to nematė. Ir draugai, buvę kartu, kiek prisimena, sakė, kad to nematė. Prie kavinės buvo tamsu, degė tik gatvės žibintai (b.l. 49-50).
2015-03-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi R. G. kavinė (b.l. 11-12).
2015-02-12 – 2015-02-25 specialisto išvadoje Nr. G 248/15 (04) nurodyta, kad E. K. padarytas sužalojimas: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus apatinį žandikaulį. E. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. E. K. 2014-12-13 d. 05.02 val. nustatytas 0.90 promilių girtumas (b.l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo T. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo E. K. bei liudytojo Š. M. parodymai; 2015-03-20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; specialisto išvadoje Nr. G 248/15 (04) užfiksuoti duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad T. G. 2014 m. gruodžio 13 d. apie 03.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia vieną kartą trenkė kumščių E. K. į veido kairę pusę, padarydamas E. K. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamasis suvokė, kad atlikdamas tokius įžūlius veiksmus viešoje vietoje, pažeidžia privalomas visuomenės elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir norėjo, kad taip atsitiktų. Ištirtų įrodymų visuma, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir įrodo kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis T. G. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (78 b. l.).
Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad T. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sukinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas 2012 metais, psichikos sveikatos centre T. G. nesilankė, priklausomų ligų registre nėra registruotas, vykdantis individualią veiklą, nevedęs.
Prokuroras siūlo kaltinamajam T. G. skirti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis T. G. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo skirti trumpesnį laisvės apribojimo bausmės terminą (78-79 b.l.).
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad T. G. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas, administracine tvarka baustas 2012 m. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prašomą prokuroro bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 – 421 str., teismas
nusprendžia:
pripažinti T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, 3) dirbti arba registruotis darbo biržoje;
pripažinti T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, 3) dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti T. G. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 1) be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, 3) dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Įpareigojant 1) be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, 3) dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. ir 65 str. nustatytas taisykles.