Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-247-123/2011

2011 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo iš atsakovų, kurių buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų.

Dėl bendro naudojimo patalpų šildymo ir daugiabučio namo savininkų pareigų

Bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, vamzdynų ir angų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2009-02-01) numato, kad butų, kurių apsirūpinimo šildymu būdas pakeistas, savininkai energetikos (redakcijoje, galiojusiose nuo 2008-01-01 – ūkio) ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Šias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas papildo LR CK normos, kurios numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat proporcingai savo turto daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76, 4.82 str.). Iš 2010-06-21 antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bendro naudojimo patalpose (namo rūsyje) yra magistraliniai šilumos ir karšto vandens vamzdynai, iš kur šiluma paduodama gyventojams į butus (b. l. 57). Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo patalpos – tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.).

Daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą daugiabutyje šilumos kiekį (CK 4.75 str., Šilumos įstatymo 12 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nepasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai suvartotos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, todėl ieškovė nustatydama atsakovams tenkančią šilumos kiekio dalį apskaičiavo ją pasirinkusi metodą, atitinkantį daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus.

Esant nurodytam teisniam reglamentavimui konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, atsakovams tenka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jų butas ir yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos.

Dėl Palangos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-135-02/2004 ir Nr. 2-508-588/2007 nustatytų prejudicinių faktų

Atsakovai nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2004-06-11 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-135-02/2004 (b. l. 26–28) ir įsiteisėjusiu 2007-11-19 sprendimu byloje Nr. 2-508-588/2007 (b. l. 29–30) nagrinėjo analogiškus ieškovės reikalavimus atsakovams ir ieškinius atmetė. Atsakovų teigimu, nurodytose bylose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, todėl yra neįrodinėtinos ir turi tiesioginę reikšmę šioje byloje.

CPK 182 straipsnio 2 punktas ir 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. Palangos miesto apylinkės teismo 2004-06-11 ir 2007-11-19 sprendimuose nurodyta aplinkybė, kad atsakovų atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemų projekte padarytas ieškovės papildymas dėl šilumos nuostolių atlyginimo pareigos padarytas be atsakovų žinios, nesudaro pagrindo šioje byloje atmesti ieškovės ieškinį, nes pareigą apmokėti atsakovams tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, numato Šilumos ūkio įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01), o ne Palangos miesto apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimo priėmimo metu galiojusios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ar atsakovo atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos projektas. Ieškovė nurodė atsakovams tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką (2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210.2 p. nustato, kad kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitu būdu, kartu su kitais šilumos paskirstymo metodais, pagal kuriuos yra paskirstoma šiluma, suvartota butų ir (ar) kitų patalpų šildymui, karšto vandens paruošimui bei jo palaikymui sistemoje, yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41), pateikė detalų skolos apskaičiavimą. Iš 2010-06-21 antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bendro naudojimo patalpose (namo rūsyje) yra magistraliniai šilumos ir karšto vandens vamzdynai, iš kur šiluma paduodama gyventojams į butus (b. l. 57), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai iš ieškovės negauna jokios rūšies energijos į butą ar bendrojo naudojimo patalpas.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovų skolos ieškovei dydžio atsižvelgia į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio redakcija, reglamentuojanti savininko pareigą apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, įsigaliojo nuo 2008-01-01, taip pat į aplinkybę, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimas byloje Nr. 2-508-588/2007 įsiteisėjo tik 2007-12-20, priteisia atsakovų skolą ieškovei, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn.

Esant nurodytoms aplinkybėms Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-26 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant iš atsakovų ieškovei priteistiną sumą iki 267,62 Lt. Iš ieškovės į bylą pateiktos mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo pažymos matyti, kad delspinigius ieškovė atsakovams paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., todėl priteista delspinigių suma nemažintina. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį perskirstytinos priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumažinant ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 138 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Šalys neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovų A. P. ir J. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ priteistą skolą sumažinti iki 267,62 Lt, bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 138 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.