Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Jūratė Blažienė, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, akcinė bendrovė „NEO Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja R. J. pateikė skundą antstolei Jūratei Blažienei, prašydama: 1) nedelsiant panaikinti visus areštus, nukreiptus į pareiškėjos pensijų fondo lėšas („Swedbank pensijų fondas“) pagal abi vykdomąsias bylas; 2) panaikinti sąskaitų areštą, taikomą pareiškėjos sąskaitai, į kurią pervedama socialinė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodros“) (620 Eur); 3) raštu informuoti apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnį, pensijų fonde kaupiamos lėšos negali būti areštuojamos ar išieškomos iki pensijos išmokėjimo pradžios. Pensijų fondas nėra einamųjų pajamų sąskaita, o ilgalaikis kaupimas, todėl antstolės kreipimasis į banką, kad būtų areštuotos pensijų fondo lėšos, viršija antstolio įgaliojimus ir pažeidžia įstatymą.

1.2. Pareiškėjos vienintelės pajamos yra 620 Eur iš Sodros, kurios yra socialinė pašalpa / socialinio pobūdžio išmoka, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnį, išieškojimas negali būti nukreiptas į socialines išmokas, pašalpas ar kompensacijas. Nepaisant to, pareiškėjai taikomas sąskaitų areštas trukdo gauti šias išmokas ir jomis disponuoti.

2. Antstolė 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, pensijų fondo lėšos nėra areštuotos – priimtas tik patvarkymas dėl būsimos išmokos sustabdymo, siekiant užkirsti kelią lėšų pervedimui skolininkei iki vykdymo proceso pabaigos. Šis procesinis veiksmas nelaikytinas areštu, o laikinas apsaugos priemonių taikymas, užtikrinantis būsimo išieškojimo efektyvumą. Gavus duomenų, kad išmokos priskirtinos pensijų kaupimui, jos ir toliau išlieka apsaugotos nuo išieškojimo iki įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo. 2026 m. įsigalios nauja pensijų išmokėjimo tvarka, pagal kurią pensijų kaupimo bendrovės galės išmokėti sukauptas sumas dalyviams. Iki tol šios lėšos išlieka apsaugotos nuo išieškojimo, tačiau antstolis turi teisę sustabdyti išmokėjimą, kad nebūtų išvengta būsimo skolos padengimo. Jeigu būtų nustatyta, kad skolininkas nurodo pensijų fondui pervesti išmokas tretiesiems asmenims, taip siekdamas išvengti skolos sumokėjimo, toks veiksmas galėtų būti ginčijamas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis).

2.2. 2025 m. kovo 3 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodant, kad skolininkės sąskaitai nustatoma 620 Eur lasivai disponuojama suma per vieną kalendorinį mėnesį. Taigi nors sąskaitai pritaikytas areštas, tačiau 620 Eur dydžio gaunamomis socialinio pobūdžio išmokomis skolininkė gali laisvai disponuoti. Sąskaitos areštas netrukdo išsigryninti lėšas banke, bankomate, atlikti pavedimus, atsiskaityti mokėjimo kortele. Taikomas arešytas nepažeidžia skolininkės būtiniausių interesų, o teisė į socialinių išmokų gavimą išlieka.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų bitė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad palaiko antstolės poziciją ir prašo skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 725,22 Eur skolos, 276,44 Eur palūkanų ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojos AB „NEO Finance“ naudai; o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 755,88 Eur skolos, 503,89 Eur palūkanų ir 822,48 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojos UAB „Finansų bitė“ naudai.

5. Antstolė 2025 m. kovo 3 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodė, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė gali disponuoti 620 Eur per vieną kalendorinį mėnesį suma. 2025 m. spalio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą UAB „Swedbank investicijų valdymas“, kuriuo areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas iš pensijų fondo išieškomai sumai.

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

6. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

8. Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

9. Pirmiausia teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad antstolės kreipimasis į banką, kad būtų areštuotos pensijų fondo lėšos, viršija antstolio įgaliojimus ir pažeidžia įstatymą. Kaip minėta, 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas iš pensijų fondo išieškomai sumai. Patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, antstolė išsamiai paaiškino, kad minėtu patvarkymu pensijų fondo lėšos nėra areštuotos – priimtas tik patvarkymas dėl būsimos išmokos sustabdymo, siekiant užkirsti kelią lėšų pervedimui skolininkei iki vykdymo proceso pabaigos. Šis procesinis veiksmas nelaikytinas areštu, o laikinas apsaugos priemonių taikymas, užtikrinantis būsimo išieškojimo efektyvumą. Gavus duomenų, kad išmokos priskirtinos pensijų kaupimui, jos ir toliau išlieka apsaugotos nuo išieškojimo iki įstatyme nustatytų sąlygų atsiradimo. 2026 m. įsigalios nauja pensijų išmokėjimo tvarka, pagal kurią pensijų kaupimo bendrovės galės išmokėti sukauptas sumas dalyviams. Iki tol šios lėšos išlieka apsaugotos nuo išieškojimo, tačiau antstolis turi teisę sustabdyti išmokėjimą, kad nebūtų išvengta būsimo skolos padengimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad antstolė, priimdama 2025 m. spalio 27 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė įstatymų normų ir neviršijo antstolio įgaliojimų.

10. Antra, pareiškėja nurodo, kad jos vienintelės pajamos yra 620 Eur socialinė pašalpa / socialinio pobūdžio išmoka, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau taikomas sąskaitų areštas trukdo pareiškėjai gauti šias išmokas ir jomis disponuoti. Patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, antstolė paaiškino, kad 2025 m. kovo 3 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodant, kad skolininkės sąskaitai nustatoma 620 Eur laisvai disponuojama suma per vieną kalendorinį mėnesį. Taigi nors sąskaitai pritaikytas areštas, tačiau 620 Eur dydžio gaunamomis socialinio pobūdžio išmokomis skolininkė gali laisvai disponuoti. Sąskaitos areštas netrukdo išsigryninti lėšas banke, bankomate, atlikti pavedimus, atsiskaityti mokėjimo kortele. Atsižvelgdamas į antstolės nurodytas aplinkybes, nesant pareiškėjos pateiktų priešingų duomenų, t. y. kad sąskaitai taikomas areštas iš tikrųjų trukdo pareiškėjai disponuoti jos gaunama socialine pašalpa / socialinio pobūdžio išmoka (CPK 12, 178 straipsniai), teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolė vykdymo procese atliko neteisėtus veiksmus.

11. Dėl išdėstytų priežasčių, nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų, pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Jūratei Blažienei vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.