- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-316-561/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01918-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį su skundu kreipėsi Departamentą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir MPN) sprendimą, kuriuo buvo netenkintas jo prašymas išbraukti jį iš linkusių užpulti įskaitos. Departamentas pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti MPN sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Kauno rūmus (toliau – ir Teismas), prašydamas panaikinti priimtus sprendimus. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2497-428/2018, priėmė sprendimą panaikinti Departamento sprendimą, kas, pareiškėjo teigimu, įrodo, jog Departamentas pažeidė galiojančias teisės aktų nuostatas.
Paaiškino, kad neteisėtai buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą, todėl patyrė didelius nepatogumus. Pabrėžė, kad Teismui įrodžius Departamento sprendimo neteisėtumą, pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Departamentas yra institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, tačiau tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia pirminiai individualūs administraciniai aktai – MPN direktoriaus sprendimas palikti pareiškėją nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje.
Atkreipė teismo dėmesį, kad Teismas sprendimu iš esmės nepripažino, kad pats pareiškėjo palikimas nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje yra neteisėtas. MPN buvo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos.
Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas skundas grindžiamas iš esmės tik vienu argumentu – Teismo sprendimu, tačiau jokių konkrečių Departamento pareigūnų veiksmų pareiškėjas nenurodė, kaip ir nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą kildina iš Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, t. y., pareiškėjo įsitikinimu, Teismui panaikinus MPN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. siūlymą bei Departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315, Departamentui kyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui MPN, trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išbraukti pareiškėją iš linkusių užpulti įskaitos. Minėtu sprendimu teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino MPN direktoriaus rezoliuciją, kuria patvirtintas MPN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siūlymas; panaikino Departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2S-315; įpareigojo atsakovą MPN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos. Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės sprendžiant jo prašymą – nevertintas pareiškėjo elgesys per metus nuo jo įrašymo į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitą, galimas polinkis į naujų nusikaltimų padarymą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad neteisėtas jo įrašymas į linkusiųjų užpulti įskaitą sukėlė didelius nepatogumus, todėl Departamentas turi atlyginti jo patirtą žalą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad Teismas, priimdamas sprendimą, nėra konstatavęs šių minėtų pareiškėjo aplinkybių – neteisėto įrašymo į linkusių užpulti įskaitą. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, sprendė, kad MPN drausmės komisija nevertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą siūlymą, kurį panaikino ir įpareigojo MPN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, surinktą rašytinę bylos medžiagą bei Teismo sprendimą, sprendžia, kad Departamentas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Pabrėžtina, jog Teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas Teismo prašė ne tik panaikinti institucijų sprendimus, tačiau ir įpareigoti išbraukti pareiškėją iš linkusių užpulti įskaitos, nėra konstatavęs, jog pareiškėjas į linkusių užpulti įskaitą buvo įrašytas nepagrįstai. Vien tik priimtų administracinių aktų panaikinimas nesudaro pagrindo konstatuoti minėtų institucijų veiksmų neteisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius Departamento neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.