Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiajam D. A., kaltinamajam A. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, auto šaltkalvio pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-04-15 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui; 2) 2014-10-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., pritaikius BK 64¹ str. galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 mėnesių, apskiriant baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2014-11-10 apie 09.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu durdamas D. A. į tarpvietės sritį, padarė nukentėjusiajam durtinį – pjautinį tarpvietės – priešinės liaukos sužalojimą - sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš specialisto išvados Nr. G3156/14 (02) matyti, kad D. A. padaryta durtinis – pjautinis tarpvietės – priešinės liaukos sužalojimas. Tarpvietės – priešinės liaukos durtinis – pjautinis sužalojimas padarytas aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 41-43).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. A. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamasis smogdamas peiliu nukentėjusiajam, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais jis gali sunkiai sužaloti nukentėjusį, t.y. nors ir nesiekė tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl įtarimo padarius aukščiau nurodytą nusikaltimą parodė, kad 2014-11-10 ryte, valandų neprisimena, jis grįžo namo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje jau būdamas neblaivus. Namuose buvo sūnus E. ir kažkoks vaikinas, kaip suprato – E. draugas. Šį vaikiną matė pirmą kartą, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Namuose dar buvo mama L. J., kuri gulėjo kambaryje, lovoje, kadangi jai yra operuota koja ir ji nevaikšto. Bute taip pat buvo ir žmona R. M., tačiau ji greitai iš buto išėjo, kur išėjo – tiksliai nežino, galimai į parduotuvę. Jis atsivežė su savimi butelį degtinės, kuri kartu su E. ir jo draugu gėrė. Begeriant alkoholį, E. pradėjo ginčytis su savo draugų. Jis supyko ir liepė E. draugui tylėti. Tada vaikinas atsisuko į jį ir sudavė jam smūgį į veido sritį, išmušdamas priekinį dantį. Jis sėdėdamas prie stalo, peiliu pjaustė ant stalo dešrą. Susinervavęs, belaikydamas rankoje peilį, juo daužė į stalą. Šalia sėdėjo E., kuriam ir galėjo pataikyti netyčia į koją. Ar E. bėgo kraujas – nematė. E. pašoko nuo lovos ir sudavė smūgį jam į kaktą. Tada atsistojo E. draugas ir pradėjo kažką sakyti, jis stodamasis pasakė, kad jis tylėtų ir dūrė jam į pilvo apatinę sritį, kur pataikė – nematė, nežiūrėjo. Tada jis atsistojo ir išėjo iš namų. Prieš prasidedant konfliktui, jis būdamas neblaivus susverdėjo ir atsitrenkė į stalą, stipriai susižalodamas kairį šoną. Išėjęs į lauką, norėjo važiuoti į Raudondvarį, tačiau persigalvojo ir norėjo pareiti atgal į butą. Priėjęs prie laiptinės, pamatė E. draugą, kuris stovėjo laiptinėje, pirmame aukšte ir buvo nusimovęs kelnes. Jo kojos buvo visos kruvinos. Atėjo į butą, tačiau nieko bute neradęs, jame nebuvo jokių žmonių, išėjo iš buto ir nuėjo į kiemą. Kas vyko toliau – neprisimena. Atsimena, tik, kad buvo policijos komisariate iš kur jį nuvežė į KMUK. Jam nustatė kairės pusės šonkaulių lūžį ir plaučio pažeidimą. Dėl šio sužalojimo niekam jokių pretenzijų nereiškia, kadangi susižalojo pats, krisdamas ant stalo kampo. Dėl išmušto danties taip pat pretenzijų nereiškia. Noriu papildyti, kad įvykio metu, dūrė peiliu, kurio geležtės galiukas buvo nulaužtas. Peilio rankena yra juodos spalvos. Pats peilis – virtuvinis, buitinis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvau neblaivus, gali nežymiai painioti detales, nes ne viską prisimena ( b.l. 83, 91).

Tokie kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtinti byloje surinktais duomenimis. Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo D. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintais teisiamojo posėdžio metu ir patvirtintais liudytojos E. S.. Minėta liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusįjį D. A., jo parodymai apie sužalojimo aplinkybes buvo labai detalūs ir išsamūs. D. A. parodė kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo A. M.. Liudytoja parodė, kad D. A. parodymus davė gera valia, jo atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, nukentėjęs buvo sąmoningas ir veiksnus. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų netiesioginių liudytojų I. L., S. R., M. S. ir A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent A. M. tarpusavio konflikto metu sužalojo D. A.. Taigi esant tokiam duomenų visetui, kuris patvirtina detalius nukentėjusiojo D. A. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi ir remiasi nukentėjusiojo D. A. parodymais. Taigi teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė nukentėjusiajam D. A. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad teistas, administracine tvarka baustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. M. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nors A. M. nusikalto būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, jog pats nukentėjusysis nurodė, jog sužalojimai jam buvo padaryti tarpusavio ginčo metu, be to, pats nukentėjusysis taip pat buvo vartojo alkoholį, o sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl jam padarytų sužalojimų nekilo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. pretenzijų kaltinamajam neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis dirba, išlaiko savo sergančią motiną. Iš to seka išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 str. 2 d. 5, 7, 10 p. numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys A. M. elgesiui teigiamą įtaką.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 502,65 eurų dydžio ieškinį, dėl D. A. gydymo išlaidų (b.l. 55-56).

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiojo D. A. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 ir 307-308 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-10-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejų) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

Daiktinius įrodymus – D. A. priklausančius rūbus – bliuzoną, batų porą, kelnes, apatinius, kojinių porą ir virtuvinį peilį, saugomus Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimą ir kompaktinį diską su garso įrašu, garso įrašo stenograma – palikti saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. Kauno teritorinei ligonių kasai 502,65 Eur (penkis šimtus du eurus 65 ct) D. A. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.