Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1K-474-190/2010

2.1.16.1.2.1.2., 2.1.16.1.2.1.3., 2.1.16.1.2.2.

2010 m. gruodžio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. G. skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. G. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2010 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2010 m. birželio mėn. 26 d., 22.00 val., terorizavo nukentėjusiuosius R. ir S. S. bei V. G., atitinkamai gyvenančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. grasindamas prieš S. S. panaudoti fizinį smurtą, sakydamas, kad juos „sukapos ir už tai atsėdės“, pastoviai priekabiaudamas prie nukentėjusiųjų, t. y. naudodamas psichinę prievartą prieš R. ir S. S., neduodamas jiems netrukdomai praeiti kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), juos užgauliodamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, nukentėjusįjį V. G. iškeikdamas žodžiais „ožys, debilas, kilūnas" ir žodžiu, reiškiančiu vyrišką lytinį organą, nukentėjusiesiems R. ir S. S. bei V. G. pastoviai grasindamas, kad juos susprogdins, nušaus ar kitokiu būdu su jais susidoros, bei liepdamas kitiems asmenims specialiai priekabiauti ir gąsdinti R. ir S. S. bei V. G., tokiais savo veiksmais sistemingai baugino ir savo agresyviu elgesiu terorizavo nukentėjusiuosius S. ir R. S. bei V. G. prieš juos sistemingai naudodamas psichinę prievartą.

J. G. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Be to, J. G. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. birželio 27 d., apie 16.00 val., sodų bendrijoje „Dukstynėlė“, Ukmergės rajone, necenzūriniais žodžiais iškeikė automobiliu mėginusią apsisukti R. M. jos nepilnametės dukros G. M. akivaizdoje, po ko, paėmęs akmenį ir užsimojęs ranka, grasino nukentėjusiajai R. M. su akmeniu suduoti į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbų organą, ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. M. sveikatą.

J. G. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teismo posėdyje kaltinamojo J. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. skundas atmestinas.

Apylinkės teismo nutartis, kuria kaltinamajam J. G. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta, ji neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 1 punkto nuostatai, kurioje įtvirtinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 9 d. įtvirtinta, jog kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išnagrinėjo kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimo klausimą teismo posėdyje dalyvaujant tiek kaltinamajam J. G., tiek jo gynėjai (Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nustato mak­si­ma­lius kardomosios priemonės-su­ėmi­mo terminus tik iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. numatyta, kad suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Ta­čiau į šiuos terminus ne­įskai­čiuo­ja­mas as­mens suėmime iš­bū­tas lai­kas by­los teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo sta­di­jo­je. Taigi, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo sta­di­jo­je kardomosios priemonės-su­ėmi­mo ter­mi­no įsta­ty­mas ne­ri­bo­ja. Atsižvelgiant į tai, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas, pratęsdamas J. G. kardomąją priemonę-suėmimą 3 mėnesiams, neviršijo savo įgaliojimų, o nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar nėra išnykę kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimo pagrindai bei sąlygos (Lietuvos BPK 122 str.).

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje esantys faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga, leido Ukmergės rajono apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės-suėmimo pagrįstumo klausimą, teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kardomoji priemonė skiriama esant pagrįstam manymui apie asmens padarytas nusikalstamas veikas.

J. G. yra kaltinamas padaręs nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.) ir apysunkį (Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.) nusikaltimą nukentėjusiųjų, kuriems nuolat grasina, atžvilgiu. Kaltinamasis neigia naudojęs psichinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis yra keturis kartus teistas, tarp jų ir dėl analogiško nusikaltimo (1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227 str.) bei nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112, 116 str.), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje J. G. gali padaryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.), kadangi kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Be to, neišnyko pagrindas manyti, kad siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, J. G. gali trukdyti baudžiamajam procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bandydamas paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus.

J. G. savo skunde nurodo, kad jis turi 60 % nedarbingumą, tačiau ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo švelninti apylinkės teismo nutartimi pratęstos kardomosios priemonės-suėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas pratęsė J. G. kardomąją priemonę-suėmimą laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, įtariamosios asmenybę, todėl ji nėra per griežta.

Esant anksčiau aptartiems Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2-3 p. numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Kaltinamojo J. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.