- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- eI-507-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01502-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Gargždų švara“
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. sausio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui V. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 204,17 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. prašymu prašo iš atsakovo priteisti ir 298,87 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-205 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.1.1 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą mokėtojai/ komunalinių atliekų turėtojai yra nekilnojamojo turto objekto savininkas arba savininko atstovas pagal įstatymą, arba savininko įgaliotas asmuo, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Teigia, kad pagal šių nuostatų 40 punktą minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas. Paaiškina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovas, todėl jis turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Atsakovas nėra sumokėjęs minėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teismo šaukimu, į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, neatvykimo priežastys nepraneštos. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Šiuo metu aktualios redakcijos Nuostatų (Tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T11-205 redakcija) 40 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą vykdo komunalinių atliekų tvarkymo administratorius, kuriuo pagal Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-190 1 punktu patvirtintus įstatus yra VšĮ „Gargždų švara“.
Pagal ginčo laikotarpiui aktualios Nuostatų redakcijos 15.2 punktą (Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 redakcija) tais atvejais, kai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo parametras yra turtinis vienetas, mokėtina rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama taip: mokėtina vietinės rinkliavos suma yra lygi metinei vietinei rinkliavai. Šios redakcijos Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos metiniai dydžiai nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovui V. J. nuosavybės teise pagal 2008 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. LM-1623 priklauso gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje (Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 redakcija) už gyvenamosios paskirties vienbutį gyvenamąjį namą kaime nustatyta 144,14 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava (nors minėtas atsakovui priklausantis nekilnojamo turto objektas yra miestelyje, tačiau kitoks – didesnis vietinės rinkliavos tarifas nustatytas tik mieste esančiam nekilnojamojo turto objektui). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau išanalizuotą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo ją mokėti. Atsakovui už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už minėtą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą apskaičiuota 204,17 Lt (144,14 Lt / 12 mėn. x 5 mėn. + 144,14 Lt) dydžio vietinė rinkliava, kurią prašoma priteisti.
Tiek šiuo metu aktualios redakcijos Nuostatų 51 punkte (Tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T11-205 redakcija), tiek ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Nuostatų 45 punkte (Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 redakcija) nustatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytas lengvatas. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs prašomą priteisti vietinę rinkliavą ar jos dalį, byloje taip pat nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti 204,17 Lt dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 298,87 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 298,87 Lt sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Patirtas išlaidas patvirtina advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal 2014 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/07/22, 2014 m. gruodžio 2 d. specifikacijos Nr. 1 9 punktas, 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija SGKA Nr. 11063 ir 2014 m. gruodžio 3 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 1024. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3 minimalias mėnesines algas (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta 1035,00 Lt dydžio MMA laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (5.1 punktas).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014 nurodė, jog administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Vertinant, kokio dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovo, būtina įvertinti ir pareiškėjo teisinį statusą, jog VšĮ „Gargždų švara“ yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 patvirtinta steigti pelno nesiekianti, o visuomenės poreikius tenkinanti Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga. Taigi pareiškėjas yra subjektas, įsteigtas vietos savivaldos institucijos, kuri perdavė dalį įgalinimų administruojant vietinę rinkliavą ir tokiu būdu finansuojama iš viešųjų finansų, todėl privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas.
Nors pareiškėjo prašoma priteisti 298,87 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 50 Lt (14 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 konstatavo, kad paminėti argumentai yra reikšmingi ir pakankami nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį analogiškose bylose.
Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas po euro įvedimo dienos išnagrinėjęs ginčą dėl piniginės prievolės nustatytos iki euro įvedimo dienos bei šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ (juridinio asmens kodas 302720220) 59,00 Eur (204,17 Lt) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ (juridinio asmens kodas 302720220) 14,00 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.