Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-209-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
1A-143-209-2012
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00145-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius
Kaltinamasis
O. T.
Nukentėjusysis
A. N., Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Anatolij Januševskij NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-143-209/2012Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00145-2009-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 1.2.26.2.1.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Linai Žalaitei, Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei,išteisintajai O. T.,nukentėjusiajam A. N.,vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Jelenai Terechovai,specialistui teismo medicinos ekspertui Viačeslav Kolomiec,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. N. (A. N.) ir Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. T. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys O. T. atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinę baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, tyčia sudavė A. N. ne mažiau nei du trauminius smūgius peiliu į krūtinės ląstos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. N. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

O. T. buvo išteisinta dėl to, kad ji sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A. N. du trauminius smūgius peiliu į krūtinės ląstos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. N. sveikatą, t.y. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

O. T. išteisinta dėl to, kad ji viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A. N. du smūgius koja į įvairias kūno vietas, sukeldama jam fizinį skausmą, bei du trauminius smūgius peiliu į krūtinės ląstos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. N. sveikatą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. N. prašo pripažinti O. T. kalta dėl jam padarytų sunkių sužalojimų ir nurodo, kad tam pakanka jo įsitikinimo ir bylos medžiagos. Nesupranta, kodėl atmesti jo parodymai, kadangi jis tiek medikams, tiek tyrėjams, tiek teismui, sakė tiesą, o būtent, kad jį sužalojo peiliu O. T.. Apie tai yra žinoma tiek O. T., tiek A. B., tiek A. B. motinai, tiek O. L., tiek J. Š., tiek P. greitosios pagalbos medikams, kurie suteikė jam pirmąją pagalbą. Kadangi manė, kad teismui užteks įrodymų patraukti O. atsakomybėn, neprašė apklausti su šiuo įvykiu susietų žmonių, tačiau mano, kad yra būtinybė naujai apklausti visus liudytojus bei liudytojus, kurie dar nebuvo apklausti: A. B. motiną, greitosios medicinos pagalbos vairuotoją, kuris pirmas jį rado prie poliklinikos ir matė jį kruvinais drabužiais ir kuriam jis papasakojo, kad jį sužalojo O. (gal neminėjo vardo, bet minėjo, kad panelė). A. B. ir O. T. artimai bendravo, gyveno kartu pas jo motiną iki atsitikus šiam įvykiui. A. B. norėjo prisiimti atsakomybę už padarytą nusikaltimą. O. T. parodymais nėra pagrindo tikėti, nes ji teismui melavo dėl alkoholio vartojimo, kadangi nusikaltimo dieną ji buvo gerokai apsvaigusi dėl alkoholio, ką patvirtino visi tuo metu kompanijoje buvę žmonės (gyvendama su B. ji vartojo alkoholį labai dažnai). Mano, kad A. B. jam negalėjo suduoti smūgio peiliu, nes jis tuo metu jo neturėjo rankose. Rankas jis laikė, o tuo metu O. jam du kartus dūrė.

Apeliaciniu skundu Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

O. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bei skirti jai arešto 30 parų bausmę.

O. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei skirti jai laisvės atėmimo 3 m. bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2, 5 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, dėl materialinės žalos padarymo 2281,52 Lt sumai patenkinti bei priteisti iš O. T. nurodytą sumą.

Išspręsti daiktų (megztinio ir peilio), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, likimo klausimą.

Prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, vien dėl to, kad šie asmenys yra susiję giminystės ir draugystės ryšiais su nukentėjusiuoju, nes jie buvo nuoseklūs, skirtingai nei asmenų, kurių parodymais rėmėsi teismas, kategoriški, ir iš esmės nekeliantys abejonių (Nr. 2K-414/2010, 2K-484/2010). Toks parodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 str. Nukentėjusysis neneigia, kad vartojo alkoholį ir buvo po darbo, tačiau davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam dūrė peiliu būtent O. T., nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis meluotų teismui. Iškilus abejonėms, teismas turėjo galimybę apklausti papildomai A. B., jo motiną, tačiau to nepadarė.

O. T. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo A. N. parodymais. Pirmos apklausos, parodymų patikrinimo vietoje metu, apklausiamas teisme, nukentėjusysis A. N. nurodė, kad jį peiliu sužalojo O. T.. Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime nurodyta, kad nukentėjusysis medicinos darbuotojams nurodė, kad 17.30 val. pažįstama mergina du kartus dūrė į nugarą (t.1, b.l. 15, 16, 20, 26, 167-171).

Nukentėjusiajam kūno sužalojimai padaryti byloje esančiu peiliu. Nustatyta, kad konflikte O. T., jos tuometinis artimas draugas A. B., nukentėjusysis A. N. bei jo draugai O. L. ir J. Š., todėl nukentėjusįjį galėjo sužaloti vienas iš nurodytų asmenų. Liudytojai O. L. ir J. Š. buvo tik incidento stebėtojai, kaltinamoji O. T. arba A. B., tiesiogiai kontaktavo su nukentėjusiuoju. Kadangi viskas vyko labai greitai, O. L. ir J. Š., būdami netoliese, besigrumiančių, galėjo nepastebėti, kas sudavė smūgius peiliu. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas O. L. paaiškino, kad peilį matė ne tik A. B., A. N., bet ir O. T. rankose (t. 1, b.1.41-43). Papildomos apklausos metu parodė, kad O. T. priėjusi prie besigrumiančių A. N. ir A. L., sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam A. N. bei jį laikė (t. 1, b.1. 44). Teisme parodė, kad po grumtynių, einant visiems į namo laiptinę, nukentėjusysis jau skundėsi skausmais dešiniame šone (t.1, b.1. 171-174). Tai patvirtina, kad nukentėjusysis peiliu buvo sužalotas lauke. Jis parodė, kad A. N. nežalojo (11., b.1.171). Liudytojas J. Š. taip pat matė O. T. rankoje peilį, vėliau jam skambino A. N. ir pranešė, kad peiliu jį sužalojo O. (t.1, b.1.45, 46). O. T. neneigia, kad bandė išskirti besigrumiančius A. B. ir A. N., todėl ji galėjo matyti, kas sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam, tačiau to nenurodė. O. T. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jie nenuoseklūs bei prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė apie grumtynes tarp A. B. ir A. N. tarp daugiabučių namų (t.1, b.1. 95, 96). Teisme ji atsisakė duoti parodymus (t.1, b.l. 167) ir tik išklausiusi visų proceso dalyvių paaiškino, kad matė grumtynes tarp A. B. ir A. N. tiek lauke, tiek laiptinėje, buvo priėjusi prie besigrumiančių, bandė juos išskirti, peilį matė gulintį ant žemės, savo rankose neturėjo (t.1, b.l. 191-193). O. T. parodymai yra paneigti nukentėjusiojo A. N., liudytojų O. L. ir J. Š. išsamiais, nuosekliais bei logiškais parodymais, o taip pat liudytojo A. B. parodymais. Kadangi nebuvo pažeistas už motorikos funkciją atsakingas organas, po smūgio sudavimo A. N. galėjo savarankiškai judėti. Kai A. B. su A. N. buvo susikibę rankomis, A. B. buvo sudėtinga suduoti smūgį peiliu į nugarą kaire ranka, nes ją laikė nukentėjusysis. O. T. buvo patogiausia suduoti smūgius peiliu nukentėjusiajam iš nugaros. Konfliktas prasidėjo tik tarp A. B. ir A. N., kuris peraugo į grumtynes, kai A. B. gavo smūgį į veidą nuo A. N., O. T. savo iniciatyva smūgiavo nukentėjusiajam kojomis bei vėliau peiliu, t.y. veikė viena, to daryti niekas jos neprašė. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes gėrė alų ir sidrą (t.1, b.l. 168, 173), todėl galėjo vertinti neadekvačiai arba neprisiminti ką darė, kaip ir jos tuometinis draugas A. B.. O. T. galėjo jaustis drąsiai dėl svorio (t.1, b.l.171). Ji bandė paveikti nukentėjusįjį siekiant palankaus jos atžvilgiu sprendimo byloje (t.2, b.1.2-5, 11, 12).

