Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. prašymą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Civilinės metrikacijos skyriaus, neprieštaravo, kad pareiškėjos pavardė dokumentuose būtų pakeista.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, jog yra galimos išimtys rašant vardus ir pavardes lietuviškais rašmenimis. Tokia išimtis gali būti taikoma, kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką su užsieniečiu ir pasirenka užsieniečio pavardę.

Apie teismo posėdį, vykusį 2017 m. sausio 9 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašė pareiškimą nagrinėti nedalyvaujant institucijų atstovams. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjai kyla daug nepatogumų dėl to, kad jai neleidžiama pakeisti savo pavardę į „W. “, kadangi sutuoktinių pavardės yra skirtingos. Be to, pareiškėjai greit gims vaikas, kuris turės Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybę bei pavardę „W. “, taigi, vaiko pavardė skirsis nuo motinos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-22 pareiškėja (Lietuvos Respublikos pilietė) E. V. ištekėjo už K.-U. W., kuris yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką (įrašo Nr. 489), pareiškėjos pavardę sulietuvino ir įrašė „V.“. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokio nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų. Šeima, pasinaudodama ES judėjimo laisve, nuolat keliauja po Europos Sąjungos šalis, gyvena Vokietijoje, ir keliaudami turi įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su „W. “ ir „V. “ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį gims pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikas, kuris turės dvigubą pilietybę ir tėvo pavardę, o atsisakius pripažinti pareiškėjos teisę pasirinkti originalią sutuoktinio pavardę viešame gyvenime bus keliamos abejonės dėl šeimos ryšių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, tačiau 2016-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė sprendimą Nr. A133-7108/16(3.3.2.11-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos pavardės keitimo ir naujo santuokos liudijimo išdavimo. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti pavardę į „W. “ prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui ir yra grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių pažeidimas. Todėl prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimą Nr. A133-7108/16(3.3.2.11-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „W.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999-10-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008‑10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu K. -U. W. bei pasirinko vyro pavardę „W. “. Tačiau Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką, savo sprendimu pavardę sulietuvino ir įrašė „V. “. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę ir išduoti santuokos liudijimą su pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde „W. “ sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (Lietuvos Respublikos CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog W raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimą Nr. A133-7108/16(3.3.2.11-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. V. pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą su pavarde „W.“.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas