- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- eA-2496-520/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Maximos LT
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Maximos LT, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Maximos LT, uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Maxima LT, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2018 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 12NKV-14 Dėl Maximos LT, UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos komisija 2018 m. vasario 1 d. priėmė Nutarimą, kuriuo padarė išvadą, jog Bendrovė pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, kadangi Bendrovės komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 6 dalį, dėl to pareiškėjui skyrė 15 000 Eur baudą.
3. Pareiškėjas teigė, kad Nutarime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 7 straipsnio 6 dalį, nes jis nepažeidė šių Įstatymo nuostatų. Bendrovė, būdama atsakingas bei rūpestingas asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, nesiekė pirkėjų tyčia suklaidinti dėl jų įsigyjamų prekių kainų, o situacijos, kai nuolaidos nebuvo pritaikytos pirkėjų įsigyjamoms prekėms, susidarė tik dėl žmogiškųjų ir (ar) techninių klaidų, kurios nedelsiant būdavo ištaisomos, t. y. pareiškėjas pirkėjams kompensavo nepritaikytos prekės nuolaidos sumą.
4. Bendrovė pažymėjo, kad vartotojų suklaidinimo situacijos buvo pavienės ir trumpalaikės, t. y. tariamą pažeidimą sudarančios veikos buvo padarytos konkrečią dieną, vienoje konkrečioje parduotuvėje ir truko labai neilgą laiko tarpą, todėl akivaizdu, kad Bendrovės veiksmai nebuvo sistemingi. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, nustatydamas sankcijos dydį (15 000 Eur baudą), nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kadangi juo nepadaryta esminė žala Įstatymo saugomiems vartotojų ekonominiams interesams arba padaryta žala buvo labai nedidelė. Pareiškėjo nuomone, jam inkriminuotas pažeidimas išlieka savo pobūdžiu mažareikšmis neatsižvelgiant į tai, kad jį sudaro keletas situacijų, kadangi kiekviena iš šių situacijų yra pavienė ir mažareikšmė. Nagrinėjamoje byloje egzistavo pagrindai taikyti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui taikyti įspėjimą, neskiriant baudos arba vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti baudą iki adekvataus ir proporcingo dydžio, atsižvelgiant į tikrąjį ir objektyviai nustatytą pažeidimo mastą, trukmę, pavojingumo laipsnį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir protingumo bei teisingumo kriterijus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino savo pareigos pateikti vartotojams visapusiškai teisingą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ir joms taikomas nuolaidas, kadangi jau nuo pirmojo padaryto pažeidimo, t. y. nuo vartotojos prašymo Tarnyboje gavimo momento (2017 m. liepos 7 d.), Tarnyboje buvo gauti dar 6 vartotojų skundai dėl netinkamos pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos. Tarnyba 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. 4-247 bei 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 4-7723 pateikė pareiškėjui išsamią rekomendaciją dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo. Tarnybos komisija 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 12NKV-120 bei 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 12NKV-80 pareiškėjui jau buvo pritaikiusi ekonomines sankcijas už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėjas turėjo būti susipažinęs su minėto įstatymo nuostatomis ir žinoti, kaip tinkamai informuoti vartotojus apie prekes ir joms taikomas nuolaidas bei galimas tokio neinformavimo pasekmes.
7. Atsakovas teigė, kad Tarnyba vertino ne atskirų prekybos centrų darbuotojų veiklą, kuriuose įvyko vartotojų prašymuose ir pranešimuose nurodytos aplinkybės, tačiau vieno komercinės veiklos subjekto, t. y. pareiškėjo, veiklą. Nors pareiškėjas nurodė, kad iš esmės visi atvejai buvo išspręsti ir sureguliuoti nedelsiant, kai tik tapdavo žinoma apie susidariusią situaciją, tačiau iš tiesų kai kuriais atvejais pareiškėjas Tarnybai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą aplinkybę, jog su vartotojais ginčai buvo išspręsti dar iki jų kreipimosi į Tarnybą, o kai kuriais atvejais, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, iš bylos duomenų ir jos pačios pateiktų dokumentų buvo matyti, kad permokėti pinigai vartotojams buvo grąžinti tik tuomet, kai pareiškėjas gavo Tarnybos raštą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo Maximos LT, UAB skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo gauti vartotojų I. S., R. B., A. S., J. A. (du kartus), V. U., A. M. (A. M.) ir A. M. (toliau – ir pirkėjai) prašymai, taip pat vartotojo E. M. paklausimas, todėl nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad Bendrovė grąžino vartotojams permokėtus pinigus (įskaitė juos į jų lojalumo korteles) bei įsipareigojo ateityje būsiančių analogiškų akcijų metu pakeisti savo veiksmus, nepaneigė fakto, jog pareiškėjas, kaip protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, nesilaikė profesinio atidumo principo ir šių veiksmų neatliko laiku, dėl to buvo iškreiptas ne tik tų vartotojų, kurie kreipėsi į Tarnybą, bet galbūt ir kitų vartotojų, kurie į Tarnybą nesikreipė, ekonominis elgesys.
