Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Rokiškio skyriaus, atstovei Redai Strumskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas R. K. M. (toliau- ir pareiškėjas, ir R. K. M.) teismui paduotu pareiškimu prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti tikslu atkurti jam nuosavybės teises į K. J., D. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas paaiškino, kad jo motina V. M. 1991 m. spalio 29 d. kreipėsi į Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės atkūrimo į tėvo K. J., D. (toliau- ir K. J.) turėtą 46 ha žemės sklypą Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. 1994 metų notariškai patvirtintu pareiškimu Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pareiškė, kad atsisako jai priklausančio 46 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kuris buvo jos tėvo K. J., savo sūnaus R. K. M. naudai. Notariškai patvirtinta 1994 m. gegužės 30 d. sutartimi V. M. perleido sūnui R. K. M. teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį motinos O. J. 38,24 ha žemės natūra, iš jų 8 ha miško, esančios Rokiškio rajone (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime. Panevėžio apskrities viršininko administracija 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 27-60648-12853 R. K. M. atkūrė nuosavybės teises į O. J. turėtą 29,64 ha žemės 8,60 ha miško Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2004 m. liepos 8 d. gyvenamąjį namą Anykščių rajone, Svėdasų mstl., (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą lygiomis dalimis paveldėjo R. K. M. ir V. M.. 2020 metų spalio mėnesį, tvarkydamas namus Anykščių rajone, Svėdasų mstl., (duomenys neskelbtini), aptiko 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento liudijimą Nr. 32307 apie tai, kad K. J. nuosavybės teise valdė 45,68 ha žemės Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Šį dokumentą pateikė Rokiškio žemėtvarkos skyriui, o nesulaukęs jokio atsakymo paskambino žemėtvarkos skyriui, klausdamas koks sprendimas priimtas. Atsakė, kad jis neparašė pareiškimo. Pareiškimą dėl nuosavybės atkūrimo į likusį 7,44 ha žemės sklypą pateikė 2020 m. spalio 27 d., į kurį gavo 2020 m. lapkričio 23 d. atsakymą Nr. 25SD-5168- (14.25.104). Atsakyme buvo suabejota pateikto dokumento tikrumu ir nurodyta, kad kreipsis į archyvą. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. sausio 20 d. sprendime Nr. lT-2(7.5) nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į 7,44 ha žemės sklypą negalima, nes motina V. M. perleido teisę atkurti į 38,24 ha žemės plotą, pateiktas dokumentas nelaikytinas tinkamu dokumentu nuosavybės teisėms atkurti ir praleistas terminas iki 2003 m gruodžio 31 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises. Kreipėsi į Rokiškio žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisų atkūrimo į 7,44 ha žemės sklypą, mirusios V. M. vardu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2021 m. kovo 24 d. rašte Nr. 25SD-1139-(14.25.104) nurodyta, kad atsisakoma atkurti nuosavybės teises mirusios V. M. vadu į K. J. iki mirties turėto 7,44 ha žemės plotą. Tokį sprendimą apskundė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr. lSS-793-(5.59E.) skundą atmetė. Terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo praleistas dėl to, kad tik paveldėjęs turtą Anykščių rajone, Svėdasų mstl., (duomenys neskelbtini), galėjo ten viską peržiūrėti, todėl tik 2020 metų spalio mėnesio pradžioje aptiko Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento 1931 m. rugsėjo 21 d. liudijimą Nr. 32307 apie tai, kad K. J. nuosavybės teise valdė 45,68 ha žemės Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Teigė, kad 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento liudijimas Nr. 32307 buvo parengtas, siekiant įteisinti paveldėjimą po K. J. mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau paveldėjimas nebuvo įformintas, todėl K. J. turi būti pripažįstamas žemės savininku žemės nacionalizavimo metu. Minėtas dokumentas, pareiškėjo nuomone, yra svarbus ir į jį privalo būti atsižvelgta, nes jis patvirtina, jog žemės buvo daugiau nei 38,24 ha, į kuriuos jam jau atkurtos nuosavybės teisės.

Pareiškimas atmestamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas teismui 2021-06-14 paduotu skundu prašė: 1) panaikinti NŽT 2021-05-18 raštą Nr.ISS-793-(5.59E.); 2) panaikinti NŽT Rokiškio skyriaus 2021-03-24 raštą Nr.25SD-1139-(14.25.104); 3) įpareigoti atkurti nuosavybės teises į K. J. išlikusį neatkurtą 7,44 ha žemės sklypą; 4) pripažinti, kad pareiškėjas- R. K. M. terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento liudijimui Nr.32307 pateikti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2021-06-17 nutartimi buvo priimtas pareiškėjo skundo reikalavimas Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr.eI3-7227-320/2021), o pareiškėjo skundo reikalavimas -pripažinti, kad pareiškėjas R. K. M. terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento liudijimui Nr.32307 pateikti- išskirtas į atskirą bylą, suteikiant jai numerį Nr.eI3-7331-320/2021. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2021-06-18 nutartimi buvo nustatytas terminas administracinėje byloje Nr. eI3-7331-320/2021 teikiamo pareiškimo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui 2021-07-01 pateikus patikslintą pareiškimą, jis buvo priimtas teisėjos 2021-07-12 nutartimi. Teikdamas 2021-07-01 patikslintą pareiškimą, pareiškėjas, galimai per apsirikimą, jame nurodė ir pradiniame 2021-06-14 skunde suformuluotą reikalavimą (panaikinti sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus), kuris yra priimtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-7227-320/2021). Šį reikalavimą nagrinėjant kitoje byloje, nagrinėjamojoje byloje nagrinėjamas tik pareiškimo reikalavimas pripažinti, kad pareiškėjas- R. K. M. terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento liudijimui Nr.32307 pateikti.