Kadangi V. K. tarnybiniame pranešime nurodyti faktai nebuvo patikrinti, tai buvo tik pirminė informacija apie įvykį, todėl tarnybinis pranešimas bei jo parodymai negali būti vertinami kaip išteisinančio, ar kaltinančio pobūdžio įrodymai. Aplinkybę, kad konflikto metu nukentėjusysis vilkėjo byloje esantį megztinį, patvirtino pats nukentėjusysis bei liudytojai O. L. ir J. Š., tai, kad megztinyje nėra pažeidimų, paaiškino pats nukentėjusysis, kad jis, smūgių sudavimo momentu, buvo prikeltas.

Nukentėjusysis vilkėjo drabužius, kurie galėjo sugerti kraują, pamatyti įvykio vietoje kraują buvo sudėtinga dėl augančios žolės, be to, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, žaizdos ant nukentėjusiojo kūno buvo mažai kraujuojančios. Nors liudytojas J. Š. nurodė, kad kraują jis matė laiptinėje, kur taip pat mušėsi A. N. ir A. B., ši aplinkybė paaiškinama, nes nukentėjusysis buvo laiptinėje po to, kai jis buvo sužalotas. Niekas daugiau nenurodo, kad kraujas buvo laiptinėje, ši aplinkybė nėra užfiksuota procesiniuose dokumentuose, todėl remiantis tuo negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent laiptinėje. Teismas, manytina, klaidingai atmetė 2010-08-30 nukentėjusiojo duotus teisme parodymus, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui pas jį į namus buvo atvažiavusi kaltinamoji O. T., kuri siūlė 500 Lt, kad jis atsiimtų pareiškimą iš policijos ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes nukentėjusiojo parodymus dėl O. T. jam daromo poveikio patvirtino nukentėjusiojo sesuo S. P. bei draugas V. M.. Teismas neįvertino liudytojų S. P. bei V. M. parodymų, ir patikėjo O. T. šiuometinio artimo draugo L. G. parodymais šioje dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas nesupranta teismo argumento, kad jeigu O. T. ir sudavė koja smūgius nukentėjusiajam, nurodytomis aplinkybėmis, tai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. l d., nes kaltinamoji bandė nutraukti muštynes ir apginti savo draugą, o ne sutrikdyti visuomenės rimtį. Versija teisme, kad O. T. gindama draugą veikė būtinosios ginties sąlygomis net nebuvo keliama. O. T. norėjo padėti savo draugui nugalėti A. N. spontaniškai, nieko neprašoma, nesant pateisinamo poreikio, būtinumo jį apginti, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Tokie veiksmai vertinami kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. l d. elementai. Teismas, iki įrodymų tyrimo pabaigos, turėjo galimybę imtis priemonių pašalinti iškilusias jam abejones pasinaudodamas BPK 284 str., 286 str., 287 str. procesinėmis galimybėmis, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis BPK 324 str. 6, 7 d. apeliacinės instancijos teismas taip pat turi galimybę spręsti klausimą dėl įrodymų pakankamumo bei pavesti juos surinkti. Skiriant O. T. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra pagrindas pripažinti sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kad ji charakterizuojama teigiamai, nes nebausta administracinėmis nuobaudomis, pirmą kartą padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Manoma, kad bausmė turi būti sėjama su realiu laisvės atėmimu. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų yra pakankamas pagrindas patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2281,52 Lt civilinį ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: O. T. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. – 30 parų arešto, pagal BK 63 str. 5 d. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams, ją atliekant pataisos namuose, tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš O. T. 2281,52 lt. Nukentėjusysis A. N. prašė nuosprendį panaikinti, O. T. pripažinti kalta dėl jam padaryto kūno sužalojimo, o bausmės skyrimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Išteisintoji O. T. ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. N. skundas tenkintinas, o prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Ikiteisminio tyrimo, 2010-02-26 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 95-96) O. T. parodė, kad A. N. demonstravo jiems peilį iki muštinių. Ji neatsimena kokiu tikslu A. N. demonstravo savo peilį, galimai norėdamas morališkai paveikti A. B.. Kiek ji atsimena, muštynės tarp A. N. ir A. B. kilo A. N. namo laiptinėje, pirmame aukšte. Jų metu ji jokio peilio nematė, bandė išskirti vaikinus, tačiau ją vaikinai atstūmė ir ji išėjo iš laiptinės. Apie tai, kad A. N. sužalotas, ji sužinojo po kelių dienų, kai A. N. pradėjo skambinti A. B. ir reikalauti iš jo sumokėti jam 5000 litų, kitokiu atvejų grasindamas pasakyti policijos pareigūnams, kad tai ji jį sužalojo. Ji tikrai nesudavė A. N. jokių smūgių, tuo labiau peiliu. Ji neatsimena, kad muštynės tarp A. N. ir A. B. būtų (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad muštynės vyko kai nuo ežero ėjo ir laiptinėje. Ėjo namo pas N. ir pakeliui N. vėl su A. susikibo, ji bandė juos išskirti, nes niekas daugiau nepribėgo. Jai nepavyko ir ji nuo jų nuėjo. Peilį matė ir pas B., ir pas N.. Po to N. pašoko ir nubėgo į laiptinę pas save namo, paskui jį nubėgo B.. Praėjus pusei metų jai atėjo šaukimas, atvažiavo į Švenčionis, ją greitai apklausė, ji nespėjo visko prisiminti, ką tuo momentu prisiminė, tą ir pasakė. Ne viską gerai prisimena, nes prieš metus laiko tai buvo. Ji tą dieną negėrė. Muštynės įvyko tarp B. ir N. namų. Jie stovėdami pradėjo stumdytis, paskui N. išsitraukė peilį, jie susikibo ir nugriuvo, voliojosi, paskui, kai A.us laikė N., ji pribėgo, norėjo A.ų atitraukti, bet jis sunkus ir ji nuėjo, nes negalėjo nieko padaryti. B. visiems grasino, sakė užmuš, buvo agresyvus. Su vaikinais buvo geri santykiai, su N. normalūs santykiai, jis su B. geriausi draugai, su B. buvo draugai. Peilį matė pas N., paskui pas B., tai pas vieną, tai pas kitą, kai jie gulėjo ant žemės. Peilio pas ją nebuvo rankose. Kai stovėdami mušėsi, ji norėjo prieiti, bet nebuvo priėjusi, nes N. mosikavo peiliu, ji išsigando. Kai mušėsi lauke, tie du vaikinai nebandė išskirti, stovėjo ir nieko nepadėjo, o paskui kur jie dingo nežino. Vaikinai buvo išgėrę, jie gali pasakoti kaip nori, visi tarpusavyje draugai. Neigia, kad jos rankose buvo peilis, neigia, kad sudavė koja, smogė nukentėjusiajam, neigia, kad būtent tą vakarą vartojo alkoholį. B. visada, kai išgeria, būna agresyvus, kai išgeria vis maža ir maža. Ji buvo pas B. mamą, neigia, kad buvo pas nukentėjusįjį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje O. T. paaiškino, kad B. reikalavo 5000 litų, jeigu nesumokėtų, jie apkaltintų ją. Nes jie buvo dviese, ir niekas kitas, tik B. galėjo durti N.. Ji nematė kas dūrė, bet yra įsitikinusi, kad B.. Pamatė, kad jie mušėsi, jie ją pastūmė, pasakė nelįsti. Ji išvažiavo namo. Jie abudu turėjo peilį. Ji neturėjo rankose peilio. Kai ją pirmą kartą iškvietė pas tyrėją, ji nesuprato kodėl yra kviečiama. Po metų teisme ji papasakojo viską kaip buvo. Ji nežino, kodėl B. taip teigė. Ji nieko jai nepasakojo, visą laiką buvo Vilniuje. Neskambino tyrėjai I., ji su ja bendravo, tik kai davė parodymus, su draugu pas N. nevažiavo siūlyti pinigų, niekada nesiderėjo dėl pareiškimo atsiėmimo.

Kolegija mano, kad O. T., taip pateikdama įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. O. T. versija atmetama todėl, kad ji yra nelogiška, jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. T. parodė, kad, kiek ji atsimena, muštynės tarp A. N. ir A. B. kilo A. N. namo laiptinėje, ji neatsimena, kad muštynės tarp A. N. ir A. B. būtų P. m., (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad muštynės vyko kai nuo ežero ėjo namo pas N. ir laiptinėje. Tuo tarpu iš nuoseklių nukentėjusiojo A. N. parodymų, liudytojų O. L., J. Š. parodymų matyt, kad jie iš A. B. namų išėjo namo pas A. N., po ko, pakeliui, ir įvyko konfliktas.

O. T. versija nelogiška, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. N. pradėjo skambinti A. B. ir reikalauti iš jo sumokėti jam 5000 litų, kitokiu atvejų grasindamas pasakyti policijos pareigūnams, kad tai ji jį sužalojo, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad B. reikalavo 5000 litų, jeigu nesumokėtų, jie apkaltintų ją, tačiau, nelogiška, kad A. B., norėdamas apkaltinti ją, iš esmės neduotų parodymų prieš ją arba A. N. reikalaudamas pinigu iš jos ir grasindamas apkaltinti ją skambintų ne jai, o A. B.. Nelogiška, kad esant nurodomoms aplinkybėms (iš jos reikalaujant pinigų), O. T. jau 2010-02-26 įtariamojo apklausos metu, jau gavusi pranešimą apie įtarimus, būtų pamiršusi įvykio aplinkybes.

O. T. versiją paneigia įrodymų visuma, - nukentėjusiojo A. N. parodymai, liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą – liudytojo O. P. parodymai, kad vežamas į ligoninę A. N. pasakė, kad mergina sužalojo, S. P. parodymai, kad brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu.

Nukentėjusiojo A. N. parodymus, kad O. T. davė tyrėjos numerį, prašė, kad jis tyrėjai paskambintų ir paklaustų kaip atsiimti pareiškimą ir liudytojos J. I. parodymai, kad dirba tyrėja, jai atrodo, kad skambino jai O. T., nes balsas buvo panašus ir prisistatė O. T., kategoriškai neparodo, kad O. T. parodymai prieštaringi, nors ji ir parodė, kad tyrėjai neskambino, kadangi nėra neginčijamai nustatyta, kad tyrėjai skambino būtent O. T..

Ikiteisminio tyrimo, 2009-05-15 liudytojo apklausos metu, A. N. parodė, kad (t.1, b.l. 15-16), kai jie ėjo takeliu prie jo namo, juos pasivijo A. B. ir jo sugyventinė O.. Jis tuo metu iš kišenės išsiėmė telefoną, nes norėjo suskaičiuoti likusius centus, taip pat jis iš kišenės ištraukė jam priklausantį peilį. A. B. koja jam vieną kartą spyrė į nugarą, tuo metu jam iš rankos iškrito mobilusis telefonas ir peilis. Jie su A. B. ant žemės sugriuvo, po to A. B. apsiramino ir jis tuo metu atsistojo. A. B. priėjo prie J. Š. ir vieną kartą sudavė jam kumščiu į veidą. A. B. pamatęs, kad jis jau atsistojo, pribėgo prie jo ir norėjo jam suduoti, bet jis paėmė A. B. už rankos ir jie pradėjo tampytis. Tuo metu iš dešinio šono prie jo priėjo O., kaire ranka pradėjo jį už nugaros tempti už drabužių, o dešine ranka O. tris kartus sudavė jam peiliu į dešinį šoną. Peilį jis jos rankose pamatė tik tada, kada ji jam sudavė. Kaip pas ją atsirado peilis, jis nežino. Jis pajuto skausmą, priklaupė prie kelio, bet A. B. ir toliau jį mušė. O. L., norėdamas jį apginti, pribėgo ir jam vieną kartą sudavė. Tuo metu jis pas O. iš rankos atėmė peilį. Jis nuėjo pas save namo, bet prie buto durų jį vėl pasivijo A. B. ir jie dar susistumdė, bet jam pavyko pasislėpti bute.

Iš 2009-10-23 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 23) matyti, kad parodymų patikrinimo metu A. N. užėjo manekeną už nugaros ir paaiškino, kad taip 2009-05-25 prie jo priėjo „O.“. Ji kaire ranka traukė A. N. už drabužių, o dešine ranka sudavė tris smūgius peiliu A. N. į dešinį šoną ir tokiu būdu sužalojo jį. Minėti parodymai užfiksuoti fotolentelėje (t.1, b.l. 25).

2010-02-25 liudytojo papildomos apklausos metu A. N. parodė, kad (t.1, b.l. 26) atpažįsta megztinį, kurį dėvėjo 2009-05-25, t.y. kai buvo sužalotas. Jis negali paaiškinti kodėl ant šio megztinio nėra skylės nuo peilio. Megztinis yra megztas ir peilis smūgio metu galėjo pataikyti į klipelį nepažeisdamas audinio. Be to, jis buvo sužalotas muštynių metu ir megztinis galėjo pasikelti ir būti aukščiau tos vietos, kur buvo suduotas smūgis peiliu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. N. parodė, kad ėjo namo su L. ir Š.. Jis skaičiavo pinigus, ištraukė iš kišenės monetas ir peilį. Pribėgo A. B. ir spyrė jam į nugarą. Rankoje turėjo peilį ir 17 Lt, kurie iškrito ant žemės. Pradėjo muštis su B.. Jie gulėjo ant žemės. L. ir Š. nuo jo stovėjo už 3-4 metrų, jie galėjo matyti smūgį peiliu. Jie sakė, kad O. T. bėgo paskui juos su peiliu, todėl jie pabėgo. O. T. sugriebė jį už megztuko, jis atsisuko, kai ji sugriebė už megztuko, tada ji dūrė jam peiliu. Jam buvo suduoti du dūriai. Matė, kad O. sudavė smūgius. A. B. negalėjo suduoti, nes jis laikė jo rankas, B. veidu į jį stovėjo. Ji sudavė, nes jis su B. mušėsi. Smūgis buvo iš dešinės rankos, o kaire ranka ji sugriebė jį už rubaškės. Labai greitai viskas įvyko. Jau po smūgio peiliu O. L. sakė ko žiūrit, paprašė padėti, tada pribėgo ir su koja vieną kartą sudavė B. į galvą. Po to B. pradėjo bėgioti ir gaudyti L. su Š.. Peilis buvo pas O. T.. Kai B. lakstė paskui L. ir Š., pasakė, kad atiduotų peilį. Tarėsi su T. ir B.. L. ir Š. užbėgo už namo, B. grįžo. Prašė, kad atiduotų peilį, sakė duos pinigus, nesimušam. Tada O. T. padavė peilį B., o B. atidavė jam. Kai atidavė peilį, nuėjo iki jo laiptinės su B. ir T.. Pakėlė megztuką laiptinėje ir pasakė pažiūrėk ką tavo pana padarė. Vėl pradėjo muštis su B.. O. buvo kartu. Kai mušėsi, tuo metu sesuo atidarė duris, jis užėjo namo ir uždarė duris. Kai L. su Š. užbėgo už namo, jie sakė, per balkoną įlipo į jo namus. Jie jo sesei viską papasakojo, kad susimušė, su peiliu pradurtas, sesuo išsigando ir ji išgirdusi laiptinėje triukšmą, atidarė duris. Jie po to iššoko pro balkoną, nes išsigando, galvojo, kad su B. atėjo. Jie atėjo pas jį, nes galvojo, kad ateis namo vienas. Jis ligoninėje nesakė, kad ne O. dūrė. Policijos pareigūnams sakė, kad dūrė peiliu, kas dūrė, nesakė. Bijojo, nes B. sakė visus užmuš, bijojo ir B., ir T.. Tada ji ne 40 kg. svėrė, o apie 70 kg. Su B. santykiai buvo geresni nei su O.. Jis (B.) visą kelią jam skambino ir liepė sakyti ant jo. Kalbėjo ir su ja, ir su juo. Prašė jo atsiimti pareiškimą. Siūlė 500 Lt. ir jo draugas skambino O., jis buvo išgėręs ir pasakė 3000 Lt., kalbėjo ne su ja, o su juo. Jie pasakė 500 Lt. Jis yra salėje, galimas dalykas, kad jis yra artimas žmogus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. N. parodė, kad B. norėjo, kad jam duotų pinigų, nukentėjusysis iš kišenės ištraukė pinigus ir peilį, tuo momentu B. jam trenkė su koja į nugarą, jis pargriuvo ir pametė peilį ir pinigus. Iš karto gavo spyrį, voliojosi ant žemės, tada atsikėlė, tai dūrė jam į šoną. Matė, kas jam dūrė su peiliu - kai jie su B. grūmėsi, jam dūrė O. T., 2 kartus jautė, kad dūrė jam, peilį atsiėmė iš T., neatsimena kur, ar laiptinėje, ar įvykio vietoje. Jo draugai buvo apie 30 metrų atstumu, jie žiūrėjo kas vyksta. Nematė kad B. laikė peilį rankose. Kai grūmėsi laiptinėje, peilis jau buvo jo kišenėje. Po grumtynių grįžo namo, namie buvo sesuo su vaiku, jis gyvena prie ligoninės, todėl nusprendė eiti pėsčias. Prie ligoninės griuvo, pasidarė bloga, priėjo vairuotojas ir padėjo jam. Vairuotojui pasakė, kad jam dūrė mergina. Į Švenčionių ligoninę skambino K., dėl peilio klausė. Neprisimena, ką jam pasakė. P.je iš karto apžiūrėjo, sakė, kad dūrė moteris. Jie turi pinigų, jis dirba. O. skambino jam ir prašė, kad atsiimtų pareiškimą ir O. draugas jam skambino. Sakė, kad duos 500 litų, kad nepatrauktų atsakomybėn. O. T. davė tyrėjos numerį. O. prašė, kad jis tyrėjai paskambintų ir paklaustų kaip atsiimti pareiškimą. Jis neskambino. Su V. K. bendravo kartą būdamas ligoninėje telefonu, kitą kartą komisariate, neprisimena ar klausė kas sužalojo jį. A. B. jam skambino, prašė, kad sakytų, jog ne O. jį sužalojo, o A. B.. Vairuotoją pažįsta iš matymo. Jis mamai pasakė iš karto, kad jį sužalojo O..

Iš išdėstyto matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. N. nuosekliai parodė, kad O. T. sugriebė jį už megztuko, tada ji dūrė jam peiliu, suduodama kelis dūrius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo parodymai buvo mažiau detalūs, tačiau jis parodė, kad O. T. dūrė jam į šoną 2 kartus, kas atitinka jo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus ir specialisto išvadą Nr. 2530/09(01) (t.1, b.l. 19-20), kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. A. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jam O. dūrė tris kartus, atitinka apeliacinės instancijos teismo posėdyje eksperto V.K., apžiūrėjusio A. N. išoriškai, paaiškinimą, kad žaizdų buvo 3. 2 žaizdos 4-5 mm, paviršinės žaizdelės, viena apie 1 cm dydžio, kiaurymė. Tačiau, kaip parodė ekspertas V.K., šiuo atveju, sužalojimo laipsnis nesikečia, konstatuotinas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nemano, kad šie prieštaravimai yra reikšmingi, kadangi sužalojimo laipsnis nesikečia, nukentėjusiajam dūriai peiliu buvo atlikti muštynių su A. B. metu, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl nukentėjusysis galėjo užtikrintai neatsiminti ar jam sudavė du, ar tris smūgius, smūgiai galėjo būti nevienodo intensyvumo. Kiti A. N. parodymai iš esmės nuoseklūs, skiriasi tik detalumu, kas nedaro jų nepatikimais. Nors A. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo draugai stovėjo už 3-4 metrų, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jie buvo apie 30 metrų atstumu, teismas vertina ir liudytojo O. L. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad jis nuo jų stovėjo 20-30 metrų atstumu, paaiškinimus 2009-10-22 liudytojo parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 43), kad jis šių muštynių metu stovėjo apie 10 m. atstumu ir J. Š. parodymus, kad jie netoli jų stovėjo, jis už 2 metrų stovėjo, o taip pat aplinkybę, kad muštynių metu, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, veiksmas vyko dinamiškai – L.as su Š. jų metu keitė vietą, kad A. N. mušėsi su A. B. ir todėl galėjo tiksliai neatsiminti savo draugų buvimo vietos ir daro išvadą, kad minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atmesti visus A. N. parodymus kaip nepatikimus ir vadovaujasi A. N. parodymais, kadangi jie iš esmės nuoseklūs, jų nuoseklumą patvirtina liudytojo O. P. parodymai, kad vežamas į ligoninę A. N. pasakė, kad mergina sužalojo, S. P. parodymai, kad brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu, jo gauti sužalojimai, kurie neginčijami. Jo parodymų nepaneigia O. T. parodymai ir paaiškinimai ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo A. N. parodymų nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nukentėjusiojo rankos nebuvo aukštai pakeltos, todėl ir megztinis, kurį jis dėvėjo, negalėjo būti labai aukštai pakeltas, todėl tokioje situacijoje peiliu padarius sužalojimus dešinėje krūtinės ląstos pusėje, turėjo atsirasti megztinio pažeidimų, kadangi, kaip matyti iš nuoseklių A. N. parodymų, O., kaire ranka pradėjo jį už nugaros tempti už drabužių prieš smūgį, kas paaiškina kodėl nukentėjusiojo megztinis buvo pakeltas ir peiliu padarius sužalojimus dešinėje krūtinės ląstos pusėje, neatsirado megztinio pažeidimų. Megstinio pakėlimas prieš duriant ir keletas dūrių peiliu patvirtina O. T. tyčią sužaloti nukentėjusįjį A. N.. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad įvykio vietos apžiūros metu kraujo pėdsakų vietoje, kur kaip nurodo nukentėjusysis jis buvo sužalotas, rasta nebuvo, tačiau, kaip matyti iš liudytojo O. P. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis dėvėjo marškinėlius, buvo lengvai apsirengęs, nestipriai kraujavo, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ten, kur nukentėjusysis buvo sužalotas, turėjo likti kraujo pėdsakų.

Žemesnės instancijos teismas

2009-07-24 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 40) O. L. parodė, kad kai jie ėjo takeliu per kiemą, A. B. priėjo prie A. N. ir jie tarpusavyje vėl pradėjo konfliktuoti, po to jie pradėjo stumdytis ir susimušė. Jis su J. Š. bandė juos apraminti bei išskirti, bet šis konfliktas tęsėsi apie pusę valandos. Kiek vienas kitam sudavė ir į kokias vietas smūgių, neatsimena, jų neskaičiavo. Šalia stovėjo A. B. draugė ir irgi bandė nutraukti muštynes. Muštynių metu jis asmeniškai matė, kad pas A. N., A. B. ir jo draugę paeiliui laikotarpiais buvo rankose peilis. Kieno tai peilis jis nežino, taip pat nematė kas jį ištraukė. Jis matė, kaip vienas nuo kito norėjo šį peilį atimti ar išmušti iš rankos. Jokių smūgių peiliu jo akivaizdoje suduota nebuvo, bet grumtynių metu kas nors galėjo suduoti smūgį peiliu ir jis to galėjo nepastebėti. Kas galėjo sužaloti peiliu A. N., jis nežino. Jie visi buvo neblaivūs.

2009-10-22 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu O. L. parodė (t.1, b.l. 41), kad 2009-05-25 šioje vietoje įvyko muštynės tarp A. B. ir A. N.. Jis muštynių metu matė peilį A. N., A. B. ir O. rankose. O. buvo šalia A. N. ir A. B.. Ji net laikė A. N., kol A. B. mušė jį.

2009-10-30 liudytojo papildomos apklausos metu O. L. parodė (t.1, b.l. 44), kad jis matė muštynes tarp A. N. ir A. B. prie eglutės. Nematė, kas sužalojo A. N. peiliu, net nesuprato, kad jį sužalojo. Jokio kraujo nebuvo matyti ir A. N. nieko nesakė. Tuo metu, kai A. N. ir A. B. mušėsi prie eglutės, O. buvo šalia jų. Po to, kai A. N. sudavė smūgį A. B., O. pasakė „Ko tu muši mano vaikiną“ ir taip pat priėjo prie A. N. ir sudavė jam keletą smūgių rankomis, laikė, kol A. B. mušė A. N.. Tuo metu jis matė peilį. Iš karto matė peilį A. N. rankoje, po to A. B., o vėliau ir O.. A. B. po kurio laiko nustojo mušti A. N. ir paleido jį.

Liudytojas O. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju draugiški, su kaltinamąja jokių. B. išbėgo iš namų, pasivijo juos ir sudavė koja N. į nugarą, N. nugriuvo. Tada N. su B. susimušė. Jie norėjo juos išskirti, bet N. ar B. pasakė, kad jie patys išsiaiškins. Paskui atsirado peilis. Pradžioje ant žemės peilį matė, paskui pas B.. Kas dūrė, nematė. N. su B. abu buvo ant žemės, pribėgo, peilis pas B. rankoje tada buvo, O. T., bandė juos išskirti. Jie nustojo muštis, atsistojo. Ar po to, kai atsistojo, jie mušėsi dar, neatsimena. Matė, visi trys stovėjo. N. dar iki muštynių laiptinėje sakė, kad skauda šoną. Gal ir pas O. peilį matė, neprisimena. Šiandien davė teisingus parodymus. Kai apklausinėjo, tada geriau prisiminė, patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pas tris peilio nematė tikrai. Gal tardytojas ne taip jį suprato. Ne taip suprato tyrėjas, šiandien pasakė tiesą.

Iš minėtų liudytojo O. L. parodymų matyti, kad A. N., A. B. ir jo draugė konflikto metu stovėjo šalia, šiais parodymais iš esmės patvirtinama A. N. parodyta konflikto eiga, - kad B. pasivijo juos ir sudavė koja N. į nugarą, vyko muštynės tarp A. N. ir A. B.. Liudytojas O. L. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad muštynių metu jis matė peilį, iš karto A. N. rankoje, po to A. B., o vėliau ir O.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis šiuos parodymus ir patvirtino (parodė, kad gal ir pas O. peilį matė, patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu), ir paneigė (parodė, kad pas tris peilio nematė tikrai, ne taip suprato tyrėjas, šiandien pasakė tiesą), t.y. jo parodymai pirmosios instancijos teisme šioje apimtyje buvo nenuoseklūs ir nenuoseklumo nėra galimybės pašalinti. Vertinant išdėstytus parodymus matyti, kad jie nepatvirtina O. T. versijos, kad ji peilio savo rankose neturėjo. Tačiau O. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad N. dar iki muštynių laiptinėje sakė, kad skauda šoną, o tai paneigia pirmosios instancijos teismo abejonę dėl sužalojimo padarymo vietos. O. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad O. pasakė „Ko tu muši mano vaikiną“ ir taip pat priėjo prie A. N. ir sudavė jam keletą smūgių rankomis, įvertinus tai, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepaneigia O. T. kaltės, kadangi O. L. galėjo nepastebėti, kad smogiama su peiliu, o pastebėti tik smūgius, kadangi jis, kaip pats parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykį stebėjo 20-30 metrų atstumu, o, kaip paaiškino 2009-10-22 liudytojo parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 43), jis šių muštynių metu stovėjo apie 10 m. atstumu.

2009-10-29 liudytojo apklausos metu J. Š. parodė, kad (t.1, b.l. 45-46) jie išėjo iš namų, tačiau A. B. ir O. ėjo jiems iš paskos. A. B. eidamas reikalavo, kad A. N. nupirktų jam alaus ar duotų pinigų. Po to prie eglutės A. B. iš nugaros užpuolė A. N.. Jie pradėjo muštis, tuo laiku jis pamatė peilį A. B. rankoje, tačiau vėliau matė peilį ir O. rankoje. Iš kur atsirado peilis, jis pasakyti negali. Jis norėjo atitraukti A. B. nuo A. N., tačiau A. B. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, vėliau A. B. paleido A. N.. Po to, kai jie išlipo iš O. L. buto pro langą, kol jie apėjo namą, A. B. ir A. N. iš laiptinės išėjo. Greitu laiku O. L. paskambino A. N., kuris pasakė, kad jį peiliu sužalojo O.. Kada būtent jį sužalojo O., jis nesakė.

2009-10-30 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 47) J. Š. parodė, kad kas sudavė A. N. smūgį peiliu, paaiškinti negali, nes nepastebėjo.

2010-02-26 liudytojo papildomos apklausos metu J. Š. parodė (t.1, b.l. 51), kad pamatė peilį A. B. rankoje. A. N. rankoje peilio jis nematė. Tai buvo nedidelis peilis. Muštynės daugiabučių namo kieme buvo tarp A. B. ir A. N.. Kai A. N. pargriovė ant žemės A. B., tai prie jų pribėgo O., kuri bandė atitempti A. N. nuo A. B.. Kiek jis atsimena, O. sudavė A. N. keletą smūgių kojomis. Kiek konkrečiai smūgių sudavė O. A. N., jis neatsimena, į kurias kūno vietas, pasakyti negali.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. Š. parodė, kad jis, N. ir L. išėjo namo. Iš paskos atbėgo B. ir sudavė N. į nugarą, N. nugriuvo, jie pradėjo muštis. Tada pribėgo O.. A. N. buvo apačioje, o B.- viršuje, ant A. N.. Pribėgusi O. sudavė N. koja, bandė juos išskirti. Peilį matė pas A.ų, paskui nematė kur buvo peilis. Smūgio peiliu nematė. Matė, A.us bėgo paskui A. N., iš paskos bėgo O.. Kai ėjo, nukentėjusysis jam nieko nesakė apie dūrį peiliu. Paskui paskambino ir pasakė, jis sunkiai kvėpavo. O. jo nemušė, ji A. N. du kartus sudavė koja smūgius, kai A. B. pargriovė N.. Po to A. B. atsistojo, sudavė liudytojui į veidą. Nematė, kad L. ką muštų. Nematė, kad kas durtų prie eglutės. Peilį matė pas A. B.. Pas A. N. peilio nematė.

Iš šių liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad jis patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl konflikto pradžios ir eigos – ir apie jam A. B. suduotą smūgį į veidą, apie kurį parodė ir nukentėjusysis. Jo nuosekliai, t.y. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad O. T. sudavė A. N. keletą smūgių kojomis, šiuo atveju, nėra reikšminga O. T. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 135 str. 1 d.. J. Š. parodymai apimtyje, kad O. T. turėjo peilį, nenuoseklūs, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pradėjo muštis, tuo laiku jis pamatė peilį A. B. rankoje, tačiau vėliau matė peilį ir O. rankoje, o pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad peilį matė pas A. B., paskui nematė kur buvo peilis. Smūgio peiliu nematė. Atsižvelgus į išdėstytą, šie J. Š. parodymai nei patvirtina, nei paneigia O. T. kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo peiliu.

Ikiteisminio tyrimo, 2009-12-15 įtariamojo apklausos metu, A. B. (t.1, b.l. 80) parodymus duoti nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. parodė, kad jis visiškai nieko neprisimena, buvo girtas, seniai viskas buvo. O. nekonfliktiška, jis nesužalojo N..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. parodė, kad jis nedūrė, peilio rankoje neturėjo, tai buvo seniai, buvo girtas, nematė, kad O. būtų dūrusi peiliu, nieko neatsimena, kas buvo. Su N. buvo kaimynai, santykiai buvo geri.

Išdėstyti A. B. parodymai apimtyje, kad jis nesužalojo N., nedūrė, atitinka nukentėjusiojo A. N. parodymus, todėl vertintini, kaip nepaneigiantys O. T. kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad į ligoninę pristatytas sužalotas asmuo, kuris buvo išvežtas į Švenčionis. Kitą dieną, atrodo, jis telefonu su juo bendravo ir buvo nustatyta, kad sužalojimai rimti, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Sužalotasis paaiškino, kad prie namo buvo konfliktas ir tuo momentu, muštynių, grumtynių metu su B., jisai buvo sužalotas peiliu. Kas jį sužalojo, kas peiliu dūrė, atrodo, nematė, galvojo, kad B., kadangi su juo muštynės vyko. Dabar neatsimena, ką jis sakė. Ar aiškino, kad T. galėjo stovėti jam už nugaros, neatsimena. Reikia žiūrėti apklausos protokolą, jis dabar tiksliai neatsimena ką sužalotasis paaiškino. 25 dienos tarnybinis pranešimas turbūt teisingai surašytas. Patvirtina 26 dienos tarnybinio pranešimo surašymą. Su N. bendravo telefonu. Lauke nebuvo rasta kraujo, tik žolė sumindžiota, kiek atsimena. Jam atrodo, B. pas jį buvo užėjęs po keleto dienų, kiek atsimena, dabar tiksliai neatsimena ką jis pasakė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad jis su A. N. bendravo telefonu po įvykio, nelabai jau atsimena. A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muštynes buvo sužeistas. Lygtai sakė, kad mergina kartu buvo, bet nesakė, kad O. dūrė. Iš įvykio suprato, kad jį sužeidė vaikinas, su kuriuo jis mušėsi. Pagal tą pačią fabulą rašė kitą pranešimą. Jis tiksliai nežino kaip buvo, pirmosios instancijos teisme duotus parodymus patvirtina, turbūt teisingi. Įrašė, kad dūrė B., nes buvo kalbama apie dviejų žmonių konfliktą – tarp B. ir N., o sužalojimas peiliu padarytas N..

Iš išdėstytų Liudytojas V. K. parodymų matyti, kad jis teismo posėdžiuose tiksliai neatsimena ką nukentėjusysis pasakė. A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muštynes buvo sužeistas. Iš įvykio suprato, kad jį sužeidė vaikinas, su kuriuo jis mušėsi. Jis tiksliai nežino kaip buvo. Minėtus parodymus teismas vertina kaip nekeliančius abejonių nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumu, o taip pat paaiškinančius Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. K. 2009-05-25 ir 2009-05-26 tarnybinių pranešimų (t.1, b.l. 2, 1, 4) turinį kaip atsiradus galimai tarnybinio pranešimo rengimo metu pokalbio metu ne taip supratus tam tikras aplinkybes, todėl teismas šiuos tarnybinius pranešimus taip pat vertina kaip nekeliančius realių abejonių nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumu. Teismas darydamas minėtą išvadą taip pat atsižvelgė į 2009-05-25 tarnybinio pranešimo turinį – įvykis aprašomas vienu sakiniu, pranešime nurodyta, kad smulkiau patikslinti įvykio aplinkybes A. N. atsisakė, nes niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, kas iš dalies patvirtina liudytojo V. K. parodymus, kad A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muštynes buvo sužeistas. Teismas vertina ir minėto liudytojo parodymus, kad jis pagal tą pačią fabulą rašė kitą (t.y. 2009-05-26) pranešimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas O. P. parodė, kad dirbo greitosios pagalbos vairuotoju. Važiuodamas pamatė sužeistą jaunuolį, jį įsodino į a/m ir nuvežė į ligoninę. Vežamas į ligoninę A. N. su niekuo nekalbėjo telefonu, nestipriai kraujavo. Mašinoje pasakė, kad jį sužalojo mergina peiliu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad O. su vyriškiu buvo atvažiavusi 2009 m. rudenį pas juos į namus ir buvo pasiūlyti pinigai. Pasakė kalbėti su mama ir nukentėjusiuoju. Ar kalbėjo su broliu neatsimena, paskui ji išėjo. Sakė, kad atvyko dėl to, kad nenori važinėti į teismą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo sesuo, kai grįžo brolis namo, ji buvo namuose su vaiku. Brolis stovėjo verkdamas prie durų, matė, kad kraujavo, ji pasakė, kad eis į ligoninę kartu, bet jis nuėjo vienas. Brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu. O. matė svečiuose, lauke po įvykio ir ji buvo atėjusi su L. T., siūlė 500 litų, kad susitaikyti, dėl įvykio. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad sėdėjo su A. ir gėrė alų. girdėjo pokalbį, nes buvo įjungtas garsiakalbis, panelė žadėjo sumokėti pinigų A.1000 Lt ar 1500 Lt, jie lyg ir susitarė.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas L. G. (T.s) parodė, kad gyvena su kaltinamąja, juos sieja šeimyniniai ryšiai. Prieš metus laiko O. T. paskambino į telefoną, išgirdo ją sakant nieko nemokėsiu. Jos paprašė įjungti telefono garsiakalbį. Kažkas sakė sumokėk mums 3000 arba tave pasodins ir bus tau blogai. Jis paklausė kas skambina, pasakė, kad niekas nemokės ir padėjo telefono ragelį. Iš kalbų susidarė tokia nuomonė, kad ten jų kokie penki ar daugiau ir jie ten tikriausiai gėrė, du žmonės kalbėjo. Pinigų nesiūlė ir nebuvo nuvažiavęs. Jie netgi neskambino.

Iš išdėstytų nukentėjusiojo A. N., O. T. ir liudytojų S. P., V. M., L. G. paaiškinimų ir parodymų apie pinigų siūlymą ir prašymą negalima daryti išvados apie O. T. kaltumą arba nekaltumą, kadangi O. T. paaiškinimus teismas atmetė kaip gynybos versiją, o liudytojų S. P., V. M., L. G. parodymuose apie pinigų siūlymą ir prašymą nėra rimtų duomenų, paneigiančių O. T. kaltę arba ją patvirtinančių, kadangi, įvertinus ir minėtų sumų dydį, nėra pagrindo daryti išvadai, kad vienos ar kitos pusės pinigų siūlymas ar reikalavimas, parodo O. T. kaltę. Pažymėtina, kad parodymai kas siūlė sumokėti, kas prašė sumokėti, yra prieštaringi.

Liudytoja J. I. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu dirba tyrėja kitame komisariate, jai atrodo, kad skambino jai O. T., O. T. prisistatė, balsas buvo panašus, jai išaiškino, kad nusikaltimas yra sunkus, nukentėjusysis gali prašyti švelnesnės bausmės, susitaikyti tokio pobūdžio bylose yra neįmanoma.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas J. T. parodė, kad B. buvo labai agresyvus žmogus, Jis ne kartą yra pakėlęs ranką prieš dukrą, mušė ją, daug kartų ramino jį. Gegužės 25d. jie su žmona skyrėsi, barėsi. Tą dieną žmona skambino dukrai, kad greičiau atvažiuotų, kad išvažiuotų į Šalčininkus gyventi. Tą vakarą dukra grįžo, ir išvažiavo į Šalčininkus su mama, o po to, po kelių dienų papasakojo apie sužalojimus. Dukra sakė, kad jis buvo teisus, kad neleido jiems draugauti, nes B. sužeidė peiliu N. muštynių metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja L. N., išteisintosios motina, parodė, kad 2009-05-25 dukra atvažiavo pas ją į Vilnių apie 19-20 val., po kelių dienų O. jai pasakė, kad A. B. sužalojo žmogų, sakė, kad nedūrė N.. Žinojo, kad A. B. muša dukrą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba su N. mama, yra A. B. motina. Tada paskambino dukra ir pasakė, kad O. sužeidė A.. Jai grįžus namo iš darbo, O. buvo su A. namuose. Kitą dieną jie jau kalbėjosi. Klausė, kas ten atsitiko, O. sakė, kad visi mušėsi ir ji dūrė A.. Iki pietų jie buvo namie. Sūnus geras ir išgėręs.

Teismas vertina minėtus J. T., L. N. ir J. B. parodymus kaip prieštaringus ir todėl nei patvirtinančius, nei paneigiančius nuteistosios O. T. kaltę, kadangi tiek pati O. T., tiek jos tėvai (J. T., L. N.) nuosekliai teigė, kad O. T. grįžo į Vilnių 2009-05-25. Tuo tarpu liudytoja J. B. parodė, kad kitą dieną O. sakė, kad visi mušėsi ir ji dūrė A., kas, šiuo atveju, prieštaringa. O. T. tėvų parodymai (J. T., L. N.), kad dukra sakė jiems, kad B. sužeidė peiliu N., nevertintini kaip paneigiantys O. T. kaltę, kadangi tai tėvams sakiusi ji pati. Be to, šiais J. T. ir L. N. parodymais teismas neturi pakankamo pagrindo tikėti, kadangi jie yra O. T. tėvai ir todėl gali siekti jai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš nukentėjusiojo A. N. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad O. T. jam sudavė, nes jis su B. mušėsi, ko nepaneigia ir liudytojo O. L. parodymai 2009-10-20 liudytojo papildomos apklausos metu, kad O. pasakė „Ko tu muši mano vaikiną“ ir taip pat priėjo prie A. N. ir sudavė jam keletą smūgių rankomis, negalima be abejonių daryti išvados, kad O. T. be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A. N..