10. Teismo vertinimu, Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui turi būti taikomi didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas, būdamas vienas didžiausių profesionalų rinkoje, privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto, pareigą tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie realias prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pareiškėjo veikla neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sąžiningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Tokia pareiškėjo veikla negalėjo būti laikoma rūpestingo ir atidaus komercinės veiklos subjekto vykdoma veikla, kurios pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas vykdė komercinę praktiką, neatitinkančią Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ir savo veiksmais pažeidė profesinio atidumo standartą.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi jo komercinė veikla atitiko 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą. Vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekės kainą ir įsigydami prekes, neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikindami, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti. Teismas pažymėjo, jog tiek vartotojai, kurie pateikė prašymus Tarnybai, tiek galbūt kiti vartotojai, priimdami sprendimą pirkti prekes pareiškėjui priklausančiose parduotuvėse, neturėjo pagrindo abejoti pateikiamomis prekių kainomis, kadangi pagrįstai tikėjosi iš pareiškėjo, kaip vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklo operatoriaus Lietuvos rinkoje, vartotojų atžvilgiu bendro sąžiningumo principo.
12. Pasisakydamas dėl Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pažeidimo, teismas pažymėjo, kad nustačius, jog veikla turi Įstatymo 7 straipsnio 1–23 punktuose nustatytos klaidinančios komercinės veiklos požymių, savaime laikoma, kad komercinė veikla buvo nesąžininga, ir atsižvelgiant į tai poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad Tarnyba, skirdama baudą pareiškėjui už Įstatymo pažeidimą, įvertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas tyrimo metu bendradarbiavo, kompensavo vartotojų patirtas išlaidas, tačiau Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo vykdyta veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, o pareiškėjo veiksmai suklaidino vartotojus bei paveikė jų ekonominį elgesį. Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad vartotojų prašymuose nurodyta informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą, o atvejis, kada vartotojui nebuvo parduoti reklamuojami produktai (ledai), buvo vienkartinis. Vertindama pažeidimo mastą, Tarnybos komisija atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjo veiksmų Tarnyba gavo 7 vartotojų prašymus dėl 8 suklaidinimo atvejų, o klaidinimas buvo nustatytas įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose pareiškėjo parduotuvėse. Tarnybos komisija lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėjas tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, bei tai, kad pareiškėjas kompensavo vartotojų patirtas išlaidas. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus (2017 m. gegužės 4 d. Tarnybos nutarimu Nr. 12NKV-80 pareiškėjui jau buvo skirta ekonominė sankcija).
14. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjui Nutarimu skirta 15 000 Eur bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis buvo tinkamai individualizuotas. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
III.
15. Pareiškėjas Maxima LT, UAB apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo Maximos LT, UAB pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, pateiktu pareiškimu atsisako apeliacinio skundo ir prašo nagrinėjamą bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinoma, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 104 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).
20. Iš pareiškėjo pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo. Pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisinės pasekmės. Pareiškėjas pareiškime yra nurodęs ABTĮ nuostatas (50 str. 2 d.), reglamentuojančias atsisakymą nuo skundo, tačiau iš pareiškimo teksto turinio visumos ir aplinkybių dėstymo eigos nustatyta, jog atsisakoma nuo apeliacinio skundo, o ne nuo skundo.
21. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.
22. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, paduotas laikantis ABTĮ 136 straipsnyje nustatytų reikalavimų, atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 136 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo Maximos LT, uždarosios akcinės bendrovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Maximos LT, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.