Iš teismui pateikto pareiškimo turinio, teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo duotų patikslinančių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas R. K. M. siekia atkurti nuosavybės teises savo vardu į savo senelio K. J., D. sūnaus nuosavybės teise valdytos žemės dalį ir tuo tikslu prašo atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą- 1931 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo Departamento raštą Nr. 32307 (toliau- ir Dokumentas Nr.32307).

Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Pareiškėjas savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad Dokumentas Nr.32307 buvo surastas, tvarkant jo mirusios motinos V. M. namus 2020 metais ir tik tada paaiškėjo, kad K. J. valdė 45,68 ha žemės Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, kai tuo tarpu jam (jo motinai V. M. perleidus teisę į nuosavybės teisių atkūrimą) buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 38,24 ha.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio dalis įtvirtina, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio straipsnio dalies 4 punkte apibrėžta, kad nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamoje byloje yra aktuali įstatymo nuostata, kuria nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas pripažįstamas tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, nuosavybės teise valdžiusį turtą jo nacionalizavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti terminą pateikti Dokumentą Nr.32307 kaip buvusio savininko nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą. Iš Dokumento Nr.32307 turinio matyti, kad jis patvirtina K. J., D. sūnaus nuosavybės teisę į 2 žemės sklypus bendro 45,68 ha ploto. Tačiau byloje pateiktas Mirties liudijimas AG Nr.003343 patvirtina, kad K. J. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, jis negali būti laikomas Dokumente Nr.32307 įvardinto nekilnojamojo turto savininku, nuosavybės teise valdžiusiu šį turtą jo nacionalizavimo momentu, ir į jo turėtą turtą nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymą negali būti atkuriamos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje pateiktas O. J. ( mirusio K. J. žmonos) nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas – 1927 m. spalio 23 d. (ant sąrašo titulinio lapo 1927 m. sausio 15 d.) Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus Laukagalių seniūnijos mokesniais adėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame eilės Nr.634 įrašytas žemės savininkas J. O., turėjusi 38,2375 ha (duomenys neskelbtini) k., ir remiantis šiuo dokumentu pareiškėjui į visą nurodytą plotą Panevėžio apskrities viršininko 1999-09-21 sprendimu Nr.27-60648-12853 buvo atkurtos nuosavybės teisės (pareiškėjo motinai V. M. notariškai patvirtinta 1994-05-30 sutartimi perleidus teisę į nuosavybės teisių atkūrimą). Byloje nėra pateikta duomenų, kas nuosavybės teise valdė likusį- 7,44 ha K. J. turėtos žemės plotą Rokiškio apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. nacionalizacijos po K. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) Pareiškėjo argumentas, kad nesant duomenų apie nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims po K. J. mirties, laikytina, kad buvo nacionalizuota K. J. priklausiusi žemė, yra ydingas ir atmestinas, nes nuosavybės teisių subjektu nacionalizavimo metu negalėjo būti miręs asmuo.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu nustačius, jog K. J. nebuvo savininku žemės, į kurią pagal Atkūrimo įstatymą galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės (tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams neįgijus subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į šio asmens turėtą žemę), K. J. nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Taigi byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių pačios turtinės teisės, kurios įgijimui nustatyti terminai pasibaigę, faktą, vien šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, net ir tuo atveju, jeigu Dokumentas Nr.32307 būtų laikomas teisiškai reikšmingu nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui aspektu, teisėjų kolegija nenustatė svarbių priežasčių, galinčių sudaryti pagrindą atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą šiam dokumentui pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino. Atkreiptinas dėmesys, kad iki pasibaigiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytiems terminams pačiam pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos dar esant gyvai jo motinai, kuri žemės nacionalizavimo metu buvo jau brandaus amžiaus (gim.1915 m.) ir galėjo turėti žinių apie iki žemės nacionalizavimo turėtos žemės savininkus, jos kiekį. Pats pareiškėjas turėjo būti iniciatyvus ir intensyviai domėtis žemės klausimais, tačiau to nepadarė. Net ir po motinos mirties 2004 m. tapęs savininku to namo, kuriame, anot pareiškėjo, buvo surastas Dokumentas Nr.32307, net 16 metų nesidomėjo motinos paliktais dokumentais. Dėl išvardintų argumentų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties nerūpestingumo bei aplaidumo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl aukščiau išvardintų motyvų pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. M. pareiškimą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą tikslu atkurti nuosavybės teises į K. J., D. turėtą nekilnojamąjį turtą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.