Kolegija, atsižvelgus į išdėstytą, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, nemano, kad O. T. parodymai yra nuoseklūs. Kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, įvertinusi A. N. parodymus – jų nuoseklumą, logiškumą, ir atitikimą kitoms nustatytoms aplinkybėms ir įvykių pobūdį bei juos patvirtinančius A. N. konstatuotus sužalojimus, nemano, kad nukentėjusiojo A. N. parodymais negalima tikėti, kadangi jis buvęs po naktinės pamainos, nemiegojo, per visą dieną, iš esmės, nieko nevalgė ir per dieną iki jo sužalojimo buvo išgėręs apie 4 litrus alaus, buvo neblaivus.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Tačiau ši taisyklė negali būti priemone vertinant visus bylos duomenis, nes ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nėra suklastoti. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus teismai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, išvadas daryti pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis nešališka teismo pozicija. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju, teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad O. T. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. yra neabejotina, t.y., kad ji tyčia sudavė A. N. ne mažiau nei du trauminius smūgius peiliu į krūtinės ląstos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. N. sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje O. T. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (326 str. 3, 4 d., BPK 329 str. 2 p.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009) neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2005 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005), numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Nustačius ne vieną, o kelis viešosios tvarkos pažeidimo būdus, nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami patyčiomis, kokie – grasinimais, kokie – įžūliais veiksmais. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Šiuo atveju, kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, dėl O. T. veiksmų, kuriais ją kaltino (tyčia sudavė A. N. du smūgius koja į įvairias kūno vietas, sukeldama jam fizinį skausmą, bei du trauminius smūgius peiliu į krūtinės ląstos sritį), visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, jie net nepastebėjo O. T. trauminių smūgių peiliu, o, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apie O. T. smūgių sudavimą kojomis A. N. teisme nurodė tik liudytojas J. Š., tačiau jis parodė, kad ji sudavė A. N., nes tas jau pradėjo mušti A. B., ji gynė A., o šiuo atveju, nemanytina, kad šioje situacijoje tokie veiksmai – kito asmens gynimas sutrikdė taip manančio J. Š. rimtį ir tvarką, rimties sutrikdymas nepasireiškė ne tik subjektyviomis, bet ir objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į išdėstytą, tai, kad nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka O. T. inkriminuojamais veiksmais, ji išteisintina, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. T. išteisinta pagal BK 284 str. 1 d., neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija nustatė, kad O. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 dalyje, požymių, todėl ji išteisinama pagal BK 284 str. 1 d. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Dėl to nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 3 p.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nebuvo atliktas joks tyrimas nustatyti O. T. neblaivumui. O. T. neigė tą vakarą vartojusi alkoholį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažįstama savaime, o tik tada, kai ji turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. nepakanka konstatuoti vien faktą, kad O. T. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigusi, bet būtina nustatyti, kad tokia būsena įtakojo jos nusikalstamus veiksmus. Tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl nepripažintina Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

2009-10-26 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (t.1, b.l. 69) pripažintas civiliniu ieškovu Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Iš byloje esančio ieškinio (t.1, b.l. 59-61) ir jo priedų matyti, kad ieškinys – 2281,52 Lt pagrįstas (t.1, b.l. 62, 66), todėl, atsižvelgus į CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 ir 33 p., tenkintinas ir priteistina iš O. T. 2281,52 Lt, kadangi jos veiksmų pasėkoje atsirado A. N. sužalojimai, kurie buvo gydyti.

O. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. O. T. padarė sunkų nusikaltimą (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.). Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį ir kt. Nustatyta, kad O. T. sunkiai sutrikdyti sveikatą panaudotas peilis, kuris buvo ne jos, o pačio nukentėjusiojo A. N., kurį jis pats išsitraukė prieš prasidedant muštynėmis, O. T. pati konflikto neprovokavo, - muštynės vyko tarp A. N. ir A. B., O. T. panaudotas prieš A. N. smurtas nebuvo intensyvus - nustatyta ne mažiau dviejų trauminių poveikių, žaizdos 4-5 mm paviršinės žaizdelės, tik viena apie 1 cm dydžio, kiaurymė. Visi įvykio dalyviai, tame tarpe pati O. T. ir nukentėjusysis A. N. tą vakarą kartu leido laiką, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 2530/09(01) (t.1, b.l. 19-20), sunkus kūno sužalojimas konstatuotas dėl krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo, žaizda gijo pirminiu būdu, gydymo laikas stacionare nebuvo ilgas, dėl sužalojimo sunkių ilgalaikių pasekmių nukentėjusysis nepatyrė, A. N. bausmės skyrimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, kas rodo, kad jis nesiekia, kad O. T. būtų paskirta konkretaus sunkumo bausmė. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. O. T. charakterizuojama teigiamai – anksčiau neteista (t.1, b.l. 103), administracine tvarka nebausta (t.1, b.l. 104), anksčiau dirbusi (t.1, b.l. 105), darbo biržoje registruota (t.1, b.l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (t.1, b.l. 113).

Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytų sąlygų ir pagrindų visumos, duodančių pagrindą skirti kaltininkui švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nėra.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, vertintinos visų kitų bylos aplinkybių kontekste, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pagrindo ir galimybės skirti O. T. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas taip pat kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, kaip minėta, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, bylos aplinkybes, į tai, jog O. T. pati konflikto neprovokavo, O. T. sunkiai sutrikdyti sveikatą panaudotas peilis buvo ne jos, o pačio nukentėjusiojo A. N., kurį jis pats išsitraukė prieš prasidedant muštynėmis, O. T. panaudotas prieš A. N. smurtas nebuvo intensyvus, visi įvykio dalyviai tą vakarą kartu leido laiką, nukentėjusiojo gydymo laikas stacionare nebuvo ilgas, jis dėl sužalojimo sunkių ilgalaikių pasekmių nepatyrė, O. T. yra charakterizuojama teigiamai, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas. O. T. yra sukūrusi šeimą, 2012-03-31 jai gimė sūnus, o nuteisus O. T. realia laisvės atėmimo bausme kiltų sunkumų auklėti ir prižiūrėti naujagimį, nes jos vyras nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jos motina gyvena atskirai, tėvas su dukra negyvena. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko – virš 3 metų, O. T. per tą laiką jokių nusikaltimų ir nusižengimų nepadarė.

A. N. bausmės skyrimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, kas rodo, kad jis neišreiškė valios, kad O. T. būtų griežtai baudžiama, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, kad O. T. padarė sunkų nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiąja iki nusikaltimo padarymo, O. T. skirtina nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmė, kuri atitinka teisingumo skiriant bausmę principą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., BPK 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti.

O. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 1 p., įpareigoti nesilankyti pasilinksminimo vietose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, ir, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., įpareigoti nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei išvykimas nesusijęs su darbu ar mokslu.

O. T. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį O. T. tenkinti ir iš O. T. priteisti 2281,52 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. peilį ir megztinį, grąžinti A. N..

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjai (parašai) Laureta UlbienėArūnas KisieliusNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjastą laiką jokių nusikaltimų ir nusižengimų nepadarė.