Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-6029-1089/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
e2-6029-1089/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33483-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
R. Š.
Suinteresuotas asmuo
A. M. V., V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6029-1089/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33483-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, suinteresuoti asmenys A. M. V., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 1405/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos asmenine nuosavybe. Pareikštą reikalavimą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Pareiškėja 2005 m. rugsėjo 10 d. susituokė su Ž. V.. Iki santuokos sudarymo pareiškėja 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-6930 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Buto dalis). Kitą ½ dalį to paties buto įsigijo pareiškėjos tėvai. Praėjus keliems mėnesiams po šio turto įsigijimo, tame pačiame pastate 2004 m. sausio 27 d. Perdavimo–priėmimo akto Nr. 2-395 pagrindu pareiškėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 1405/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Pastogė dalis). Pastogės dalis negyvenama ir gyvenimui nepritaikyta, o šiuo metu yra avarinės būklės, ją reikia remontuoti, todėl pareiškėja (ir jos tėvai) nori savo dalį parduoti. Yra pirkėjas, kuris turi butą tame pačiame pastate, kuriame yra pareiškėjai priklausanti Pastogės dalis. Jis nori supirkti visas pastogės dalis, jas suremontuoti.

1.2. 2021 m. liepos mėn. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarę R. K. dėl Pastogės dalies, įregistruotos pareiškėjos vardu, pardavimo. Notarė atsisakė įtvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, nes šis turtas įregistruotas santuokos metu ir santuokos nutraukimo byloje nepadalintas, todėl pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl šio turto pripažinimo asmenine pareiškėjos nuosavybe.

1.3. Pastogės dalis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik praėjus keliems mėnesiams po pareiškėjos santuokos su Ž. V. sudarymo. Pastogės dalį pareiškėja įgijo iš asmeninių lėšų ir asmeninėn nuosavybėn. Santuokos metu Pastogės dalis nebuvo remontuota ir pagerinta.

1.4. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4889-155/2008 nutraukė pareiškėjos ir Ž. V. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šiuo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis neįtraukė į dalintino turto sąrašą pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise įgytos Pastogės dalies. Įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta pareiškėjos valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Buvęs sutuoktinis santuokos nutraukimo procese nekėlė jokių abejonių ar pretenzijų dėl šio turto nuosavybės teisių, todėl šis turtas ir nebuvo įtrauktas į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto dalintino turto sąrašą.

1.5. Ž. V. mirė 2010 m. birželio 19 d. Jo palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai, t. y. nepilnametis sūnus A. M. V.ir pilnametis sūnus iš kitos santuokos – V. V.. Priimant Ž. V. palikimą, įpėdiniai jokių pretenzijų į nurodytą turtą nereiškė. Paveldimo turto sąrašą sudarė mirusiojo piniginės lėšos, transporto priemonės ir metalinis garažas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo A. M. V., kurį atstovauja pareiškėja, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškimą teigia, kad sutinka, jog pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-6930 pagrindu pareiškėja R. Š. ir A. Š. lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2004 m. sausio 27 d. buvo surašytas ir notarine tvarka patvirtintas Perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2-395, kuriuo patvirtinta, jog pareiškėja ir A. Š. atsiskaitė už įsigytą turtą. Akto ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2005 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Pastogės dalis.

4. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja R. Š. 2005 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su Ž. V.. Taigi pareiškėjos nuosavybės teisė į Pastogės dalį Nekilnojamojo turto registre buvo įregisrtuota jau po santuokos su Ž. V. sudarymo. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4889-155/08 nutraukė pareiškėjos ir Ž. V. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad tiek ieškovė, tiek jos buvęs sutuoktinis į dalintino turto sąrašą neįtraukė Pastogės dalies, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai.

5. 2021 m. lapkričio 22 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Ž. V. mirė 2010 m. birželio 19 d. Pastarojo palikimą 2010 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu priėmė pirmos eilės įpėdiniai, t. y. jo sūnūs – suinteresuoti asmenys A. M. V. ir V. V.. Kaip matyti iš pateikto liudijimo, paveldimo turto sąrašą sudarė velioniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios piniginės lėšos, transporto priemonės ir metalinis garažas.

6. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir jos tėvai A. Š., Z. Š. 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisės į Pastogės dalį iki šiol registruotos pareiškėjos vardu. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, 2021 m. liepos mėn. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarę R. K. dėl Pastogės dalies pardavimo. Tačiau notarė atsisakė įtvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, nes šis turtas įregistruotas pareiškėjos santuokos su velioniu Ž. V. metu ir santuokos nutraukimo byloje nepadalintas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos ir velionio Ž. V. santuoka, sudaryta 2005 m. rugsėjo 10 d. Pastogės dalį pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2003 m. lapkričio 19 d., t. y. dar iki santuokos su Ž. V. sudarymo. Nors pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastogės dalį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik 2005 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po pareiškėjos santuokos su Ž. V. sudarymo, tačiau nuosavybės teisių į Pastogės dalį įregistravimo pagrindu buvo 2003 m. lapkričio 19 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-6930. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis Ž. V. būtų savo lėšomis ar kitu būdu prisidėjęs prie Pastogės dalies įsigijimo ar pagerinimo. Priešingai, Ž. V. pretenzijų santuokos nutraukimo byloje dėl šio turto pareiškėjai nereiškė. Prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo nepareiškė ir suinteresuoti asmenys. Taigi tiek pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, tiek nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Pastogės dalį pareiškėja įsigijo asmeninėn nuosavybėn.

10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad Pastogės dalį pareiškėja įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Šioje vietoje išskirtina, kad nenustatyta, jog pareiškimo patenkinimas galėtų prieštarauti nepilnamečio A. M. V., atstovaujamo pačios pareiškėjos, interesams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkinti.

Pripažinti, kad 1405/10000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pareiškėja R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teise

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis