Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Buvydytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Mariui Trakšeliui, trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Niciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Pajūrio regioninio parko direkcijai, UAB „Konsolė“, D. L. dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališko akto Nr.16 ir statybos sustabdymo akto Nr.13 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. V. 2008-08-25 paštu pateiktu skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-08-13 savavališkos statybos aktą Nr. 16 ir statybos sustabdymo aktą Nr. 13. Mano, kad statybas vykdė teisėtai, turėdamas statybos leidimą. Nukrypimai nuo projekto nežymūs, jie ištaisyti atlikus statinių techninio projekto korektūrą, tačiau šiai korektūrai 2008-07-09 Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės komisijos posėdyje nepritarta, nes pareiškėjas nepateikė kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Teigia, jog šis reikalavimas yra formalus, nes statiniai buvo rekonstruojami, o ne statomi naujai (b.l. 5-7).

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskritis viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja, 2010-07-01 Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas ir 2010-03-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 248 5.3 punktas), su skundu nesutinka, nes statytojui buvo surašytas reikalavimas atlikti statinių techninio projekto korektūrą, tačiau jai nebuvo pritarta, todėl surašyti skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti (b.l. 44-45).

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Konsolė“ su skundu nesutinka, nes rekonstrukcijos ir statybos darbai buvo atlikti pagal statybos leidimą, pagal projektavimo sąlygas ir projektą, dėl nežymių nukrypimų buvo atlikta techninio projekto korektūra (b.l. 40-41).

Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija dėl pareiškėjo skundo palieka spręsti teismui, nes Klaipėdos rajono Nuolatinės statybos komisijoje buvo suderinusi pareiškėjo ūkinio pastato rekonstrukcijos techninį projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas.Pareiškėjas vėliau pateikė techninio projekto korekciją, kurios sprendiniams direkcija pritarė 2008-07-09 Nuolatinės statybos komisijoje (b.l.97).

Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. su skundu nesutinka, nes statybos leidimas išduotas be jos sutikimo, statinys viršija užstatymo aukščio ir ploto apribojimus (b.l. 65-66).

Pareiškėjo G. V. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas skundą palaiko, mano, kad aktai neteisėti, nes kaimynės D. L. sutikimas yra, tačiau jis nereikalingas.

Atsakovo atstovas Marius Trakšelis palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas)

Dėl skundo nagrinėjimo apimties

Pareiškėjas skunde nurodytų argumentų pagrindu kelia reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-08-13 savavališkos statybos aktą Nr. 16 ir statybos sustabdymo aktą Nr. 13. Teismas, 2008 m. rugsėjo 4 d. spręsdamas skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į suformuotą teisminę praktiką, skundą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinė byla Nr. A556-483/2010). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-09-04 nutartį, todėl skundas nagrinėjamas pilna apimtimi (b.l. 3-4, 29-30, 34-36).

Dėl ginčijamų aktų panaikinimo

Pareiškėjas skundu prašo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-08-13 savavališkos statybos aktą Nr. 16 ir statybos sustabdymo aktą Nr. 13. Teigia, jog savavališkų statybų nevykdė, nes buvo atliekami rekonstravimo darbai, pagal išduotą statybos leidimą, o ne nauja statyba.

Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais įrodyta, kad pareiškėjas G. V. 2006 m. birželio mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio vykdė ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimą, garažo statybą, adresu (duomenys neskelbtini)., Kretingalės sen., Klaipėdos rajono sav. 2008-11-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Stankevičienė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdydamas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, surašė savavališkos statybos aktą Nr. 16 (b.l.10-12), kuriame nurodė, kad G. V. savavališkai vykdo statybos darbus, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius t.y. rekonstruojamas šiltnamis (vietoje šiltnamio įrengiamas baseinas) pastatytas aukštesnis 0,5 m nei nurodyta projekte, tuo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 4 skyriaus 29.1 punktas. Baseino stogas pratęstas iki ašies D-A, tokiu būdu galinė baseino siena priartėjo apie 2 m prie kaimyninio sklypo ribos (atstumas nuo baseino sienos iki sklypo ribos yra 1.03 m), neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tuo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktas. Atvira terasa, esanti 2-8 ašyje, įstiklinta (sumontuoti stiklo blokai), ko pasakoje padidėjo užstatymo plotas apie 8 kv.m, o garažas pastatytas 0,9 m aukštesnis, negu numatyta projekte, pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 4 skyriaus 29.1 ir 29.2 punktus. 2008-08-13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Stankevičienė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsniu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdydamas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, surašė statybos sustabdymo aktą Nr. 13, kuriuo pareikalavo pareiškėjo sustabdyti bet kokius ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstravimo, garažo statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (b.l. 13-14).

Ginčo atveju taikytini teisės aktai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdydamas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas).

Savavališkos statybos sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje ji apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Savavališka statyba taip pat pripažįstama statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ši įstatymo nuostata yra detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.9.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir Statybos reglamentas), 7 punkte, kuriame be kita ko nustatyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai neturint galiojančio statybos leidimo (7.1 p.) ar teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu – įsiteisėjus teismo sprendimui (7.3 p.).

