Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios K. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-03 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. T. už tai, kad ji 2013-08-10 savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdama privalomų registravimo dokumentų, laikė „Amerikiečių stafordšyrų“ veislės šunį, priskiriamą pavojingų šunų sąrašui, taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2012-10-03 Nr. XI-2271 II-ojo skirsnio 7 str. 1 ir 2 d. bei Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo 2013-05-02 Nr. B1-336 „dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ VI skyriaus 38 punktą, taip pat įsakymo 2013-04-15 Nr. Bl-290 „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo“ II skyriaus 5 punkto bei VI skyriaus 34 punkto reikalavimus.

Marijampolės apskrities VPK 2013-10-03 nutarimu V. T. buvo pripažinta kalta ir nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 200 Lt bauda.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-12-23 nutartimi nutarė nukentėjusiosios K. K. skundą tenkinti iš dalies, Marijampolės apskrities VPK 2013-10-03 (manytina, nutartyje padaryta apsirikimo klaida ir nurodyta diena – 5) nutarimą, kuriuo V. T. buvo pripažinta kalta, padarius LR ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, ir nubausta 200 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo Marijampolės apskrities VPK. Teismas pažymėjo, kad V. T. pateiktame paaiškinime nurodė, jog ji nemano, kad jos šuo priklauso pavojingų šunų sąrašui. Marijampolės apskrities VPK, nustatinėdama V. T. laikomo šuns veislę, rėmėsi išimtinai naminio gyvūno pasu, išduotu UAB (duomenys neskelbtini), kuris, kaip ir vėliau išduotas Marijampolės savivaldybės Leidimas laikyti agresyvų šunį, nepateikia neginčijamų duomenų, kokiai veislei priklauso V. T. laikomas šuo. Pažymėjo, kad teikti kvalifikuotą išvadą apie tai, ar šuo priklauso vienai, ar kitai veisliai, gali tik turintys tam teisę ekspertai teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos kinologų draugijos kinologės – ekspertės pateiktoje pažymoje nurodoma, kad, neatlikus genetinių tyrimų, teigti, kad šuo vardu S., priklauso A. S. veislei ar yra šios veislės mišrūnas, negalima. Sprendė, kad šuns veislė nagrinėjamu atveju yra esminė aplinkybė, sprendžiant V. T. administracinės atsakomybės klausimą, o tam reikalinga atlikti papildomą tyrimą, kurio teismas pats negali padaryti, nes nuo to priklausys ir V. T. veiksmų kvalifikacija, administracinės atsakomybės bei nuobaudos skyrimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog neturi teisės sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinės padėties, jei tai nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kvalifikuojant traukiamo atsakomybėn asmens veiksmus. Nurodė, kad teismo manymu, kaip ir šiuo atveju, V. T. veika įvertinta ir kvalifikuota netinkamai, dėl ko turi būti atliktas papildomas nurodytų aplinkybių tyrimas. Akcentavo, jog, nustačius V. T. šuns veislę, turi būti iš naujo aiškinamasi aplinkybės, dėl kurių nurodytas šuo įkando nukentėjusiajai, po ko bus galima teisingai ir tinkamai įvertinti bei kvalifikuoti V. T. veiksmus.

Atsiliepimas į skundą gautas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

K. K. skundas netenkinamas ir atmetamas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302 straipsnio 4 dalimi, 2013-12-23 priėmė nutartį ir nutarė Marijampolės apskrities VPK 2013-10-03 nutarimą, kuriuo V. T. buvo pripažinta kalta, padarius LR ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausta 200 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo Marijampolės apskrities VPK.

Pažymėtina, kad ATPK 302 straipsnis reglamentuoja, kokius sprendimus gali priimti teismas byloje dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Taigi nustatyta, kad teismas priėmė nutartį, kuri įstatymu yra leidžiama.

Susipažinus su skundu matyti, kad jame apeliantė nurodo, jog sutinka su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Marijampolės apskrities VPK. Todėl ginčo dėl priimto teismo sprendimo (nutarties) nėra. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais ir prašo juos keisti. Konstatuojama, kad šis prašymas negali būti tenkinamas, nes nustatyta, kad apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai yra teisingi.

Skunde prašoma pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Šis prašymas atmestinas. Visų pirma, nustatyta, kad skundo nagrinėjimo metu administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra pasibaigę. Antra, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Įstatymas numato, kokius sprendimus aukštesnės instancijos teismas gali priimti išnagrinėjęs skundą dėl nutarties. Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai; 4) panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje; 6) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį).

ATPK 302¹¹ straipsnis reglamentuoja bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme. Jame nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl konstatuojama, kad nėra pagrindo nagrinėti administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą.

ATPK 35 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminų klausimus. Ši norma numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai.

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taigi, apeliantei išaiškintina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą gali pratęsti ne tik apylinkės teismas, bet ir šiuo atveju Marijampolės apskrities VPK, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta tirti iš naujo.

Skundo argumentai dėl teismo šališkumo tik deklaratyvūs, todėl atmetami.

Skunde teigiama, kad teismas nenurodė, už kokį pažeidimą turi būti surašytas protokolas. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas to daryti neprivalėjo. ATPK 301 straipsnis reglamentuoja bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme. Jame numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, teismas negali policijai duoti nurodymų, kaip surašyti protokolą ir pagal kokį straipsnį kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė policijos pareigūnas. LR ATPK 273 straipsnis numato nukentėjusiojo teises, kur teigiama, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi, konstatuojama, kad nukentėjusioji turėjo teisę policijai, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, reikšti prašymą dėl pažeidėjos veiksmų kvalifikavimo. Tokį prašymą nukentėjusioji turės teisę reikšti ir bylą grąžinus iš teismo policijai.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji nepagrįstai teigia, jog teismas nieko taip ir nepasisakė dėl jos skundo, o būtent ar ATPK protokolas turi būti surašytas vien už tai, kad šuo buvo be tam reikalingų dokumentų, ar kaip ji ir prašė teismo, už tai, kad šuns savininko taisyklių pažeidimas sukėlė jos sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, kad V. T. veika įvertinta ir kvalifikuota netinkamai, dėl ko turi būti atliktas papildomas nurodytų aplinkybių tyrimas, ir nurodė, kad nustačius V. T. šuns veislę, turi būti iš naujo aiškinamasi aplinkybės, dėl kurių nurodytas šuo įkando nukentėjusiajai, po ko bus galima teisingai ir tinkamai įvertinti bei kvalifikuoti V. T. veiksmus. Taigi, apylinkės teismas pasisakė dėl apeliantės skunde keliamų klausimų, tačiau galutinai jie bus išspręsti – padaryta išvada ar V. T. savo veiksmais padarė ATPK 110 straipsnyje numatytą pažeidimą – tik atlikus papildomą tyrimą ir gavus jo rezultatus. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog neturi teisės sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinės padėties, jei tai nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kvalifikuojant traukiamo atsakomybėn asmens veiksmus.

Remdamasis išdėstytais argumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti skundą nėra, jis atmestinas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. K. skundo netenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.