Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-1719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2-1719/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00605-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
Z. V. Ž.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Rustonas“, S. J.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1719/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00605-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-905-210/2014 pagal pareiškėjo Z. V. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (tretieji asmenys G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Rustonas“, S. J.).

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. Z. V. Ž. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovo UAB „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

P. Z. V. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi buvo įpareigotas pašalinti procesinio dokumento trūkumus: nurodyti teisinį ir faktinį proceso atnaujinimo pagrindą bei suformuluoti prašymo rezoliucinę dalį pagal proceso įstatymo reikalavimus, taip pat pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑261‑124/2013 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2014 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, kiek tai susiję su pareiga sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio yra deklaratyvus, nepatvirtinantis realaus pareiškėjo veiksmo sumokėti bent dalį žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas neįvykdė nutarties (teismo įpareigojimo), kuria buvo konstatuota ir išaiškinta jo pareiga sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį už paduotą pareiškimą dėl proceso byloje atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

P. Z. V. Ž. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, norėjo pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise, t. y. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutu, tačiau prašymas buvo atmestas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog dėl sudėtingos turtinės padėties negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio. Pareiškėjas neturi jokių santaupų, vienintelės jo gaunamos pajamos sudaro 312,50 Lt, o jo sutuoktinė kiekvieną mėnesį gauna 81,33 Lt. Šių pajamų vos pakanka minimaliems poreikiams patenkinti. Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl nėra galimybės jo realizuoti. Be to, šiuo metu vykdoma pareiškėjo iškraustymo iš namų valdos procedūra. Pareiškėjas nurodė, jog po skundžiamos nutarties priėmimo jis sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotas procesinio dokumento trūkumas turėtų būti laikomas pašalintu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo Z. V. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra priskiriamas byloje dėl proceso atnaujinimo dalyvaujančio asmens procesiniam dokumentui, kuriuo šis asmuo siekia įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio nagrinėjimo. Dėl šios priežasties prašymo dėl proceso atnaujinimo forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus, keliamus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110-111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio procesiniam dokumentui. Sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina nurodytų trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti: nurodyti CPK 366 straipsnyje reglamentuotą teisinį ar faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir suformuluoti prašymo rezoliucinę dalį pagal CPK 370 ir 371 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, išdėstytus šios nutarties motyvų trečioje dalyje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, išdėstytus nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus pareiškėjas turėtų teismui pateikti, neišaiškino pareiškėjui jo procesinės teisės, esant proceso įstatyme numatytai sąlygai, prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišaiškino pareiškėjui minėtos procesinės teisės realizavimo tvarkos, jog pareiškėjas prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo turi ne tik motyvuoti, bet ir pagrįsti atitinkamais įrodymais, atspindinčiais jo turtinę padėtį.

Kaip minėta, apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio, o pats prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio yra deklaratyvus, nepatvirtinantis realaus pareiškėjo veiksmo sumokėti bent dalį žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, galėjo prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, jeigu prieš tai ankstesne 2014 m. birželio 4 d. nutartimi konstatuodamas aplinkybę, jog pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatyme nurodytų reikalavimų, būtų nurodęs visus konkrečius pareiškimo trūkumus, ir jeigu per teismo nustatytą terminą tie trūkumai nebūtų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įpareigodamas pareiškėją pateikti įrodymus, pirmosios instancijos teismas aiškiai neapibrėžė, kokių konkrečiai įrodymų (duomenų) reikia aktualiam klausimui (šiuo atveju – žyminio mokesčio mokėjimo galimybėms) įvertinti. Pažymėtina ir tai, jog apskųstąja nutartimi pareiškimas pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nurodžius, jog pareiškėjas nesumokėjo „net dalies žyminio mokesčio“, tačiau, kaip matyti iš 2014 m. birželio 4 d. nutarties turinio, pareiškėjui nebuvo nurodyta galimybė tokiu būdu išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo problemą, t. y. sumokėti dalį (savo nuožiūra) žyminio mokesčio bei prašyti atleisti nuo likusios mokėtinos mokesčio dalies.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apskųstą nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konstatavus, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinis teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį ir pareiškėjo Z. V. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

TeisėjasGintaras Pečiulis