- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-571-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00895-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės Telšių
- Atsakovas
- D. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3854-715/2018 pagal ieškovės savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio ieškinio atsakovei D. A. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) Telšių butų ūkis (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. A. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ieškinį pasirašytą ieškovės atstovo SĮ Telšių butų ūkio direktoriaus A. L. „pdf“ formatu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ pateikė D. N.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei savivaldybės įmonei Telšių butų ūkiui septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, kad D. N. gali atstovauti ieškovę teisme, arba pateikti ieškinį pasirašytą elektroniniu parašu asmens, turinčio įgaliojimus atstovauti ieškovę teisme.Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) numatytų turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 55, 56 straipsniai). CPK 111 straipsnio 5 dalis numato, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad ieškinį pateikė D. N. („pdf“ formatu), savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio vadovas ieškinio elektroniniu parašu nepasirašė ir prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, patvirtinančių, kad D. N. gali teisme atstovauti ieškovę.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė SĮ Telšių būtų ūkis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3854-715/2018 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino procesinių dokumentų pateikimo teismui aplinkybes:
Teismui per elektroninių paslaugų teikimo sistemą teikti dokumentai yra pasirašyti ieškovės direktoriaus A. L., kuris ieškovę atstovauja pagal SĮ Telšių butų ūkis įstatus, todėl SĮ Telšių butų ūkio direktorius ir yra asmuo teikiantis procesinius dokumentus teismui ieškovės SĮ Telšių butų ūkis vardu. D. N., kuri įkėlė į bylą ieškovės procesinius dokumentus, yra ieškovės SĮ Telšių butų ūkis elektroninės teismų sistemos paskyros administratorė, kuri prisijungusi prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis), paskyroje veikia kaip juridinio asmens atstovė, tačiau dokumentų įkėlimas į sistemą neturi nieko bendro su dokumentų pasirašymu, kadangi dokumentai yra pasirašyti tam įgaliojimą turinčio asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymo
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį per LITEKO VEP posistemę pateikė D. N., prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, patvirtinančių, kad D. N. gali teisme atstovauti ieškovę (CPK 111 straipsnio 5 dalis), o SĮ Telšių butų ūkio vadovas ieškinio elektroniniu parašu nepasirašė, todėl remiantis išdėstytu teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus, kad D. N. gali atstovauti ieškovę teisme, arba pateikti ieškinį pasirašytą elektroniniu parašu asmens, turinčio įgaliojimus atstovauti ieškovę teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės byloje keliamas per LITEKO VEP posistemę pateikiamo ieškinio tinkamo pasirašymo klausimas.
Dėl procesinių dokumentų teikimo per LITEKO VEP posistemę
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3-5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau - taisyklės), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Taisyklių 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – tai fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Taisyklių 3.6. punkte apibrėžta, kad paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį. Pagal minimų taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (Taisyklių 10 punktas). Paslaugų vartotojas prie LITEKO VEP posistemio jungiasi šia tvarka: (1) iš paslaugų gavėjo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) arba paslaugų gavėjo administratorius; (2) iš paslaugų gavėjo atstovo paskyros, kai paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjo atstovas (Taisyklių 15 punktas). Paslaugų gavėjo ar paslaugų vartotojo (jo įgaliojimų ribose) nurodymai, pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir šie asmenys privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas (Taisyklių 16 punktas).Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų gavėja SĮ Telšių butų ūkis, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą, turėjo teisę suteikti paslaugų gavėjo administratoriaus teises, tarp jų ir teisę naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas (įskaitant teisę SĮ Telšių ūkio parengtus procesinius dokumentus įkelti ir per EPP išsiųsti teismams), savo darbuotojai D. N.. Sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad D. N. yra ieškovės SĮ Telšių butų ūkis elektroninės teismų sistemos paskyros administratorė, kuri turi teisę, prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros teikti procesinius dokumentus teismui. Šiuo atveju ieškovės įgaliota D. N. laikoma ne asmeniu, pasirašiusiu ieškinį, o paslaugų gavėjos įgaliotu asmeniu (paslaugų gavėjos administratoriumi ir vartotoju), pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudotis LITEKO VEP posistemiu. Procesinių dokumentų pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Taisyklių 15 punktą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad D. N. neturi teisės teikti procesinių dokumentų paslaugų gavėjos vardu per EPP paskyrą, tik pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo gali veikti ir yra įgaliotas vesti bylą teisme ieškovės vardu.
Dėl procesinių dokumentų pateikimo formos per EPP sistemą
Viešosios elektroninės paslaugos teismo proceso dalyviams yra teikiamos LITEKO VEP posistemyje (Taisyklių 3 punktas). Paslaugų vartotojai privalo į LITEKO VEP posistemį pateikti Vartotojo vadove nurodyto formato dokumentus, kurie būtų įskaitomi, atkuriant juos LITEKO VEP posistemio priemonėmis. (Taisyklių 9.5 punktas). Paslaugų gavėjų į LITEKO VEP posistemį teikiamiems procesiniams dokumentams, jų priedams bei kitiems dokumentams taikytini Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo bei kitų bylų nagrinėjimo teisme procesą reglamentuojančių įstatymų nustatyti turinio ir formos reikalavimai. (Taisyklių 29 punktas). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, o CPK 113 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 2 punktas apibrėžia, kad procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus; 11 punkte nurodyta, kad asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus.Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą, patvirtinus asmens tapatybę Teismų įstatyme nustatytais būdais, t. y. pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, prisijungiant per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan., arba užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju iš byloje turimos medžiagos matyti, kad per LITEKO VEP posistemį buvo įkeltas tik ieškinio suskaitmenintas variantas „pdf“ formatu, nors ir asmeniškai pasirašytas paties ieškovo direktoriaus A. L., kuris ieškovę atstovauja pagal SĮ Telšių butų ūkis įstatus ir turi teisę teismui pateikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (Aprašo 2 ir 11 punktai), parašu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, tai yra ieškovės vadovas turėjo dokumentą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovės vadovas ieškinio nepasirašė nei saugiu elektroniniu parašu, nei kitais būdais patvirtino savo tapatybę, nei užsiregistravo teismų informacinėje sistemoje. Ieškinį teismui per LITEKO VEP posistemį pateikė D. N., tačiau dokumentą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, konkrečiu atveju į sistemą turėjo būti įkelta ne vadovo pasirašyto dokumento kopija bet ieškinys turėjo būti pasirašytas įmonės direktoriaus A. L. elektroniniu parašu. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, pagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.