Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-934-826/2016

2016 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. Š. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir L. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl bendraturčio atsisakymo patikslinti bei įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendraturčio atsisakymo patikslinti bei įregistruoti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir prašo leisti be atsakovo V. R., kaip vieno iš bendraturčių, prašymo ir sutikimo patikslinti ir įregistruoti statinio – daržinės kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal matininko A. A. 2015-07-28 sudarytą Klaidų atitaisymo aktą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė prašymą pakeisti (atkurti) nekilnojamojo daikto – daržinės 3IIž kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, kadangi šis statinys, remiantis 2014-04-22 kadastro duomenų byla, 2014-05-19 buvo nepagrįstai bei neteisėtai išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų pagal vienasmenį atsakovo V. R., kaip statinio bendraturčio, prašymą. Minėtoje kadastro duomenų byloje buvo fiksuojama, kad daržinė yra sunaikinta.2015-07-28 buvo sudarytas matininko A. A. klaidų atitaisymo aktas, kuriame nustatyta, kad yra išlikę dalis pastato – daržinės pamatų, todėl pastatas yra tik fiziškai pažeistas. Atsakovas V. R. atsisakė raštu duoti sutikimą motyvuodamas tuo, kad dalies pamatų aptikimas nereiškia, kad pastatas – daržinė yra tik pažeistas, o ne žuvęs. Nesant visų bendraturčių rašytinio sutikimo, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisako pakeisti, atkurti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-10 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų atsakovui 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, byloje atliktos ekspertizės išvadą bei formuojamą teismų praktiką, teismas padarė išvadą, jog išlikę sudegusios daržinės pamatai negali būti laikomi ir pripažįstami nekilnojamojo turto objektu, nepriklausomai nuo to, ar jie yra visiškai išnykę, ar tik fiziškai pažeisti, todėl ir kadastro duomenys apie tokius pamatus negali būti patikslinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, išregistravus sudegusios daržinės pamatus iš Nekilnojamojo turto registro, kartu išregistruotos ir bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį objektą. Apie nekilnojamojo objekto ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo faktą ieškovai buvo informuoti, tačiau priimto sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka neskundė. Teismas pažymėjo, kad teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, konstatuodamas, jog išlikę daržinės pamatai negali būti nekilnojamojo turto registro objektu, nes ieškovai prašė tik leisti įregistruoti daržinę be bendraturčio sutikimo. Ieškovų prašymu daržinės duomenys nebuvo įregistruoti tik todėl, kad prašymas buvo pateiktas ne visų bendraturčių. Taigi teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo objekto įregistravimo, pažeidė ir teismingumo taisykles, nes tokie klausimai priskirtini administracinių teismų kompetencijai.Daržinė buvo išregistruota nepagrįstai, nes matininkas A. A. padarė klaidą, nurodęs, kad statinys neišlikęs. Ši klaida buvo ištaisyta 2015-07-28 ir nurodyta, kad daržinė tik fiziškai pažeista. Daržinė iki jos išregistravimo buvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų ekspertizės išlaidas, nes ekspertizė apskritai nebuvo būtina.Teismas nepagrįstai iš bylos nagrinėjimo pašalino ieškovų trečiuoju asmeniu įtrauktą UAB „Kartografiniai projektai“, nes ši bendrovė sudarė kadastrinių duomenų bylą, dėl to byla susijusi su jos teisėmis ir pareigomis.Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ginčo objektas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.Apeliantai, siekdami įregistruoti daržinę Nekilnojamojo turto registre, remiasi matininko A. A. 2015-07-28 klaidų atitaisymo aktu, kuriame nurodyta, kad yra išlikę dalis pamatų. Tačiau pamatai nėra nekilnojamojo turto objektas, kuris galėtų būti įregistruotas, nes neatitinka statinio apibrėžimo teisinio reglamentavimo. Išlikę pamatai gali būti tik statinio fragmentas.Į bylą pateiktame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad išlikusios pastato pamatų dalys neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimo. Matininkas A. A., kurio aktu remiais apeliantai, teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad užfiksavo pamatus ne kaip nekilnojamąjį daiktą, o kaip pamatų liekanas.Ieškovai ieškiniu taip pat prašė įregistruoti ne išlikusias pamatų dalis, o visą prieš 14 metų buvusią daržinę, kuri 2014 m. po ją nuniokojusio gaisro buvo išregistruota.Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-07-12 nutartimi, sprendžiant gyvenamojo namo ir jo priklausinių padalijimo klausimus, daržinės pamatų atidalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tai reiškia, kad šalys jau tuo metu daržinės pamatų liekanų nebevertino kaip nekilnojamojo turto objekto.Teismas nepažeidė ir teismingumo taisyklių, nes byloje sprendė ne dėl daržinės išregistravimo pagrįstumo, o pasisakė dėl to, ar ieškovų reikalavimas įregistruoti daržinę be bendraturčio – atsakovo – sutikimo atitinka įstatymų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad bendraturčio sutikimas nebūtinas, nes nėra objekto, kurio įregistravimui toks bendraturčio sutikimas reikalingas.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto objekto įregistravimo be bendraturčio sutikimo. Apeliantai siekia be atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto objektų registre daržinę, kuri 2014-05-29 buvo apskritai išregistruota iš Nekilnojamojo turto objektų registro, nes tokio objekto fiziškai nebeliko. Apeliantai teigia, kad daržinė buvo išregistruota per klaidą, nes matininkas A. A. 2014-04-22 kadastro duomenų byloje neteisingai nurodė, jog statinys neišlikęs. 2015-07-28 šią klaidą minėtasis matininkas ištaisė ir nurodė, kad daržinės pamatai fiziškai pažeisti. Apeliantų manymu, tai yra pagrindas įregistruoti daržinę kaip nekilnojamojo turto objektą be su tuo nesutinkančio atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad prašomas leidimas įregistruoti daržinę nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes objekto, kurį prašoma įregistruoti be bendraturčių sutikimo, nebėra, jis išregistruotas iš registro. Apeliantai teigia, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, konstatuodamas, jog išlikę daržinės pamatai negali būti Nekilnojamojo turto registro objektu, nes ieškovai prašė tik leisti įregistruoti daržinę be bendraturčio sutikimo. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įregistruoti objektą be bendraturčio sutikimo, vertino, ar šiuo atveju toks sutikimas yra reikalingas, t. y. ar objektas, kurį prašoma įregistruoti be bendraturčio sutikimo, apskritai yra registruotinas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau ir Įstatymas) 5 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro objektų sąrašą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu yra statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju prašomas įregistruoti daiktas neatitinka statinio apibrėžimo ir tai yra konstatuota į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme, UAB „Baltų būstas“ 2015-12-29 atliktame tyrimo akte, kurio metu buvo vertinama išlikusių pamatų būklė (b.l. 53 – 60). Tyrimo 6.1 punkte nurodyta, kad po gaisro likę pamatai nėra pastatas (statinys), taip pat nurodyta, jog išlikus daržinės pamatams pastatas laikomas fiziškai pažeistu, tačiau tokie pamatai nėra statinys ar pastatas. Taigi ginčo objektas, esant išlikusiems tik jo pamatams, negali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Apeliantų prašoma įregistruoti daržinė 2014-05-29 buvo išregistruota iš registro. Taigi prašomas įregistruoti nekilnojamasis daiktas nebėra įregistruotas registre nuo 2014-05-29. Konstatavus, kad tokio nekilnojamojo turto objekto nėra įregistruota registre, bei atsižvelgus į anksčiau nustatytą aplinkybę, kad daržinės pamatai nėra statinys ar pastatas, tokie pamatai Nekilnojamojo turto registre neregistruotini.Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas leidimas įregistruoti daržinę be atsakovo sutikimo nesukurs jokių teisinių pasekmių, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio.Apeliantai teigia, kad daržinė buvo išregistruota nepagrįstai dėl matininko padarytos klaidos nurodant, kad statinys neišlikęs, ir kad ši klaida 2015-07-28 buvo ištaisyta, nurodant, kad statinys fiziškai pažeistas. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tyrimo aktu nustatyta, kad fiziškai pažeistas statinys nereiškia, kad jis atitinka statinio apibrėžimą ir gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tuo labiau kad šiuo atveju likę tik pamatai, kurie neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektas iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas dar 2014-05-29, o šio išregistravimo apeliantai įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-01-18 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-555-162/2016. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar pagrįstai ginčo objektas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, nagrinėtinos tik sprendžiant klausimą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo.Apeliantai nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai iš bylos nagrinėjimo pašalino ieškovų trečiuoju asmeniu įtrauktą UAB „Kartografiniai projektai“, nes ši bendrovė sudarė kadastrinių duomenų bylą, dėl to nagrinėjama byla susijusi su jos teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra savitikslis. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukimai tie asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs ginčo dalykas, o būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 46, 47 straipsniai). Be to, apeliantai, manydami, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kartografiniai projektai“ nepagrįstai buvo pašalintas iš bylos, galėjo tokį teismo veiksmą skųsti atskiruoju skundu (CPK 47 straipsnio 5 dalis), tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantai neginčijo jokio UAB „Kartografiniai projektai“ ruošto akto, dėl to šis asmuo buvo pagrįstai pašalintas iš bylos.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovui ekspertizės išlaidas, nes ekspertizė apskritai nebuvo būtina. Ši apeliacinio skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus bei siekdamas įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, užsakė atlikti ginčo objekto tyrimą (CPK 178 straipsnis). Už tyrimą atsakovas sumokėjo 1000 Eur ir 300 Eur už tyrimą atlikusio asmens dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 69, 73, 76, 77). Šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), o atmetus ieškinį jos pagrįstai priteistos iš ieškovų (CPK 93 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 3626 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą ir turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (714,5 x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.) = 928,85 Eur) (CPK 98 straipsnis), dėl to atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš abiejų apeliantų priteistina po 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. R. iš ieškovų S. Š. ir L. R., atstovaujamo S. Š., po 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.