Įstatymų leidėjas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras yra apibrėžęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje. Šio straipsnio nuostatos tai pat yra detalizuojamos ir jau minėtame Statybos techniniame reglamente. Statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija teisės aktų nustatyta tvarka privalo savavališką statybą užfiksuoti, surašyti savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikti pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 3 p.), kuris išnagrinėja pateiktą aktą ir priimą vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų – pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas minėtas sprendimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos į teismą taip pat privalo kreiptis, jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą savo lėšomis nelikviduoja savavališkos statybos padarinių.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytos procedūros ir kompetentingo viešojo administravimo subjekto veiksmai yra privalomi siekiant konstatuoti savavališkos statybos faktą, bei nustatyti terminą statytojui (užsakovui) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statybos leidimo panaikinimas yra tik prielaida kompetentingiems subjektams atlikti viešojo administravimo veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad nukrypimai nuo techninio projekto nežymūs, buvo paruoštas techninio projekto korektūra ir pateikta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Tačiau statinių techninio projekto korektūra nebuvo patvirtinta, nes nebuvo pateiktas kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Pareiškėjas nurodo esminį skundo argumentą, kad toks reikalavimas yra formalus, nes po rekonstrukcijos atstumas nuo statinio iki kaimyninio žemės sklypo nepakito, kaimyninio sklypo savininko interesai pažeisti nebuvo, todėl sutikimas neprivalomas.

Visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti, bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnyje „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ 192.1 punkte numatyta, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų. Šio Reglamento 1 priedo 4 punkte numatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Iš byloje pateikto techninio projekto matyti, kad pareiškėjas vykdė jau esamo ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstrukciją bei garažo statybą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnui 2008-04-14 atlikus statybos, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingalės sen., Klaipėdos rajono sav., patikrinimą buvo nustatyti techninio projekto pažeidimai bei nurodytas reikalavimas atlikti techninio projekto korektūrą iki 2008-05-26 (b.l.15-16; 17). Surašytame reikalavime (b.l.17) pareiškėjui buvo nurodyti pažeidimai – neatitinka naujo statinio aukštis, prailginta stogo konstrukcija, vietoje lengvų konstrukcijų, išmūryta siena ir kt. Statinių techninio projekto korektūra (b.l.83-94) buvo pateikta svarstyti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai (toliau – Komisija). Komisija 2008 m. liepos 9 d. protokolu Nr. 26-25 nusprendė nepritarti pateiktam statinių projekto korektūrai (b.l. 18) ir priede nurodė pažeidimus -ūkiniame pastate atliekant statybos darbus buvo perkelta siena susitapatina su ašimi „A“, tai yra siena perkeliama virš buvusios suprojektuotos ankstesniu rekonstrukcijos projektu ir yra nutolusi mažiau nei 3 m nuo kaimyninio sklypo ribų, todėl reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Pareiškėjas savo skundu neginčija Nuolatinės statybos komisijos sprendimo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys turėjo teisę aukščiau paminėtąja tvarka ginčyti Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. liepos 9 d. sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo, šio proceso metu taip pat nekelia klausimo dėl jo teisėtumo. Kadangi nebuvo kvestionuojamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas dėl atsisakymo derinti statinio techninį projektą, statytojui kilo pareiga atsižvelgti į pastabas, atitinkamai pataisyti techninį projektą ir jį pakartotinai teikti Nuolatinei statybos komisijai. Todėl iš esmės nesvarstytina, ar Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. liepos 9 d. posėdžio metu priimtas sprendimas bei posėdžio protokolo Nr. 26-25 priede nurodyti argumentai dėl techninio projekto trūkumų yra pagrįsti. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas G.V. gindamas savo nuosavybės teises 2008-10-10 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir pateiktame ieškinyje reiškė reikalavimą atsakovei D.L. ir tretiesiems asmenims pripažinti ieškovui teisę vykdyti ūkinio pastato su šiltnamiu rekonstrukciją, garažo statybą pagal 2005 m. suderintą techninį projektą bei 2008 m. techninio projekto korektūrą be atsakovės sutikimo. Minėtas teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-35-778-2010 patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo G.V. ir atsakovės D. L., kurios 1 punkte nurodyta, kad atsakovė leidžia (duoda sutikimą) ieškovui vykdyti ūkinio pastato su šiltnamiu rekonstrukciją, garažo statybą pagal 2005 m. suderintą techninį projektą bei 2008 m. techninio projekto korektūrą (b.l. 128-131).

2010-04-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog be D.L., kaip kaimyninio sklypo savininko, sutikimo nebuvo galima G.V. priklausančių ūkinio pastato ir šiltnamio rekonstrukcija, garažo statyba, todėl teismas taikos sutartimi nustatytą D.L. sutikimą minėtai rekonstrukcijai, garažo statybą pagal 2005 m. suderintą techninį projektą bei 2008 m. techninio projekto korektūrą patvirtino. Taigi D.L., kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas gautas tik 2010-04-09 (2010-04-01 nutarties įsiteisėjimo diena) o tai reiškia, kad ginčijamame savavališkos statybos akte Nr.16 bei statybos sustabdymo akte Nr. 13 pagrįstai nurodytas esminis techninio projekto pažeidimas ir G.V. vykdoma statyba pripažinta savavališka.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28, 33 straipsnių bei Reglamento nuostatomis, objektyviai įvertinus nustatytas, savavališkos statybos darbus patvirtinančias, aplinkybes, pagrįstai priimtas sprendimas šias statybas sustabdyti. Kitų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, kuriais atsakovės priimti administraciniai aktai turėtų būti naikinami teismas nenustatė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.