Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-23 · Administracinė byla Nr. eI1-599-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
eI1-599-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01879-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
Z. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-599-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose. Teigia, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo sumuštas bei sužalotas, dėl ko vengdavo gyventi paskirtame būryje ir dėl to jam skirdavo drausmines nuobaudas.

Paaiškina, kad gyvenimo sąlygos baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose buvo nežmoniškos, jose buvo draudžiama naudotis kirpėjo paslaugomis, uždraustos kasdieniam naudojimui būtinos higienos priemonės, nusiprausti galėdavo tik kartą per savaitę, neturėjo galimybės išsiskalbti rūbų ir patalynės, nusipirkti higienos reikmenų, siųsti laiškus artimiesiems. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė pažeminimą, emocinius išgyvenimus, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas pataisos namų 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose. Pažymi, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties veikla. Nuteistasis, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos pareiškėjo gyvenimo sąlygos. Pažymi, kad 1-ojo sektoriaus skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Asmeninius rūbus pareiškėjas turi teisę skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu maudymosi laiku.

Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Be to, gyvenamosiose bendrabučiuose ir kamerose yra įrengtos praustuvės, kur nuteistieji bet kada gali nusiprausti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo sužalojimo, atsakovės atstovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nurodyto įvykio buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamų duomenų dėl įtariamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Atsakovės atstovas pažymi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus kreipėsi ir buvo konsultuotas psichologų dėl patiriamų psichologinių sunkumų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sąlygos.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl pareiškėjo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmestini.

Atsiliepimas

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija, teismui pateikė atsikirtimą, kuriame nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui visų bylai išspręsti reikšmingų dokumentų, liudijančių pareiškėjo kreipimąsi į įvairias valstybės institucijas dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Taip pat, pareiškėjas teigia patyręs dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų psichologinius sutrikimus, dėl kurių yra priverstas vartoti stiprius psichotropinius vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti atlyginti 10 000 eurų neturtinę žalą, patirtą 2018 m. vasario 21 d. – 2019 m. vasario 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skundžiasi kalinimo sąlygomis atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose nuo 2018 m. vasario 7 d. Iš teismui atsakovės atstovo pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1-ąjį sektorių buvo perkeltas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 15 d., todėl teismas vertins atsakovės atstovo nurodytą laikotarpį.

Pareiškėjas teigia, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš atsakovės atstovo 2019 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 41-7726 matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas uždaros zonos kamerose. Nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5 (vienas); nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (keturiese); nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. karantine Nr. II (šešiese); nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. (šešiese); nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 3 d. (septyniese); nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (aštuoniese); nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 14 (dviese). Įvertinęs miegamųjų vietų skaičiaus proporcijas, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinama galimybė išskalbti asmeninius drabužius ir patalynę.

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 43 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtus apatinius drabužius ir patalynę. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2017 m. balandžio 24 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-37, įstaigai skalbinių skalbimo paslaugas teikia UAB „Kauno skalbykla“. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išskalbti patalynės arba asmeninių apatinių drabužių. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su skundais arba prašymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl skalbimo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinama galimybė nusiprausti ir pasinaudoti kirpimo paslaugomis.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Taip pat, kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Pažymėtina, kad vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir HN 134:2015 43 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę (lovos skalbinius). Paaiškinama, kad skalbinių skalbimo paslaugas, vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37 įstaigai teikia UAB „Kauno skalbykla“, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę maudymosi dieną. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintą „Nuteistųjų, perkeltų į 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarkos aprašą“ nuteistieji kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai jis buvo išreiškęs pageidavimą kirptis ir ši paslauga nebuvo suteikta. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjo argumentai dėl kirpimo paslaugų ir skalbimo neužtikrinimo yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad jam drausminės nuobaudos bei perkėlimas į kamerų tipo patalpas buvo skiriamas be pagrindo. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, nes byloje esantys atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos bei perkėlimas į kamerų tipo patalpas buvo skiriamas esant atitinkamiems pagrindams. Taip pat, iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad atsakovės atstovas aiškinosi priežastys dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi į jam paskirtą būrį. Todėl pareiškėjo argumentai dėl rėžimo reikalavimų pažeidimo be pagrindo yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su jo sužalojimu detaliau nepasisako, nes kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl įtariamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia pažeminimu, emociniais išgyvenimais, depresija. Byloje yra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad galimai pareiškėjui buvo sukelti psichinės sveikatos sutrikimai, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taip pat, teismui pateikta atsakovės atstovo pažyma, patvirtinanti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų psichologinių sukrėtimų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sąlygos. Tačiau teismo vertinimu, šias gyvenimo sąlygas galėjo lemti paties pareiškėjo netinkamas elgesys ir patekimas į laisvės atėmimo vietą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nebuvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos pripažintinos neviešomis.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pripažinti bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas) nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė